2020

Eidamas 78-uosius metus mirė žymus Lietuvos choro ir orkestro dirigentas, muzikos pedagogas, Kauno valstybinio choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas, Lietuvos ir Kauno miesto politinis ir visuomenės veikėjas, Nacionalinės premijos laureatas profesorius Petras Bingelis.

Užuojautą šeimai, artimiesiems, Kauno valstybinio choro ir Kauno filharmonijos kolektyvams pareiškė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis.

Vienas ryškiausių nūdienos Lietuvos muzikų P. Bingelis Kauno valstybiniam chorui vadovavo nuo pirmosios repeticijos – 1969 metų spalio 23 dienos.

P. Bingelis gimė 1943 m. sausio 3 d., Mardasavo kaime, Varėnos rajone. Nuo 1969 m. spalio - Kauno valstybinio choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas, daugelio Lietuvos dainų švenčių nacionalinės komisijos pirmininkas ir meno vadovas, Pažaislio muzikos festivalio sumanytojas ir meno vadovas, VDU Muzikos akademijos Muzikos teorijos ir pedagogikos katedros profesorius, Kauno M.K.Čiurlionio draugijos pirmininkas, ilgametis Edvardo Grygo draugijos pirmininkas.

1969 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją, 1975–1976 m. stažavosi Leipcigo F.Mendelsono Bartholdžio aukštojoje muzikos mokykloje Vokietijoje. Dirbo Vilniaus pučiamųjų orkestre „Trimitas“, buvo vyrų choro „Varpas“ meno vadovas ir dirigentas, nuo 1969 m. iki šiol - Kauno valstybinio choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas. Nuo 1980 m. Lietuvos valstybinės konservatorijos Choro dirigavimo katedros docentas, nuo 1996 m. – VDU Muzikos akademijos Muzikos teorijos ir pedagogikos katedros profesorius.

1988–1989 m. – Kauno valstybinio muzikinio teatro meno vadovas ir vyr. dirigentas, 1990 – Tautinės dainų šventės, 1994–2003 – I, II ir III Pasaulio lietuvių dainų švenčių meno vadovas ir vyr. dirigentas, 1973–2015 m. – Kauno miesto dainų švenčių meno vadovas ir vyr. dirigentas, nuo 1996 m. – Pažaislio muzikos festivalio meno vadovas, 1997–1998 m. – I tarptautinio Vilniaus muzikos festivalio vyriausiasis chormeisteris.

Lietuvos muzikų sąjungos narys. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, renkamas nuo 1995 m.

2005 m. dirigentui suteiktas Meno kūrėjo statusas. Per penkis dešimtmečius aktyvios muzikinės veiklos dirigavo Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui, Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui, Lietuvos kameriniam orkestrui, Kauno miesto simfoniniam orkestrui, daugeliui kitų orkestrų. Įrašė daugelio lietuvių kompozitorių – J.Naujalio, Č.Sasnausko, S.Šimkaus, A.Kačanausko, B.Dvariono, J.Juzeliūno, A.Bražinsko, M.K.Čiurlionio, J.Gruodžio ir kt. – kūrinių plokšteles.

Su Kauno valstybiniu choru parengė ir atliko daugiau nei 170 užsienio šalių ir 90 lietuvių kompozitorių stambios formos kūrinių:

J.S.Bacho Mišias h-moll, „Kalėdinę oratoriją“, „Mato pasijas“, L. van Beethoveno IX simfoniją ir „Iškilmingas mišias“, H.Berliozo „Requiem“ ir „Fausto pasmerkimą“, L.Bernstaino „Kadišą“ ir Mišias, J.Brahmso „Vokiškąjį Requiem“,  E.Elgaro „Gerontijaus sapną“ ir „Muzikos kūrėjus“, C.Francko „Palaiminimus“, Ch.Gounod „Faustą“  G.F.Händelio „Mesiją“, J.Haydno „Pasaulio sutvėrimą“, A.Honeggerio „Žaną D’Ark ant laužo“, R. Leoncavallo „Pajacus“, F.Liszto „Kristų“, G.Mahlerio Antrąją, Trečiąją ir Aštuntąją simfonijas, P.Mascagni „Kaimo garbę“, F.Mendelshono-Bartoldi „Eliją“ ir „Paulių“, W.A.Mozarto „Requiem“ ir „Užburtąją fleitą“, C. Orffo „Carmina burana“, „Catuli carmina“ ir „Afroditės triumfą“, A. Pärto „Te Deum“, K. Pendereckio „Credo“, „Pasijas pagal Luką“, „Lenkiškąjį Requiem“, G.Puccini „Messa di Gloria“, „Tosca“, „Kregždutė“, „Madam Baterflai“, G. Rossini „Semiramidę“ ir „Tankredą“, C. Saint-Säenso „Tvaną“, „Samsoną ir Dalilą“, A. Schönbergo „Gurės dainas“, „Jokūbo kopėčias“, K.Szymanowskio „Stabat mater“ ir „Demetrą“, M. Theodorakio Septintąją simfoniją, M. Tipetto „Mūsų laikų vaiką“, G.Verdi „Requiem“, „Aidą“, „Likimo galią“, „Trubadūrą“, „Rigoletą“, „Simoną Bokanegrą“, R. Wagnerio „Parsifalį“,

V. Artiomovo „Requiem“, , P.Čaikovskio „Pikų damą“, D. Kabalevskio „Requiem“, M, Musorgskio „Borisą Godunovą“, S. Prokofjevo „Aleksandrą Nevskį“ ir „Ivaną Rūstųjį“, S. Rachmaninovo „Varpus“ ir „Nakties vigiliją“, I. Stravinskio „Psalmių simfoniją“, G.Sviridovo „Pavasario kantatą“ ir „Patetinę oratoriją“, A.Šnitkės „Fausto kantatą“, D.Šostakovičiaus „Stepano Razino mirtį“ ir „Ledi Makbet“,

A. Bajoro „Dievo avinėlį“, V. Bartulio „Requiem“, „Nelaimėlį Jobą“, Z.Bružaitės „Requiem“, M.K.Čiurlionio „De profundis“, V.Jakubėno „De profundis“, J.Juzeliūno „Žmogaus lyrą“, „Cantus magnificat“, „Patarlių simfoniją“ ir „Žaidimą“, J. Kačinsko „Juodą laivą“, G.Kuprevičiaus „Pagonių giesmes“, „Septynis Dovydo klausimus ir raudas“, B.Kutavičiaus „Epitafiją praeinančiam laikui“, „Panteistinę oratoriją“, T.Makačino „Saulės poemą“, A. Martinaičio „Laišką visiems tikintiesiems“, O. Narbutaitės „Tris Dievo motinos simonijas“, J. Naujalio Mišias Švenčiausių Jėzaus Kristaus žaizdų garbei, M. Petrausko „Birutę“, Č. Sasnausko „Requiem“, S.Šimkaus „Atsisveikinimą su Tėvyne“, V. Švedo „Dzūkiškas mišias“ ir „Rožes prie IX forto“, J.Tamulionio „Afrikietiškas mišias“ bei daugelį kt. stambios formos pasaulinės klasikos kūrinių.

Lietuvių kompozitorių smulkios formos kūrinių – daugiau nei 550, užsienio kompozitorių smulkios formos kūrinių – 200.

Koncertavo garsiausiose Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, Suomijos, Norvegijos, Kanarų salų, P.Amerikos, P.Afrikos, Kinijos koncertų salėse. Jo parengtam chorui dirigavo B.Dvarionas, M.Dvarionaitė, S.Sondeckis, J.Aleksa, J.Domarkas, G.Rinkevičius, R.Šervenikas, M.Pitrėnas, D.Kitajenka, V.Dudarova, V.Fedosejevas, A.Anisimovas, J.Kondrašinas, J.Bašmetas, V.Gergijevas, M.Rostropovičius, A.Vedernikovas, J.Menuhinas, S.Dyderišas, J.P.Torteljė, Myung-Whun Chungas, J.Frantzas, D.Geringas, M.Rota ir kt. garsūs dirigentai. Koncertavo drauge su scenos grandais: V.Noreika, V.Daunoru, V.Prudnikovu, G.Apanavičiūte, N.Ambrazaityte, R.Maciūte, S.Larinu, G. Grigorianu, I.Milkevičiūte, V.Urmana, E.Montvidu, A.Grigorian, K.Benediktu, I.Archipova, J.Obrazcova, P.Burčuladze, B.Maisuradze, D.Chvorostovskiu, M.Cabalje, B.Fritoli, N.Siera, A.Bočeliu ir kt.

1993 m. P. Bingelis apdovanotas Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premija, 1995 m. - Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu, 2003 m. ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi, 2020 m. ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi, 2018 m. Šv. Lozoriaus ordino Didžiojo komandoro kryžiaus ordinu. 2004 m. pripažintas įsimintiniausiu Kauno menininku. 2005 m. už nuopelnus Kaunui apdovanotas I laipsnio Santakos garbės ženklu, 2007 m. tapo Nacionalinės pažangos premijos nominantu, 2008 m. P. Bingeliui suteiktas Kauno miesto garbės piliečio vardas. 2009 m. pelnė „Auksinės krivūlės“ riterio apdovanojimą. 2013 m. apdovanotas LR kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“.

„Abu maestro sūnūs yra užsienyje, todėl šeima nusprendė kūną kremuoti, o atsisveikinimą surengti jo tėviškėje, Dzūkijoje, pavasarį, kai bus aprimusi visa situacija, - sakė Kauno valstybinės filharmonijos direktorius Justinas Krėpšta. - Tai buvo didis žmogus. Lietuvoje turime tik tris tokio lygio muzikus. Tai Saulius Sondeckis, įkūręs Lietuvos kamerinį ansamblį ir išvedęs į pasaulį mūsų muzikinę kultūrą, nacionalinio simfoninio orkestro vadovas Juozas Domarkas ir Petras Bingelis, sukūręs ir į pasaulį išvedęs Kauno chorą bei mūsų chorinę kultūrą reprezentavęs aukščiausiu lygiu. Aš kalbu ne apie europinį, o apie pasaulinį lygį: ir Egiptas, ir Čilė, ir Argentina, patys geriausi pasaulio festivaliai ir didžiausios salės“.

Anapilin išėjęs Kauno valstybinio choro dirigentas Petras Bingelis buvo vienas ryškiausių Lietuvos chorvedžių ir tikras dzūkas su didele širdimi, sako jo kolegos. „Lietuva neteko pačio ryškiausio chorvedžio. Skaitau, kad trys mohikanai yra Saulius Sondeckis, Juozas Domarkas ir profesorius Petras Bingelis“, – sakė Kauno valstybinės filharmonijos vadovas Justinas Krėpšta. „Nepaprastai nuoširdus, žmogiškas, korektiškas savo kolektyvui, draugams, kolegoms. Jis buvo tikras Dzūkijos vaikas, tikras dzūkas su didele širdimi“, – pridūrė jis. J. Krėpšta taip pat sako, kad P. Bingelis stipriai prisidėjo prie Lietuvos chorinio dainavimo garsinimo pasaulyje. Nepaprastai nuoširdus, žmogiškas, korektiškas savo kolektyvui, draugams, kolegoms. Jis buvo tikras Dzūkijos vaikas, tikras dzūkas su didele širdimi „Jis daugiau nei prieš 50 metų sukūrė Kauno valstybinį chorą ir iki paskutinio atodūsio jam vadovavo, jis išvedęs mūsų chorinį dainavimą į pasaulinę areną“, – kalbėjo Kauno valstybinės filharmonijos vadovas. Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro garbės dirigentas Juozas Domarkas BNS teigė ilgametį kolegą prisimenantis kaip išskirtinį specialistą. „Aukšto lygio specialistai gimsta ne kasdien, bet mūsų šalis išaugino tokį chorvedį, kuris įėjo ne tik į mūsų kultūros istoriją, bet plačiai žinomas ir kitur“, – sakė žymus šalies muzikas. „Mes labai daug visko esame atlikę, daug kūrinių ir ne tik Lietuvoje – kur tik mes nebuvę“, – pridūrė jis. Jo teigimu, P. Bingelis buvo itin profesionalus ir bendraudamas su savo kolegomis. „Jis turėjo aukštus ir protingai gerus standartus, kaip dirbti su kolektyvu, su choru. Tai buvo jo įgimtas bruožas, jis tiesiog pagavo save su šita specialybe, turėjo nežmonišką įžvalgą, kaip reikėjo dirbti. Jis buvo puikus kolega, visada palaikydavo visus, man su juo niekada nebuvo bėdų, supratome vienas kitą iš pusės mirksnio“, – teigė J. Domarkas. Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro įkūrėjas, meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Gintaras Rinkevičius sako buvęs šokiruotas žinios apie P. Bingelio mirtį. „Man ta žinia labai netikėta. Nors žinojau, kad jis serga, bet galvojau, kad išsikapstys. Tokios naujienos yra labai blogos naujienos, labai“, – BNS sakė G. Rinkevičius. Jo teigimu, su P. Bingeliu dar buvo suplanuota ir koncertų. „Labai daug kultūrinių dalykų, daug koncertų susieta su P. Bingeliu – ir buvusių, ir būsimų. Turėjome suplanuotus koncertus gruodžio pabaigoje, turime suplanavę su Kauno choru ir toliau koncertų“, – teigė dirigentas. Anot jo, Lietuva neteko didelio menininko, be kurio neįsivaizduojama šalies kultūra. „Tiesiog neįmanoma įsivaizduoti Lietuvos kultūros be Petro. Lietuva neteko didelio menininko ir žmogaus, su kuriuo susijęs labai ilgas laiko tarpas Lietuvos kultūroje“, – kalbėjo G. Rinkevičius. P. Bingelis mirė eidamas 78-uosius metus, tai BNS sekmadienį patvirtino Lietuvos muziko ir teatro akademijos Muzikos fakulteto dekanas Deividas Staponkus. P. Bingelis gimė 1943 metais Mardasavo kaime, dabartiniame Varėnos rajone. 1969 metais jis baigė Lietuvos konservatoriją, vėliau stažavosi Felixo Mendelssohno‑Bartholdy aukštojoje muzikos mokykloje Leipcige. Nuo 1969 metų P. Bingelis – Kauno valstybinio choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas, nuo 1980 metų dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. P. Bingelis pastaruoju metu buvo Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos profesorius Jis dirigavo eilę metų dirigavo Lietuvos dainų ir kitose šventėse, buvo Pasaulio lietuvių dainų švenčių vyriausiasis dirigentas ir meno vadovas, nuo 1996 metų – Pažaislio muzikos festivalio meno vadovas. Dirigentas kartu su choru gastroliavo Afrikos, Azijos, Europos ir Pietų Amerikos šalyse. P. Bingelis apdovanotas Lietuvos nacionaline premija, Gedimino ordino Karininko kryžiumi, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi, šiemet jam įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didysis kryžius.

Skaityti daugiau: https://kauno.diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/kultura/p-bingelio-kolegos-jis-buvo-vienas-ryskiausiu-chorvedziu-tikras-dzukas-su-didele-sirdimi-1000095

Kauno valstybinis choras kviečia į premjerą – lapkričio 12 d. 19 val. Kongresų rūmuose Vilniuje ir lapkričio 13 d. 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje   pirmą kartą Lietuvoje skambės G. Puccini operos „Vilisės“ koncertinis atlikimas .

G. Puccini operos „Vilisės“ atlikėjai - sopranas Kamilė Balabonaitė, tenoras Edgaras Montvidas, baritonas Vytautas Juozapaitis, Kauno valstybinis choras (vad. Petras Bingelis) ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus.

.Pirmoji italų kompozitoriaus Giacomo Puccini (1858–1924) opera „Vilisės“ (it. „Le Villi“) buvo parašyta 1883 m. vienaveiksmių operų konkursui, bet deramo dėmesio nesulaukė – galbūt dėl to, jog skubotai parašytas operos rankraštis buvo beveik neįskaitomas. Tačiau rėmėjų dėka „Vilisių“ premjera scenos šviesą išvydo jau po metų, 1884-aisiais. Premjeros naktį G. Puccini motina gavo tokią telegramą: „Teatras pavergtas, didžiulė sėkmė; lūkesčiai viršyti; 18 kartų iškvietė į sceną; pirmo veiksmo finalas pakartotas 3 kartus“. Opera išsiskyrė savo dramatine galia, operine melodija ir svarbiu simfoninio orkestro vaidmeniu.

Operos pavadinimas „Vilisės“ – tai nuoroda į slavų tautų legendą apie vilises – mistinio pasaulio būtybes, panašias į graikų sirenas (šia legenda paremta ir žymiojo baleto „Žizel“ istorija). Opera prasideda Roberto ir Annos sužadėtuvėmis, kurios linksmai atšvenčiamos šeimos ir draugų apsuptyje. Tačiau po šventės Roberto priverstas išvykti į Maincą tvarkyti paveldėjimo reikalų. Anna aplanko bloga nuojauta, kad ji niekada nebepamatys savo mylimojo, bet Roberto ją nuramina – ji galinti abejoti bet kuo, tik ne jo meile. Jis pažada, kad kai tik jis grįš, jie būtinai iškart susituoks. Tačiau kelionėje Roberto užburia vilisė ir priverčia jį pamiršti Anną. Anna laukia vasarą, rudenį, o žiemą miršta iš širdies skausmo. Tada papasakojama vilisių legenda: kai moteris miršta dėl sudaužytos širdies, vilisės priverčia šokti ją sudaužiusį mylimąjį iki mirties. Kai Roberto atgailaudamas grįžta, pasirodo Annos dvasia, supama vilisių. Roberto maldauja atleidimo, bet yra prakeikiamas kaip išdavikas. Vilisės ir Anna šoka su Roberto tol, kol jis miršta nuo išsekimo prie Annos kojų.

Tarptautiniame Skarulių muzikos festivalio koncerte „Lietuva brangi“ Jonavos šv. Jokūbo bažnyčioje Kauno valstybinis choras atliks gražiausius lietuvių ir pasaulio kompozitorių kūrinius, o taip pat giesmes šv. Mišiose prieš koncertą. Koncerte skambės J. Naujalio „Malda už Tėvynę“ ir „Už Raseinių“, V. Augustino „Anoj pusėj dunojėlio...“, V. Klovos Ūdrio daina iš operos „Pilėnai“, S. Šimkaus „Lietuviais esame mes gimę“,  taip pat G. Verdi „Vergų choras“ iš operos „Nabukas“ ir Angelų choras iš operos „Likimo galia“, P. Mascagni „Dangaus karalienė" iš operos „Kaimo garbė“. Tradiciškai koncertas baigsis J. Naualio giesme „Lietuva brangi“. 

„Labai džiaugiamės, jog  festivalio koncertuose renkasi gausus būrys mūsų ištikimų klausytojų. Nuolat sulaukiame žinučių su padėkomis už puikiai praleistą popietę, – džiaugiasi festivalio meno vadovas Liudas Mikalauskas.

Baigiamasis festivalio koncertas vyks Jonavos miesto centre, Šv. Jokūbo bažnyčioje rugsėjo 27 dieną. Renginys prasidės 12 val. šv. Mišiomis, po jų koncertinę  programą dovanos geriausias Lietuvos choras – Kauno valstybinis choras, meno vadovas ir dirigentas Petras Bingelis. Festivalio renginiai nemokami, jų metu būtina dėvėti apsaugines kaukes bei laikytis saugaus atstumo.

XXV Pažaislio muzikos festivalio baigiamasis akcentas, skirtas Atkurtos Lietuvos 30-mečiui paminėti - italų kompozitoriaus Amilcare Ponchielli opera „Lietuviai“. Sulaukusi sėkmės per premjerą Milano teatre „La Scala“ 1874 metais, vėliau ji buvo atlikta įvairiuose kituose Italijos miestuose, netgi Buenos Airėse ir Čikagoje.

Kodėl Giuseppe’s Verdi amžininkas ir Giacomo Puccini mokytojas A. Ponchielli sukūrė operą, pavadintą „Lietuviai“? Tai vis Adomo Mickevičiaus, kurio poema „Konradas Valenrodas“ pateko į rankas vienam iš „Riccordi“ leidyklos libretistų, nuopelnas. Įtikintas poemos grožiu ir tinkamumu operos libretui, garbusis Casa Riccordi pavedė libretą parašyti Antonio Ghislanzoni (žinomam kaip G. Verdi op. „Aidos“ libretistui), o muziką – A. Ponchielli. XIX a. italų operos kūrėjas išaukštino lietuvių tautą kaip drąsią ir didingą, kuriai tėvynės laisvė brangesnė už gyvybę.

Tikime, kad ekspresyvi bei melodinga operos muzikos tėkmė atsiskleis visomis spalvomis atliekama išskirtinių solistų, Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ir Kauno valstybinio choro, diriguojant maestro Modestui Pitrėnui.

DĖMESIO TĖVELIAMS!

Koncerto metu Pažaislio vienuolyno sode veiks vaikų kūrybinės dirbtuvės, kur mažieji galės nemokamai užsiimti įvairiais darbeliais. Nuostabi muzika visada įkvepia kažką kurti, todėl nenustebkite, jei po gražaus vakaro gamtos ir muzikos apsuptyje namo parsinešite ne tik gerą nuotaiką, bet ir tos muzikos bei gryno oro įkvėptą meno kūrinį. Dirbtuves organizuoja „Kūrybos kampas 360°“ – socialiai atsakinga organizacija, plėtojanti darnaus vartojimo ir antrinio dizaino idėjas. Dirbtuvėlėse vaikai ne tik smagiai leis laiką, bet tuo pačiu susipažins su aplinką tausojančio gyvenimo principais ir praplės savo kūrybinio mąstymo ribas.

LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS
Meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas
KAUNO VALSTYBINIS CHORAS
Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis
Solistai:
Aldona – JŪRATĖ ŠVEDAITĖ (sopranas, Lietuva-JAV)
Valteris – MICKAEL SPADACCINI (tenoras, Italija)
Arnoldo – MODESTAS SEDLEVIČIUS (baritonas)
Albano – TADAS GIRININKAS (bosas)
Vitoldo – ARŪNAS MALIKĖNAS (baritonas)
Dirigentas MODESTAS PITRĖNAS

Klausytojai viso renginio metu privalo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones)

(LR Sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. V-1874 „Dėl kultūros, pramogų ir kitų renginių organizavimo būtinų sąlygų“ 1.1. papunktis)

Koncertai nukelti.

Kauno valstybinis choras   kviečia į Vilniaus universiteto didįjį kiemą, į Piotro Čaikovskio operą „Pikų dama“.

“Kas gi yra tas mūsų gyvenimas, jei ne lošimas” - konstatuoja pagrindinis herojus Germanas operos finale.

Matysime tarptautiniu mastu įvertintus solistus - Kostą Smoriginą ir Lienę Kinčą, vainikuosiančius spektaklį kartu su  primadona Irena Milkevičiūte. Pagrindinį vaidmenį taip pat atliks Jurgita Adamonytė.

Stipriausios "Vilnius city opera" meninės pajėgos kviečia visus iš naujo atrasti jau klasikos šedevru tapusį kūrinį naujausioje “bohemiečių” premjeroje.

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Gintaras Rinkevičius

Kauno valstybinis choras, meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Petras Bingelis

Režisierė – Dalia Ibelhauptaitė

Dirigentas – Gintaras Rinkevičius

Rugpjūčio 9 d. 19 val. Kauno valstybinis choras kviečia į tradicinį vasaros koncertą Joninių slėnyje Jonavoje. Čia jau skambėjo klasikinės operų arijos ir valsai. Šiemet girdėsime unikalų, teatrališką turkų kilmės britų kompozitoriaus Tolga Kashifo kūrinį „The Queen Symphony“.  Legendinės roko grupės „Queen“ kūrinius, kompozitoriaus interpretuojamus kaip simfoninę muziką, atliks ilgamečiai scenos partneriai – Kauno valstybinis choras, vadovaujamas maestro Petro Bingelio ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Solistės - Saulė Rinkevičiūtė (smuikas), Vita Šiugždinienė (violončelė), Rūta Buškevics (fortepijonas). Diriguos Gintaras Rinkevičius.

„Norėjau atskleisti pirmykštę šios didžios muzikos esmę. Norėjau sukurti ką nors daugiau nei paprastą orkestruotę, ir atradau, kad neatsiejama „Queen“ muzikos dalis yra šiuolaikinio klasikinio žanro kalba“, – teigia T. Kashifas. Pasak legendinio grupės „Queen“ gitaristo Briano May, „The Queen Symphony“ – tai žmogaus su nauju požiūriu ir unikaliu mąstymu darbas. „Aš įsitikinęs, kad šis kūrinys, kaip ir kiti dalykai, susiję su „Queen“, gali sukelti ir neigiamą reakciją. Jis laužo daugumą simfoninės formos taisyklių. Bet aš taip pat įsitikinęs, kad ši simfonija taps nemirtingu orkestrų repertuaro favoritu, nes visada surinks pilnas koncertų sales“, – sako B. May.

Grupės nariai nedalyvavo T. Kashifo simfonijos kūrimo procese, palikdami kompozitoriui visišką kūrybos laisvę. Nors simfonijos muzikiniam audiniui naudojamos garsiausios grupės dainos, kai kurias iš jų bus sunku atpažinti net didžiausiems „Queen“ muzikos gerbėjams. „Visi, kurie tikisi išgirsti tiesiog aranžuotas „Queen“ dainas, bus mažų mažiausiai šokiruoti“, – po pirmųjų simfonijos perklausų teigė grupės „Queen“ gitaristas B. May.

T. Kashifas pabrėžia, kad „Queen“ muzika yra vertingas audinys akademinės muzikos kompozitoriui – „Queen“ buvo naujos radikalios bangos, metusios iššūkį visai populiariajai muzikai, dalis. Ji įkūnijo pirminę artistinę ekspresiją, kurią mes girdime skrupulingai atliktuose grupės įrašuose ir koncertuose. Šiandien „The Queen Symphony“ atliekama visame pasaulyje, jos įrašas išlieka vienu populiariausių Europos, JAV, Azijos klasikinės muzikos sąrašuose. „Queen“ teatrališkumas, jausmingumas persunkia simfonijos skambesį – atrodo girdime pompastiško Freddy Mercury teatro užkulisius.

Prancūzų operos pasididžiavimas Šarlio Guno (Charles Gounod) tikroji didžioji opera (grand opéra) „Faustas“ yra didelė šventė ir didelis išbandymas chorui, - sako Petras Bingelis, Kauno valstybinio choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas. ­- „Faustas“ –  chorinė opera. Joje yra keletas pagrindinių vokalinių partijų: Faustas, Mefistofelis, Margarita ir, žinoma, didžiulis krūvis tenka chorui.  Nors operos premjera vyko prieš pusantro šimtmečio 1862-aisiais Paryžiuje, ir šiandien „Faustas“ patenka į dažniausiai atliekamų operų topus. Tai ne tik įsimintinos choro partijos, bet ir nuostabūs solistai, didžiulis orkestras, baletas, įspūdinga scenografija.

Charles Gounod “Faustas” skambės liepos 26-28 d.d. Vilniuje  19.30 val.  Vilniaus universiteto kieme. Operos sėkmę lėmė ne tik puikūs solistai, choras, orkestras, bet ir pripažinti Didžiosios Britanijos teatro grandai: Dickas Birdas kūrė scenografiją, Jonas Morrellis – kostiumus, perspektyvusis Johnas Rossas – choreografiją, o bendrą scenos vaizdą šviesomis sujungė britų apšvietimo korifėjus Peteris Mumfordas, kuris  „Fausto“ šviesas anksčiau yra kūręs Anglijos nacionalinei operai ir „Metropolitan Opera“ Niujorke. Menininkai teigia, kad „Faustas“ Vilniaus universiteto kieme – visiškai kitoks, netgi lyginti sunku - visiškai skirtingos koncepcijos. Bene labiausiai intriguojanti – Valpurgijos nakties – scena. Šiame spektaklyje nutarta pavaizduoti visą Valpurgijos nakties sceną, kuri, kupina šokio ir judesio, dažnai būna iškerpama. Tai atvėrė kelią įspūdingiems, drąsesniems, eksprsyvesniems sprendimams. Mefistofelis nuolat viską keičia, vaizduote ir magija normalias, buitiškas situacijas paverčia nuostabiomis meno šventėmis.

Režisierė – Dalia Ibelhauptaitė

Dirigentas – Gintaras Rinkevičius

Scenografas – Dick Bird (Didžioji Britanija)

Kostiumų dailininkas – Jon Morrell (Didžioji Britanija)

Šviesų dailininkas - Peter Mumford (Didžioji Britanija)

Choreografas - John Ross (Didžioji Britanija)

Choro vadovai - Petras Bingelis ir Artūras Dambrauskas

Kauno Valstybinis choras

Vilnius City opera ansamblis ir šokėjai

Stipriausios Vilnius city opera meninės pajėgos jubiliejinėje 10-mečio premjeroje!

Kauno valstybinis choras kviečia Valstybės dieną, liepos 6-ąją, 21 val. kartu giedoti Lietuvos himną ant Nemuno kranto prie legendinės Zapyškio bažnytėlės.

Zapyškyje liepos 6-ąją persipins istorija, pažinimas, dabartis ir ateitis

Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną pakaunės gyventojai ir svečiai šįmet bus kviečiami paminėti į Zapyškį, prie atnaujintos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios.

„Buvo susiformavusi tradicija liepos 6-ąją švęsti Raudondvaryje, tačiau ekstremali situacija, pandemija ir karantinas padiktavo kitokias galimybes – labiau atsigręžti į savo gyvenamąsias vietoves, organizuoti mažesnius, saugumo reikalavimus atitinkančius renginius. Labai simboliškai sutapo, kad šįkart valstybės gimtadienio pakaunėje svorio centras persikels į Zapyškį, prie Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios – Lietuvos bažnyčių motinos“, – sakė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Šventė sakralioje vietoje prie Nemuno įgaus naujų atspalvių: prasidės šv. Mišiomis, kvepės žuviene, vilios turtinga muzikine programa ir danguje išsiskleisiančia trispalve.

Lauko erdvėse, prie bažnyčios šventės dalyvius pasitiks paroda – Zapyškio ateities pokyčių vizualizacijų projektai, o šventovės viduje bus eksponuojami Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios istoriniai kadrai. Nuotaiką kurs Garliavos meno mokyklos mokytojų akordeonistų kvintetas.

Liepos 19 d., 19 val. Pažaislio vynuolynas.

Programoje:

Ludwigo van Beethoveno, Richardo Strausso, Giacomo Puccinio, Leonardo Bernsteino, Kazimiero Viktor Banaičio kūriniai.

Atlikėjai:

LIETUVOS VALSTYBINIS SIMFONINIS ORKESTRAS
Meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius
KAUNO VALSTYBINIS CHORAS
Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis
Solistai:
EDGARAS MONTVIDAS (tenoras)
LUKAS GENIUŠAS (fortepijonas Lietuva-Rusija)
Dirigentas GINTARAS RINKEVIČIUS

Gedulo ir vilties dieną Kauno valstybinis choras pažymėjo didingu J. S. Bacho kūrinio atlikimu. Džiaugiamės sulaužę karantino ledus. Gyventi be rampos šviesų, be klausytojų aplodismentų kiekvienam artistui tolygu kūrybinei mirčiai.
Pagaliau sostinėje Vilniuje, Šventaragio slėnyje, VRM rūmų kieme įvyko pirmasis pokarantininis koncertas. Tiesa žiūrovų skaičius ribotas - 300, bet kūrinys - pasaulio muzikos šedevras J. S Bacho Mišios h-mol.
Sopranai Lina Dambrauskaitė ir Simona Liamo, mecosopranas Nora Petročenko, tenoras Edgaras Davidovičius, bosas Tadas Girininkas. Nuostabus Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas Gintaro Rinkevičiaus.

Jau netrukus galėsime paimti į rankas naują vinilinę Juozo Naujalio kūrinių plokštelę. Geriausias kompozitoriaus dainas atliko Kauno valstybinis choras a capella – be akompanimento, o šv. Mišias – kartu su vargonais.

„Klausydami J. Naujalio dainų, motetų, šv. Mišių galime suvokti, kokiame aukštame dvasiniame lygyje buvo tuo metu Lietuvos visuomenė. J. Naujalis choro istorijoje užima ypatingai svarbią vietą. Esame parengę keletą koncertinių programų, kuriose skamba J. Naujalio kūriniai. J. Naujalio metams skirta V. Bartulio kompozicija „Taip niekas tavęs nemylės...“ skambėjo daugelyje Lietuvos koncertinių salių. Dar 1987 metais, jausdami artėjantį visuomenės dvasinio pakilimo metą, buvome parengę Maironiui skirtą programą, kurios didžiąją dalį sudarė J. Naujalio dainos. Įvyko daugiau kaip 80 koncertų nuo žiūrovų lūžtančiose salėse. Aktorius Laimonas Noreika ir Kauno choras, galima sakyti, pradėjo Lietuvos žadinimą dar tada, kai nebuvo Sąjūdžio. Mes prisidėjome prie Lietuvos Atgimimo, bet gyvenome provincijoje, todėl mus nelabai kas norėjo matyti, prisiminti ir pripažinti. Su šia programa choras gerokai ūgtelėjo, tapo matomas visoje Lietuvoje.

Esame įrašę J. Naujalio kūrinių plokštelę 1982 metais. Padarę įrašą surengėme koncertą. Nebūna vienodų koncertų, nebūna vienodų įrašų. Dabar mes Naujalį suprantame ir atliekame šiek tiek kitaip, nors jau tada kompozitoriaus dukrai mūsų atlikimas padarė didelį įspūdį“. Po koncerto 1982 m. Z. A. Naujalytė Didenkienė Kauno valstybinio choro vadovui P. Bingeliui įteikė savo tėvelio batutą – dramblio kaulo dirigento lazdelę. Ji sakė, kad būtent taip jos tėtis norėjo – tokio tempo, dinamikos, išraiškos, atliekant jo kūrinius.

Kaip gimė ši nauja J. Naujalio kūrinių plokštelė, klausiame VšĮ „Raudondvario dvaras“ direktorės Snieguolės Navickienės.

„Raudondvaris – Juozo Naujalio gimtinė. Artėjant kompozitoriaus 150-osioms metinėms pradėjome kalbėti, kad turime susitelkti ir tinkamai pažymėti jubiliejų. Tada gimė mintis parengti ir naują vinilinę Juozo Naujalio kūrinių plokštelę. Buvo parengtas kreipimasis į Vyriausybę ir Seimas paskelbė 2019 metus J. Naujalio metais. Rengėme projektus, kuriuose numatėme skirti šiam jubiliejui ypatingą dėmesį. Mus parėmė ir Kultūros ministerija: tiems projektams, kuriems finansavimo neskyrė Kultūros taryba, ministerija skyrė papildomą finansavimą. Surengėme konferenciją, kurioje J. Naujalio gyvenimą ir kūrybą analizavo pranešėjai iš Klaipėdos, Kauno miesto ir rajono. Taip pat kartu su Kauno valstybine filharmonija parengėme J. Naujalio kūrinių koncertą. Mums visapusiškai talkino šviesios atminties kompozitorius Vidmatas Bartulis, jis padėjo rengti konferenciją ir koncertą. Profesorius Petras Bingelis dirgavo, o jo vadovaujamas choras atliko kompozitoriaus kūrinius kartu su Kauno miesto simfoniniu orkestru. Džiaugiamės, kad Kauno valstybinė filharmonija yra nuolatininė mūsų partnerė. J. Naujaliui skirta diena sulaukė didleio raudondvariečių ir svečių dėmesio. Taip dar vienas renginys buvo kartu su Kauno muzikiniu teatru. Tai jau buvo kitokio pobūdžio koncertas – misterija. Man paliko didelį įspūdį, kad labai daug žmonių dalyvavo tuose renginiuose. Nekilo minčių, klausimų – ar ateis žmonių ar ne. Atrodo ne pirmą kartą vyksta J. Naujalio kūrinių koncertai, bet žmonių yra ir yra, žmonėms įdomu, jiems rūpi. Mūsų regionui, mūsų žmonėms Naujalis yra brangus žmogus ir kūrėjas. Vadinasi, pasirinktas teisingas kelias.

Jau netrukus vinilinė J. Naujalio kūrinių plokštelė išvys dienos šviesą. Čia buvo mano idėja, - sako Snieguolė Navickienė, VšĮ „Raudondvario dvaras“ direktorė. - Ginčijomės su šviesios atminties kompozitoriumi V. Bartuliu, ar reikia, bet sakiau, visokios estrados „žvaigždutės“ išsileidžia, o čia - Naujalis. Nedavė Kultūros taryba lėšų, tai sakau, išsileisime savo lėšomis. Čia juk naujai perdainuoti kūriniai, naujas įrašas, visiškai kitas skambesys, iš naujo atgyja Naujalis. Aš pati noriu ją turėti ir klausytis. Galvoju, jeigu tūkstantis šeimų, muzikos kolektyvų galės klausytis šios Naujalio plokštelės, tai jau istoriškai labai svarbus dalykas. Tai didelę išliekamąją vertę turintis darbas. Aš jos labai laukiu.

Plokštelę įrašė ir parengė leidybai Viliaus ir Aleksandros Kerų kūrybinė grupė, šv. Mišioms vargonais akompanavo Rimvydas Mitkus. „Kauno chorą vadina geriausiu choru Baltijos valstybėse, ne tik Lietuvoje, – sakė Vilius Keras. - Esame darę choro ir Kauno miesto simfoninio orkestro įrašus su su Dmitrijum Chvorostovskiu: G. Verdi „Rigoletą“, „Simoną Bocanegrą“ ir nemaža kitų“. Aleksandra ir Vilius už puikius įrašus nominuoti „Grammy“ muzikos apdovanojimams.

„Mes bandome priartėti prie tobulybės, atrinkome geriausius variantus, - sakė Aleksandra Kierienė, įrašo garso režisierė.- Įrašinėjome Kauno filharmonijos salėje – ji labai patogi, galima įrašinėti didelį chorą ar orkestrą. Ji yra lyg studija studijoje – atskirta nuo pašalinio triukšmo, nė viena siena neišeina tiesiogiai į gatvę. Čia yra geriausia garso izoliacija Lietuvoje. Kiek daugiau problemų buvo darant Mišių įrašą Jėzuitų bažnyčioje, bet mes siekiame tobulybės, plokštelė tikrai bus gera“.

Tikėkimės, kad puikų choro ir įrašų grupės darbą įvertins klausytojai, o maestro Petrą Bingelį už choro pusės amžiaus kūrybinius pasiekimus jau įvertino Lietuvos Prezidentas - apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi.

Laukiame Kauno valstybinio choro įrašytos plokštelės pristatymo Raudondvaryje. Dėl karantino pristatymo data gali būti pakeista, bet tikimės, kad tai įvyks dar balandį, netrukus po J. Naujalio gimtadienio.