2024
KAUNO MIESTO SIMFONINIO ORKESTRO 19-ASIS GIMTADIENIS
2024
01
28
Sveikiname Kauno miesto simfoninį orkestrą 19-ojo gimtadienio proga ir kviečiame pasiklausyti įspūdingos šventinio koncerto programos:
Carlo Orffo kantatos „Carmina Burana“ ir
Aramo Chačaturiano Koncerto smuikui ir orkestrui.
Šį penktadienį, vasario 2 d. 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje.
Orkestro vyriausiasis dirigentas Constantinas Orbelianas šiam ypatingam vakarui į Kauną pakvietė pasaulinę smuiko žvaigždę – Mihaelą Martin.
Rumunijoje gimusi Mihaela Martin yra viena iškiliausių savo kartos smuiko virtuozių, jos grojimas pasižymi ypač chameleoniška muzikine išraiška. Atlikėjai kelią į tarptautinę sėkmę atvėrė jos priziniai pasirodymai prestižiniuose Čaikovskio, Monrealio, Siono ir Briuselio smuikininkų konkursuose bei aukso medalis Indianapolio konkurse.
M. Martin koncertavo su žymiausiais pasaulio orkestrais, tokiais kaip BBC simfoninis, Karališkosios filharmonijos orkestras bei Monrealio simfoninis orkestras, taip pat Zalcburgo Mozarteum orkestras ir Leipcigo Gewandhaus orkestras. Smuikininė dirbo su iškiliausiais dirigentais, tokiais kaip Manfred Honeck, Andrew Davis, Andrew Litton, Gabor Takacs, Thierry Fischer, Thomas Sanderling, Constantine Orbelian, Nicholaus Harnoncourt, Charles Dutoit, Kurt Masur, Neeme Järvi ir Paavo Järvi.
Kamerinė muzika M. Martin gyvenime užima labai svarbią vietą. Be dalyvavimo daugelyje kamerinės muzikos festivalių, ji yra Michelangelo styginių kvarteto, su kuriuo koncertavo Niujorko „Carnegie Hall“, Berlyno „Boulez Hall“, Londono „Wigmore Hall“, Kongreso bibliotekoje Vašingtone, Amsterdamo „Concertgebouw“ ir Paryžiaus „Theater de Champs Elysée“, įkūrėja. Nuo 2017 m. ji yra Rolandseck kamerinės muzikos festivalio, vykstančio Bad Honnef kurorte, meno vadovė.
M. Martin yra Kelno muzikos universiteto, Berlyno Barenboim-Saido akademijos ir Kronbergo akademijos profesorė. Ji veda meistriškumo kursus visame pasaulyje ir yra nuolatinė svarbių tarptautinių konkursų žiuri narė.
Mihaela Martin groja J. B. Guadagnini smuiku, kuris datuojamas 1748 m.
Šio vakaro koncerte Mihaela Martin publiką nudžiugins Lietuvoje itin retai atliekamu garsiausio armėnų kompozitoriaus A. Chačaturiano koncertu smuikui ir orkestrui. Tai didelės apimties kūrinys trunkantis daugiau nei pusę valandos. Šis koncertas smuikui, kaip ir apskritai visa A. Chačaturiano kūryba, pasižymi armėnų liaudies muzikos motyvų gausa. Koncertas turi rytietiškų elementų, gausu impulsyvių ritmikų – tai tarsi kaukazietiškas šokis. Būtent rytietiškais motyvais šis kūrinys ir sužavi viso pasaulio publiką.
Antrojoje koncerto dalyje klausytojai išgirs vieną įspūdingiausių pasaulio muzikos šedevrų – vokiečių kompozitoriaus Carlo Orffo sceninę kantatą „Carmina Burana“ solistams, chorui ir orkestrui.
Kūrinys parašytas choro tekstams panaudojant 24-ias viduramžių rankraščio lotynišku pavadinimu „Carmina Burana“ (liet. „Dainos iš Beuerno“) poemas. Benediktinų vienuolyne Bavarijos Alpėse rastas ir 1803 metais išleistas literatūros veikalas iš viso apima 254 eilėraščius ir draminius tekstus, kuriuos sukūrė nežinomi klajojantys XI–XIII a. poetai, tikėtina, daugiausiai – teologijos studentai. Kūrinyje satyriškai pasakojama apie sėkmės nepastovumą, efemerišką gyvenimo prigimtį, juokiamasi iš žemiškų gyvenimo džiaugsmų teikiamų malonumų ir keliamų pavojų.
Poezijos rinkinys knygų lentynose pragulėjo šimtą metų, kol vokiečių kompozitorius Carlas Orffas, pasirinkęs pluoštą dainų, sukūrė joms muziką. Nors kompozitorių ir nežinomus libretistus skiria septyni šimtai metų, dvasiškai jie atrodo kaip reta artimi. Niekur gaida neprieštarauja raidei. Priešingai: žodis ir garsas vienas kitą iškelia, pabrėžia ir sutvirtina. Tarsi kantatos kūrėjai būtų glaudžiai bendradarbiavę…
Kantatos „Carmina Burana“ premjera įvyko Frankfurto operoje 1937 m., ir nuo to laiko iš viduramžių miglos išbridę jaunuoliai ir skaistaveidės jų merginos nebenueina nuo pasaulio scenų. „Carmina Burana“ tapo vienu žymiausių visų laikų chorinių kūrinių, o pagrindinė jos tema „O Fortuna“, pradedanti ir užbaigianti kantatą – viena dažniausiai atliekamų klasikinės muzikos temų pasaulyje.
„Carmina Burana“ patraukia ir didžiai išprususį klausytoją, ir eilinį „gražios muzikos“ mėgėją. Ši įspūdinga kantata apkeliavo pasaulį, laimėdama įvairiausio skonio minias: nuo Beethoveno gerbėjų iki roko muzikos entuziastų.
KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS
Vyr. dirigentas Constantine Orbelian (JAV), vadovas Algimantas Treikauskas
KAUNO VALSTYBINIS CHORAS
Meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas
Ypatinga viešnia MIHAELA MARTIN (smuikas, Rumunija)
Solistai:
RAMINTA VAICEKAUSKAITĖ (sopranas)
MINDAUGAS ZIMKUS (tenoras)
FARSHAD ABBASABADI (baritonas)
Dirigentas CONSTANTINE ORBELIAN (JAV)
Aram Chačaturian – Koncertas smuikui ir orkestrui d-moll
Carl Orff – kantata „Carmina Burana“
