2022
-
MŪSŲ KŪRYBINIS RUDUO
2022.12.12
Kauno valstybinė filharmonija ir Kauno valstybinis choras išgyveno ilgą ir gražų kūrybinį rudenį. Apie tai plačiai rašo „Kauno diena“:Koncertinio gyvenimo kronika: nuostabusis lapkritis
Išgirdę žodį „kronikininkas“ dauguma mūsų tikriausiai įsivaizduoja virš storo folianto palinkusį garbų senolį su ilga, žila barzda, o ne šiuolaikinę miestietę, kuri lyg akis išdegusi bando suspėti į visus renginius, koncertus ir parodas. Sparčiai žiemėjantis lapkritis buvo derlingas – šiuolaikinės muzikos festivalio „Iš arti“ Baltijos muzikos dienose skambėjo lietuvių, latvių, estų, austrų, skandinavų muzika, o Kauno miesto simfoninio orkestro (KMSO) ir Kauno valstybinio choro koncertuose kūriniai pristatė įvairias kultūrines sąsajas. Norėjau pasiklausyti daugybės koncertų, neretai skambančių kasdien, ir beveik visada kelias mane nuvesdavo į Kauno valstybinę filharmoniją, nes kur kitur taip gera klausytis muzikos.
Nešantys šviesą Vienas puikiausių lapkričio koncertų buvo Leros Auerbach šeštosios simfonijos „Šviesos nešėjai“, skirtos Chuine'ei Sugiharai ir visiems, kurie rizikuoja viskuo, kad išgelbėtų kitus, pasaulinė premjera Kauno filharmonijoje lapkričio 5 d. Kūrinį atliko KMSO, Kauno valstybinis choras, violončelininkė Kristina Reiko Cooper (JAV), dainininkai Marija Arutiunova, Iveta Kalkauskaitė, Egidijus Bavikinas, Žygimantas Galinis, skaitovai Regina Kamičaitienė ir Egidijus Stancikas, dirigavo KMSO vyr. dirigentas Constantine'as Orbelianas (JAV). Kūrinyje skambėjo jidiš – ilgą laiką buvusi įprasta daugumai Rytų Europos žydų kalba. Šis projektas buvo programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ dalis, įgyvendintas gavus didelę Pasaulio holokausto atminimo centro „Yad Vashem“ Jeruzalėje paramą. Kauno istorijos dalimi tapę diplomatai Ch. Sugihara ir Janas Zwartendijkas tapo ir daugybės žmonių laimingos istorijos dalimi: išdavę kelionės vizas, jie lėmė ne vieno žmogaus, o keliolikos kartų likimus. Kūrinio iniciatorė Kristina Reiko Cooper viena iš jų – viza Nr. 1628 buvo išduota jos vyro tėvui Irvingui Rosenui. Japonų kilmės amerikietė muzikė akcentavo Ch. Sugiharos drąsą nepaisyti vadovų sprendimų, siekį elgtis teisingai pagal Bushido kodeksą ir žydišką Hakarat hatov – gėrio matymo pasaulyje ir dėkingumo sampratą. Unikaliomis kultūrinėmis sąsajomis rėmėsi ir kūrinio kompozitorė L. Auerbach – pagal kintsugi principą (keramikos dirbinių atkūrimo technika, suklijuojant klijais su aukso milteliais) ji sujungė jidiš poetų tekstus, neįgarsintus, tik librete matomus 121-osios psalmės žodžius ir violončelės solo. Seniai gyvename nebe XIX a., tad ir muzikos vertėtų klausytis tos, kuri kuriama dabar. Ypač Kaune gyvenančių kompozitorių! Prologo, penkių dalių ir keturių interliudų simfonijoje violončelei, keturiems solistams, skaitovams, chorui ir simfoniniam orkestrui skambėjo skirtingų likimų Lenkijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Lietuvoje gimusių, gyvenusių poetų Yisroelio Emyoto (1909–1978), Dovido Hofshteyno (1889–1952), Peretzo Markisho (1895–1952), Itziko Mangerio (1901–1969), Simkhos Shayevitchiaus (1907–1944), Moyshe'ės Teyfo (1904–1966), Avromo Sutzkeverio (1913–2010), Rajzel Żychlińsky (1910–2001) tekstai. Penkias simfonijos dalis – „Laiškai į niekur“, „Lopšinė“, „Degimas“, „Atsisveikinimo žodžiai“ ir „Stebuklo epilogas“ simboliškai suriša prologas ir interliudai – „šukės ir šnabždesiai“. Eilėraščiai labai jautrūs ir intymūs, šioje poezijoje telpa ir kompozitorės šeimos istorija. Simboliška, kad simfoniją „Šviesos nešėjai“, skirtą Ch. Sugiharai ir visiems, kurie rizikuoja viskuo, kad išgelbėtų kitus, įrėmino parodos, skirtos Pasaulio tautų teisuoliams, pristatymas Kauno filharmonijoje, Karen Tanakos kūrinys „Angelas sargas“ (2000) ir Pasaulio tautų teisuolių, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjusių Lietuvos žydus, pagerbimas Lietuvos Vyriausybėje, kur Holokausto memorialo „Yad Vashem“ skiriamus apdovanojimus priėmė artimieji. Simfonijos paskyrimas ir tiems, „kurie rizikuoja viskuo“, ne tik verčia susimąstyti apie gelbėtojų likimus, bet ir yra aktualus šiandien.
Diplomatinių ryšių sukaktis Lapkričio 6 d. Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje vykęs koncertas leido pagalvoti apie laiką. Kažin ar dar didžiuojamės buvę paskutiniai Europos pagonys? 1009 m. Viešpačiui dvasią atidavė šv. Brunonas, o mes švenčiame pirmą Lietuvos vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Krikštą su kalaviju rankose nešę kryžiuočiai galų gale suprato, kas jiems sakoma Žalgirio mūšyje, nors 1251 m. jau buvo apsikrikštijęs karalius Mindaugas, o Lietuva (kuriam laikui) tapo krikščioniška valstybe. Po jo valdę kunigaikščiai turėjo įvairių nuomonių apie valstybinės religiją, vyko derybos su Gediminu, Algirdu, Kęstučiu, ir tik Jogaila 1388 m. padėjo tašką. Lietuvoje, ne Žemaitijoje. Istorija tekėjo sava vaga. Pirmą Lietuvos Respubliką Vatikanas de jure pripažino 1922 m. lapkričio 10 d. ir to neatsižadėjo net atėjus sovietams, Vatikane Lietuvos pasiuntinybė veikė visą laiką, diplomatiniu būdu oficialiai atnaujinta 1991 m. Pilnoje Kauno arkikatedroje bazilikoje giedojo Kauno valstybinis choras, grojo lietuvių vargonininkė Renata Marcinkutė-Lesieur ir pagrindinis Siksto koplyčios Vatikane vargonininkas Juanas Paradelli Solé. Skambėjo puikūs, didingi kūriniai vargonams, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Juozo Gruodžio, Juozo Naujalio, Pranciškaus Beinario, Vytauto Barkausko, Vaclovo Augustino, Zitos Bružaitės, Domenico Bartolucci, Henri Potirono, Georgo Friedricho Händelio kūriniai. Džiūgavau dėl kauniečių kompozitorių muzikos, tačiau būčiau norėjusi išgirsti ir lietuvių išeivių giesmių. Kaimynai iš arti Šiuolaikinės muzikos tvanas, atlaidai, rekolekcijos – norimą žodį galite parinkti patys – Kauną ištinka lapkritį. Tamsa, šaltis, link bjaurių linkstantys orai, puikūs muzikai, išskirtinė muzika, premjeros, kolegiški susitikimai, derantys su įnoringa ir labiau XIX a. muziką mėgstančia Kauno publika. Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyriaus 1997 m. įkurtas festivalis „Iš arti“ jau seniai tapo Kauno kultūros dalimi – kaip ir jame skambančios lietuviškos premjeros. Šiais metais festivalis jau antrą kartą rengė Baltijos muzikos dienų renginius ir iš arčiau pažiūrėjo į lietuvių, latvių ir estų muzikos niuansus ir kultūrinę bičiulystę. Pasvarsčiau, kiek toli ar arti nuo mūsų yra latviai ir estai. Ko gero, pirmiausia į galvą ateina Baltijos kelias ir trikalbė daina „Bunda jau Baltija!“ Tais pačiais metais – 1918 ir 1991 m. – mūsų valstybės paskelbė ir atkūrė Nepriklausomybę. Pakalbinę pažįstamus muzikos mylėtojus apie latvių ir estų muziką tikrai išgirsite žinomas pavardes – Pēteris Vasks ir Arvo Pärt. Galbūt, tik latviai mums artimesni: ir kalba artima, ir autobusu per kelias valandas patogu nuvykti į Rygą, nuo senų laikų Lietuva ir Latvija keičiasi studentais – XIX a. pab.–XX a. pr. Jelgava (Mintauja) buvo lietuvių kultūros centras (tikrai rekomenduoju pasidomėti to meto Jelgavos gimnazijos moksleiviais!), vienas iš latvių profesionaliosios muzikos pradininkų Jāzeps Vītols mokė lietuvių kompozitorius Juozą Karosą, Juozą Tallat-Kelpšą, Stasį Vainiūną, Juozą Žilevičių, jie vaikščiojo tomis pačiomis Kauno gatvėmis kaip ir Pirmosios Lietuvos Respublikos laikų Kauno muzikinio gyvenimo metraštininkas Vladas Jakubėnas. Pavartę jo straipsnių ir recenzijų dvitomį rastume daug gerų žodžių apie latvių ir estų muziką, valstybinių švenčių proga skambėjusią tuometėje sostinėje Kaune. Didžioji dalis festivalio koncertų vyko Kauno valstybinėje filharmonijoje, festivalis prasidėjo „Drobės fabrike“, baigėsi Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčioje. Didžioji dalis koncertuose skambėjusių kūrinių sukurta pastaraisiais metais ir tik maža dalis palietė ankstesnius dešimtmečius. Skambėjo septynios lietuviškos premjeros. Lietuviškoji nepremjerinė festivalio dalis sukūrimo chronologine tvarka – Ryčio Mažulio „Canon solus“ (1998), Justės Janulytės „Akvarelė“ (2007), Giedriaus Kuprevičiaus „Paskutiniai baltų šokiai“ (2012), Justinos Repečkaitės „Acupuncture“ (2014), Loretos Narvilaitės „Akataka“ (2017), Monikos Zenkevičiūtės „Pocket“ (2018), Fausto Latėno „Bolero“ (2020–2021), Žibuoklės Martinaitytės „Hado zona“ (2021), Kristupo Bubnelio „Q“ (2021) ir Mantauto Krukausko „Me oleme kuus (We are six)“ (2022). Pirmame festivalio koncerte „Virpėjimai“ lapkričio 6 d. „Drobės“ fabrike grojo Estijos elektroninės muzikos ansamblis (EMA). Koncerto programoje – pastaraisiais metais sukurti Malle'ės Maltis, Ákio Sebastiano Frostasono, Alisos Rancāne, Dorise'ės Hallmägi, lietuvio M. Krukausko kūriniai ir vyresniosios kartos Kanadoje gyvenusio esto Udo Kasemetso kompozicija. Pirmadienį, lapkričio 7 d., festivalį koncertu „Vizijos“ tęsė Talino naujosios muzikos ansamblis (vadovas Arashas Yazdani), jis pristatė Märto-Matiso Lillio, Elise'ės Hallik, Santos Bušs, Sami Klemolos ir J. Repečkaitės kūrinius. Austrijos ansamblio „Nemes“ (vadovas Matthiasas Leboucheris) koncerto „Atradimai“ lapkričio 11 d. programoje, be vyresniosios kartos šiuolaikinės muzikos autorių Carolos Bauckholt, Klauso Lango, Michaelio Gordono, Peterio Jakoberio, Christopho Herndlerio kūrinių, sukurtų 1992–2011 m., skambėjo Ramūno Motiekaičio kūrinio „Melancholijos erdvės“ fleitai, klarnetui, violončelei ir fortepijonui premjera. Kompozitoriaus įkvėpimu tapo to paties pavadinimo Karinos Johannisson knyga. Festivalį koncertu „Apmąstymai“ lapkričio 12 d. tęsė Imanto Jono Marijaus Šimkaus diriguojamas Kauno miesto simfoninis orkestras (vadovas Algimantas Treikauskas, vyr. dirigentas Constantine‘as Orbelianas), kurio programoje skambėjo Lindos Leimane, Mariannos Liik pastarųjų metų kompozicijos, G. Kuprevičiaus „Paskutiniai baltų šokiai“ ir Mariaus Baranausko kūrinio „Amžinoji melodija“ premjera. Lapkričio 13 d. koncerte „Virsmai“ perkusininkų duetas iš Latvijos Juris Azers ir Guntars Freibergs atliko Andris'o Dzenītis'o, Asjos Ahmetjanovos, Matīsso Čudars'o, Annos Veismane, Raivis'o Misjuns'o, L. Narvilaitės ir K. Bubnelio kūrinius. Išskirtinis festivalio renginys – lapkričio 15 d. Ž. Martinaitytės kūrinys „Hado zona“, kurį ansamblio „Synaesthesis“ nariai Artūras Kažimėkas (bosinis klarnetas), Simonas Kaupinis (tūba), Arnas Kmieliauskas (violončelė), Donatas Butkevičius (kontrabosas) ir Marta Finkelštein (fortepijonas) atliko šviesų ir rūko užpildytame Kauno valstybinės filharmonijos vestibiulyje. Erdvinio sprendimo kūrėja – Akvilė Anglickaitė, šviesos dailininkas – Vladas Latonas. Lapkričio 16 d. koncerte „Spektras“ Vytauto Lukočiaus diriguojamas Klaipėdos kamerinis orkestras (meno vadovas Mindaugas Bačkus) atliko Oskars'o Herlins'o, Maria'os Kõrvits, M. Zenkevičiūtės, F. Latėno kūrinius, o kartu su Sergejumi Okruško (klavesinas) – Ričardo Kabelio kūrinio „Opus parabellum“ premjerą. Priešpaskutinis festivalio koncertas – visomis spalvomis žėruojantis „Spinduliavimas“, kuriame Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras (vadovas prof. dr. Antanas Kučinskas, meno vadovas ir vyr. dirigentas Leifas Karlssonas) ir dirigentas Karolis Variakojis atliko Gundegos Šmite kompoziciją – solo partijas atliko Gunta Gelgotė (sopranas) ir Laimonas Salijus (akordeonas) ir tris premjeras: Dominyko Digimo „Swells, pines, rustles…“, Ritos Mačiliūnaitės „Cooking, Cleaning, Creating“ ir Ž. Martinaitytės „4 Forces“. Paskutinis festivalio koncertas „Sensus“, lapkričio 19 d. vykęs pilnoje Šv. Jurgio kankinio (pranciškonų) bažnyčioje, pristatė nuostabią Latvijos radijo choro programą. Joje – Toivo Tulevo, Arvo Pärto, Mārtiņš'o Viļums'o, Krists'o Auznieks'o, J. Janulytės, R. Mažulio kūriniai ir Žibuoklės Martinaitytės „LRT Klasika“ užsakymu sukurto kūrinio „Aletheia“ premjera. Sunku būtų išrinkti įdomiausią, išskirtiniausią, reikšmingiausią kūrinį ar koncertą – šiuolaikinė muzika, kūrinių premjeros sukuria ypatingą, dabar vykstančio gyvenimo atmosferą. Repertuare pamatę lietuvišką kompozitoriaus pavardę, ateikite paklausyti jo kūrybos, taip pat ir latvių, ir estų. Mes jau seniai gyvename nebe XIX a., tad ir muzikos vertėtų klausytis tos, kuri kuriama dabar. Ypač Kaune gyvenančių kompozitorių! Atmintis ir perspėjimas Dabar kuriama muzika turi vieną nemalonią savybę – nuleisti ant žemės. Dažnai kitokio, ausiai neįprasto skambesio, tarytum nesaugi muzika kalba apie dabarties problemas. Lapkričio 18 d. Kauno filharmonijoje pirmą kartą Europoje skambėjo graikų kompozitoriaus Christos'o Hatzis'o kantata „Wormwood (Chornobyl)“ baritonui, vokalistui, diskantui, skaitovui, mišriam chorui ir fortepijoniniam trio, kurią atliko Kauno valstybinis choras, Kauno fortepijoninis trio – Lina Krėpštaitė (fortepijonas), Indrė Andruškevičiūtė (smuikas), Asta Krištaponienė (violončelė), solistai Andrius Apšega (baritonas), Mantas Jankavičius (vokalas), Kyrylas Dernovyi (diskantas, Ukraina), skaitovas Giedrius Prunskus, dirigavo choro meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas. Vaizdo projekcijų autorius Arvydas Strimaitis. Sudėtingo turinio ir kompozicijos kūrinio tekstas – paties kompozitoriaus ir iš paskutinės Naujojo Testamento knygos „Apreiškimas Jonui“. Karo Ukrainoje fone, net ir beveik keturiems dešimtmečiams praėjus po Černobylio katastrofos, atominio pavojaus grėsmė niekur neišnyksta. Kanadoje gyvenantis graikų kilmės kompozitorius Christos Hatzis kantatą „Wormwood (Chornobyl)“ sukūrė 2006 m., minint katastrofos 20-metį, jos dedikacija – atminti ir perspėti. Klausantis kūrinio, sąmonės nepaliko nemaloni kompozitoriaus pastebėta asociacija, kad ukrainiečių kalba žodis „čiornobyl“ reiškia pelyną, paskutinėje Naujojo Testamento knygoje „Apreiškimas Jonui“ minimą kaip „metėlė“, tai didelės dalies žmonijos sunaikinimo priemonė. Kūrinio dalys – „Pelynas“, „Septintasis antspaudas“, „Auksinis smilkytuvas“, „Pabaigos pradžia“, „Pirmieji keturi trimitai“, „Penktasis angelas“, „Šeštasis angelas“, „Paskutinės negandos“, „Eikime naujon Jeruzalėn“. Perspėjimas, grėsmė, lemtis pynėsi įspūdingoje muzikoje, vaizduose ir specialiai Lietuvoje kompozitoriaus papildytuose lietuvių kalba skaitomuose tekstuose. Riterio Rinaldo istorija Mėnesį pradėjusi mintimis apie šviesą ir viltį jį baigiau puikiame Kauno valstybinio choro koncerte „J. W. Von Goethe'ės Istorija apie riterį Rinaldą“ lapkričio 25 d., kuriame pianistas Szymonas Nehringas (Lenkija) atliko Frédérico Chopino Koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr. 2 f-moll, op. 21, Kauno valstybinio choro vyrų grupė, tenoras Ferdinandas von Bothmeris (Vokietija) ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas), diriguojami choro meno vadovo ir vyr. dirigento Roberto Šerveniko, atliko Johanneso Brahmso kantatą „Rinaldas“ tenorui, vyrų chorui ir orkestrui op. 50 (1869). Kauno valstybinė filharmonija šį kūrinį publikai pristatė minėdama 190-ąsias Johanno Wolfgango von Goethe'ės metines. Įdomus, įspūdingas kūrinys, kuriame choras atlieka itin reikšmingą vaidmenį, sukurtas pagal to paties pavadinimo J. W. bon Goethe'ės poemą. Kūrinio centre – poetus ir kompozitorius jaudinusi istorija, kurią šiandien galėtume nagrinėti įvairiai: tai galėtų būti tiek istorija apie gražuolės apkerėtą riterį, tiek apie karius, kuriuos nuo grobikiško karo nuvilioja savo kraštui pasišventusi princesė, – ypač jeigu tokią istoriją sumanytų inscenizuoti kine. Tačiau grįžkime prie rimtų vyrų – J. W. Goethe'ės, J. Brahmso, riterio Rinaldo ir visų scenoje stovėjusių vyrų! Kūrinys įdomus tuo, kad moters balso jame nėra, Armidą ir jos sodus iliustruoja subtili orkestro muzika. Rinaldas kovoja tarp pareigos ir jausmų, choras Rinaldą kviečia atsitokėti, lipti į laivą ir tęsti užsibrėžtą kelionę į Jeruzalę. Baigdama pasikartosiu – lapkritis buvo nuostabus, pilnas galimybių: galimybės klausytis puikių atlikėjų atliekamos puikios muzikos. Galimybės permąstyti savo ir artimą istoriją. Galimybės sekti ir suvokti kūrinio tekstą. Galimybės dalyvauti premjerų stebukluose, susitikimuose su kompozitoriais ir atlikėjais. Galimybės po koncerto susitikti su draugais, paskui grįžti į namus. Galimybės, kai reikia sustoti, klausytis tylos ir ramiai vartyti daugybę kartų skaitytas knygas. Ir niekada neįtikėtiname šventiniame šurmulyje nepamiršti, kad Ukraina kovoja ir nepasiduos. -
KONCERTŲ CIKLAS „NUO ŠV. KALĖDŲ IKI NAUJŲJŲ METŲ…“
2022.11.25
Kauno valstybinė filharmonija kviečia pasitikti Naujuosius metus ir pajusti tikrą šventinę nuotaiką skambant nuostabiausioms melodijoms, chorams, arijoms bei duetams iš operų ar operečių. Linksmai žengti link Naujųjų metų slenksčio klausytojus pakvies Roberto Šerveniko diriguojami du iškiliausi Kauno profesionaliosios muzikos kolektyvai, publika galės mėgautis išskirtiniais dainininkų Joanos Gedmintaitės, Agnės Stančikaitės ir Karolio Kašiubos balsais. J. Gedmintaitė – operos primadona, klausytojams puikiai pažįstama iš teatruose sukurtų vaidmenų bei pasirodymų reikšminguose koncertuose. A. Stančikaitė – jauna atlikėja, šiuo metu sparčiai kopianti karjeros laiptais ir puikių atsiliepimų bei publikos aplodismentų sulaukianti sulig kiekvienu naujai sužibusiu vaidmeniu operos žanro spektakliuose. K. Kašiuba – iš Kauno kilęs išskirtiniu balsu apdovanotas tenoras, reikšmingais žingsniais pradedantis savosios karjeros kelią.
Programoje
I dalis
Gioachino Rossini – Operos „Šarka vagilė“ uvertiūra
Gioachino Rossini – Rozinos kavatina iš operos „Sevilijos kirpėjas“
Giacomo Puccini – Miuzetės valsas iš operos „Bohema“
Giacomo Puccini – Lauretos arija iš operos „Džanis Skikis“
Giuseppe Verdi – Elenos bolero „Merce, dilette amiche“ („Atleiskit, mielos draugės“) iš operos „Sicilijos mišparai“
Antonín Dvořák – Undinės arija iš operos „Undinė“
Richard Wagner – Choras „Gesegnet soll“ („Tebus palaimintas“) iš operos „Lohengrinas“ II v. 4 sc. II dalis
Johann Strauss – Polka „Trik trak“
Johann Strauss – „Pavasario balsai“
Léo Delibes – Lakmės ir Malikos duetas iš operos ,,Lakmė“
Bedřich Smetana – Choras iš operos „Parduotoji nuotaka“
Frederick Loewe – Elizos daina „I could have danced all night“ („Per naktį šokčiau aš“) iš miuziklo „Mano puikioji Ledi“
Franz Lehár – Sou Chongo daina iš operetės „Šypsenų šalis“
Franz Lehár – Hanos daina iš operetės „Linksmoji našlė“
Franz Lehár – Džiuditos daina iš operetės „Džiudita“
Luigi Arditi – Duetas „Il bacio“ („Bučinys“)
Franz Lehár – Hanos ir Danilo duetas iš operetės „Linksmoji našlė“
Jacinto Guerrero – Daina iš sarsuelos „Los Gavilanes“ („Paukštvanagiai“) -
RETI SVEČIAI IR PAŽINTIS SU NEGIRDĖTA J. BRAHMSO KANTATA
2022.11.23
Lapkričio 26 d. Nacionalinėje filharmonijoje vyksiančiame koncerte „Szymonas Nehringas groja Chopiną, Kauno valstybinis choras dainuoja Brahmsą“ Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinio choro vyrų grupė ir vokiečių tenoras Ferdinandas fon Bothmeris, diriguojami Roberto Šerveniko, atliks retai skambančią Johanneso Brahmso kantatą „Rinaldo“.
Kitas koncerto solistas – jaunosios kartos lenkų fortepijono talentas Szymonas Nehringas – skambins melodingąjį Fryderyko Chopino Antrąjį koncertą fortepijonui ir orkestrui.
Šis pianistas keičia dėl ligos negalėsiantį groti lietuvių jaunąjį talentą Igną Maknicką ir vietoj anksčiau koncerto programoje žadėtojo F. Chopino Pirmojo fortepijoninio koncerto skambins Antrąjį.
Antrasis scenos svečias – vokiečių tenoras Ferdinandas von Bothmeris, 1999 m. tapęs prestižinio Vienos teatro „Volksoper“ solistu, tačiau ypač garsėjantis vokiškojo „Lied“ žanro (Brahmso, Schumanno, Schuberto dainų) interpretacijomis.
F.von Bothmeris kartu su maestro Roberto Šerveniko diriguojamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru bei Kauno valstybinio choro vyrų grupe atliks monumentalią Johanneso Brahmso muzikinę partitūrą – kantatą „Rinaldo“. Ji nesulaukė tokio populiarumo, kaip, pavyzdžiui, kompozitoriaus simfonijos ar kamerinė muzika, bet klausantis šios kantatos galima pamėginti įsivaizduoti, kaip būtų skambėjusi opera, jei tokią kada nors būtų parašęs J.Brahmsas. Kantatą „Rinaldas“ J. Brahmsas pradėjo rašyti 1863 m. norėdamas dalyvauti Ašene vykusiame chorinės muzikos kompozicijos konkurse. Nors tais metais jis sukūrė beveik visą stambios formos kūrinį, veikalo pabaigos teko palaukti dar keletą metų; teigiama, kad šį kūrinį pats kompozitorius yra pavadinęs „sunkiu vaiku“ („Problemkind“).
Dainuojamam tekstui kompozitorius pasirinko Johanno Wolfgango von Goethe’s 1811 m. parašytą to paties pavadinimo poemą pagal italų Renesanso poeto Torquato Tasso keturioliktąjį epą-giesmę „Išlaisvintoji Jeruzalė“ („Gerusalemme liberata“). Kantatos siužetą sudaro kerėtojos sirenos Armidės apžavėto karo vado Rinaldo ir jo sekėjų riterių, kviečiančių jį atsipeikėti ir sugrįžti, dialogai. Galiausiai išgelbėtas draugų Rinaldas vėl tampa šlovingu valdovu.
-
KALĖDŲ DŽIAZAS
2022.11.21
Dažniausiai monumentalius ir rimtus akademinės muzikos kūrinius atliekantis Kauno valstybinis choras šiemet nusprendė papokštauti ir kartu su energinguoju Kauno bigbendu parengti klausytojams nuotaikingą programą, kurioje abu kolektyvus išvysite visiškai kitu kampu. Džiazo ritmų, gospelo intonacijų ir puikiausios šventinės Kalėdų nuotaikos kupiname koncerte skambės žinomos, visame pasaulyje dainuojamos kalėdinės giesmės, nuspalvintos naujomis aranžuotėmis, sujungiančiomis galingą choro skambesį su džiaziniu bigbendo šėlsmu. Toks džiazuojantis, svinguojantis dviejų kolektyvų aljansas pristatys pluoštą kompozicijų, kuriose slypi Kristaus gimimo stebuklas. Dainos, giesmės, šviesios melodijos, skaidrios harmonijos, džiaugsmas ir viltis – tai šios programos raktiniai žodžiai. Nedidelių vokalinių-instrumentinių miniatiūrų apsuptyje – britų kompozitoriaus Willo Toddo trijų dalių siuita „Džiaukitės“ („Rejoice“), pakylėjanti klausytojus ir skambanti tarsi šviesos, gėrio bei palaiminimo blyksnis.
Projekto sumanytojai Kauno valstybinė filharmonija ir koncertinė įstaiga „Kauno santaka“ užtikrina, kad pakilios nuotaikos ir uždegančios muzikos vakaro metu išties nepritruks.KAUNO VALSTYBINIS CHORAS
Meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas
KAUNO BIGBENDAS
Vyr. dirigentas Jievaras Jasinskis
Dirigentas ROBERTAS ŠERVENIKAS -
G. VERDI IR R. WAGNER. GRAŽIAUSI ORERŲ CHORAI
2022.11.16
Gražiausi chorai iš G. Verdi operų „Nabukas“, „Trubadūras“, „Makbetas“, „Rigoletas“, „Likimo galia“, „Don Karlas“, „Aida“ ir R. Wagnerio operų „Tanhoizeris“ bei „Lohengrinas“.
Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje gruodžio 15 d. 19 val.
Turbūt ne vienam klasikinės muzikos koncertuose yra tekę girdėti žymiausias operų arijas, ir tik nedaugelis susimąstė, jog operų kūrėjai paliko ir neišsemiamą operų chorinių kūrinių lobyną. Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas maestro Gintaras Rinkevičius kartu su Kauno valstybinio choro meno vadovu maestro Robertu Šerveniku sumanė klausytojams pristatyti dar negirdėtą, išskirtinę gražiausių operų chorų programą. Šį vakarą girdėsite gražiausius chorus iš neprilygstamųjų Giussepe Verdi (1813–1901) operų šedevrų „Nabukas“, „Trubadūras“, „Makbetas“, „Rigoletas“, „Likimo galia“, „Don Karlas“, „Aida“ ir didingųjų Richardo Wagnerio (1813–1883) operų „Tanhoizeris“ bei „Lohengrinas“. Dar prieš gerą šimtmetį tais pačiais metais gimę XIX a. Europos operos grandai G. Verdi ir R. Wagneris dažnai buvo lyginami tarsi vienas kito priešingybės: italas–vokietis, populiarus–rimtas, paprastas–sudėtingas, konservatyvus–radikalus. Tačiau šiandien šių dviejų kompozitorių savitumas, su niekuo nesupainiojamas braižas ir jaudinantis genialumas darniai dera ne tik operos pasaulyje – juo gerėtis kviesime ir šio vakaro koncerte.
ATLIKĖJAI:
KAUNO VALSTYBINIS CHORAS (MENO VADOVAS IR VYR. DIRIGENTAS ROBERTAS ŠERVENIKAS)LIETUVOS VALSTYBINIS SIMFONINIS ORKESTRAS(MENO VADOVAS IR VYR. DIRIGENTAS GINTARAS RINKEVIČIUS)DIRIGENTAS GINTARAS RINKEVIČIUS -
J. BRAHMSO KANTATA „RINALDAS“
2022.11.14
Meno istorijoje egzistuoja daug literatūrinių siužetų, amžių tėkmėje įkvėpusių daugelį žymių kompozitorių. Vienas tokių – italų poeto Torquato Tasso poema „Išlaisvintoji Jeruzalė“, tapusi keletu šimtmečių vėliau gimusios Johanno Wolfgango von Goethe‘s poemos „Rinaldas“ pirmtake. Šios poemos herojus – klastingos viliokės burtininkės Armidos soduose atsidūręs riteris Rinaldas. Armida, pasak T. Tasso, buvo Damasko princo Hidraoto dukterėčia, dėdės pasiųsta į pirmojo kryžiaus žygio dalyvių stovyklą. Jos kerintis grožis užbūrė keletą narsių riterių ir jie nusekė paskui Armidą į Damaską. Pakeliui juos išlaisvino gražuolis riteris Rinaldas, bet ir jis neišvengė Armidos kerų. Armida karštai pamilo Rinaldą ir išsivežė jį į tolimą salą, kur vaikštinėdamas po stebuklingus sodus riteris pamiršo kilnųjį tikslą, kuriam buvo save pašventęs. Minėdama 190-ąsias didžiojo vokiečių poeto mirties metines, Kauno valstybinė filharmonija klausytojams pristato Johanneso Brahmso kantatą „Rinaldas“, sukurtą pagal to paties pavadinimo J. W. von Goethe‘s poemą.
J. W. von Goethe kūrinyje akcentuoja klasicizmo epochoje itin pamėgtą motyvą – konfliktą tarp jausmų ir pareigos. Konfliktas atskleidžiamas dialogo principu: tarp meilės kančių kankinamo pagrindinio herojaus ir jį išvaduoti atvykusių bei grįžti į laivą kviečiančių riterių. Kaip sakė pats J. Brahmsas, kurdamas šią kantatą: „siekiau suteikti galimybę klausytojams kvėpuoti ypatingu oru, tvyrančiu burtininkės saloje“, o muzikologai teigia, kad Rinaldo ariją – iškankintos sielos balsą – galima priskirti prie geriausių J. Brahmso vokalinės lyrikos pavyzdžių. Kantata „Rinaldas“ netapo itin dažnai skambančiu J. Brahmso kūriniu, todėl kiekvieną jos atlikimą galima laikyti ypatingu įvykiu. Kita vertus, sakoma, kad klausantis šios kantatos galima įsivaizduoti, kokia būtų buvusi opera, jeigu tokią būtų sukūręs didysis romantikas J. Brahmsas.
Sudėtingą ir ypatingo vokalinio meistriškumo reikalaujančią Rinaldo partiją atliks vokiečių tenoras FERDINANDAS VON BOTHMERIS, 1999 m. tapęs prestižinio Vienos teatro „Volksoper“ solistu bei ypač garsėjantis vokiškojo „Lied“ žanro (J. Brahmso, Roberto Schumanno, Franzo Schuberto dainų) interpretacijomis.
Pirmojoje koncerto dalyje klausytojai turės neeilinę progą išgirsti mūsų tautietį, Kalifornijoje gimusį lietuvių jaunosios kartos pianistą IGNĄ MAKNICKĄ, kuris mokėsi Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mokykloje, vėliau išvyko studijuoti į Londoną, Karališkąją muzikos akademiją bei pelnė Jos Didenybės Karalienės padėką už meistriškumą. I. Maknickas skambins lenkų romantinių garsų poeto Frédérico Chopino Pirmąjį koncertą fortepijonui ir orkestrui, kurį būtų galima palyginti su lyrine poema, kupina pakilių jausmų, begalinių melodijų ir ažūrinių pasažų.
Atlikėjai:
LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS
Meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas
KAUNO VALSTYBINIO CHORO VYRŲ GRUPĖ
Meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas
Solistai:
IGNAS MAKNICKAS (fortepijonas)
FERDINAND VON BOTHMER (tenoras, Vokietija)
Dirigentas ROBERTAS ŠERVENIKASProgramojeFrédéric Chopin – Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 1 e-moll, op. 11
Johannes Brahms – Kantata „Rinaldas“ tenorui, vyrų chorui ir orkestrui, op. 50 -
ČERNOBYLIS - PELYNAS - WORMWOOD
2022.11.12
Atominės energetikos grėsmė – nuolatos skambantis klausimas, kurio lydimi gyvename šiais nerimastingais laikais. Pasaulio ir Lietuvos žiniasklaidoje girdime linksniuojant Astravo, Visagino, Zaporižios ir kitų atominių jėgainių pavadinimus. Daugelis prisimename prieš trisdešimt šešerius metus įvykusią Černobylio katastrofą ir dramatiškus jos padarinius. Minint šios avarijos dvidešimtmetį Kanadoje gyvenantis graikų kilmės kompozitorius Christos Hatzis sukūrė didingą kantatą „Wormwood (Chornobyl)“, kurios dedikacija – atminti ir perspėti. Atminti įvykusios nelaimės aukas ir perspėti dėl niekur nedingstančios atominės energetikos grėsmės.
Kantatos idėja kompozitoriui kilo sužinojus, kad ukrainiečių kalba žodis „čiornobyl“ reiškia „pelyną“ (lot. Artemisia absinthium) bei sulyginus šią reikšmę su apokaliptine knyga „Apreiškimas Jonui“ (tai – paskutinė Naujojo Testamento knyga), kurioje minimas pelynas kaip priemonė, kurios dėka bus išnaikinta didelė dalis žmonijos. Paveiktas šios sąsajos Ch. Hatzis sukūrė įspūdingą kantatą, kurios muzika varijuoja nuo gospelo iki šiuolaikiškų sąskambių, o tekstas pateikia apokaliptines „Apreiškimo Jonui“ pranašystes ir laisvai jas interpretuoja, perleisdamas per muzikos autoriaus regėjimo prizmę.
Pirmą kartą Europoje skambėsiantį kūrinį atliks jungtinės puikiausių muzikantų pajėgos, regimąjį stiprios muzikos efektą turiningai papildys vizualizacijų meistro A. Strimaičio kurtos projekcijos, o publika turės progą išgirsti atnaujintą kantatos variantą, kurį kompozitorius specialiai atlikimui Lietuvoje papildė reikšmingais tekstais, kurie bus skaitomi lietuvių kalba.
Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
-
LIETUVOS IR VATIKANO DIPLOMATINIŲ SANTYKIŲ 100-MEČIUI
2022.10.25
Lapkričio 6 d. sekmadienį, 19 val. Kauno akikatedroje bazilikoje ir 8 d., antradienį, 19.00 Lietuvos valstybinėje filharmonijoje - koncertas Lietuvos ir Vatikano diplomatinių santykių 100-mečiuiNors pirmasis atkurtos Lietuvos atstovas prie Apaštalų Sosto buvo paskirtas 1919 m., pats Apaštalų Sostas Lietuvą de jure pripažino 1922 m. lapkričio 10 d. Tad šiais metais minime Lietuvos ir Vatikano diplomatinių santykių 100-metį. Po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos ir Vatikano diplomatiniai santykiai buvo atkurti 1991 m. rugsėjo 30 d., nors svarbu tai, kad Šventasis Sostas nepripažino sovietinės okupacijos ir Vatikane Lietuvos pasiuntinybė buvo visą okupacijos laikotarpį.Lietuvos ir Vatikano diplomatinių santykių 100-mečio minėjimo koncerte muzikuos vienas ryškiausių Lietuvos chorinių kolektyvų – Kauno valstybinis choras, kuriam pritars lietuvių vargonininkė Renata Marcinkutė-Lesieur. Taip pat solo vargonais grieš pagrindinis Siksto koplyčios Vatikane vargonininkas Juanas Paradellis Solé, dėstantis vargonus ir grigališkąjį choralą Frosinonės muzikos konservatorijoje „Licinio Refice“. Ispanijoje gimęs ir Barselonoje muzikos išsilavinimą įgijęs J. Paradellis Solé į Romą atvyko 1973 m., čia tobulino savo muzikavimo meną, vėliau išvyko studijuoti į Vokietiją, grįžęs į Italiją ilgainiui buvo paskirtas Šventojo Sosto vargonininku, aktyviai koncertuojančiu visame pasaulyje.AtlikėjaiJUAN PARADELL SOLÉ (vargonai, Ispanija)RENATA MARCINKUTĖ-LESIEUR (vargonai)KAUNO VALSTYBINIS CHORAS(meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas)Dirigentas MINDAUGAS RADZEVIČIUSPrograma:CHARLES GOUNOD – „Pontifical Anthem and March“ („Papal Anthem“)FERENC LISZT – „Angelus!“, „Tu es Petrus“DOMENICO SILVERI – „Largo religioso“LORENZO PEROSI – „Andante per la benedizione“, „Preludio in Fa“GIOVANNI LONGHI – „March (the silver trumpets)“DOMENICO BARTOLUCCI – „Jubilate Deo“MIKALOJUS KONSTANTINAS ČIURLIONIS – „De profundis“JUOZAS GRUODIS – „Tėve mūsų“JUOZAS NAUJALIS – „Malda už Tėvynę“PRANCIŠKUS BEINARIS – „Regina coeli“VYTAUTAS BARKAUSKAS – „Agnus Dei“VIDMANTAS BARTULIS – „Maldelė“ZITA BRUŽAITĖ – „Šventas“HENRI POTIRON – „Tu es Petrus“GEORG FRIEDRICH HÄNDEL – „Hallelujah“ -
SIMFONIJA Č. SUGIHARAI - „NEŠANTYS ŠVIESĄ“
2022.10.20
Tikriausiai retas nėra girdėjęs pasakojimo apie be galo įkvepiantį Japonijos imperijos vicekonsulo Čijunės Sugiharos (Chiune Sugihara) herojiškumą. Savo veiklą Antrojo pasaulinio karo metais Kaune vykdęs Č. Sugihara, iš pažiūros paprastas žmogus, nepritrūko drąsos ir besipriešindamas nacių režimui, rizikuodamas savo gyvybe ir karjera, išgelbėjo daugiau nei 6 000 iš Europos bėgančių žydų gyvybių, išduodamas jiems Japonijos tranzitines vizas, nors tam neturėjo Japonijos vyriausybės leidimo. Jo drąsa ir humaniškumas buvo neprilygstamas užuojautos pavyzdys didelės tamsos ir blogio metu.
„Nešantys šviesą“ – tai didelės apimties muzikinis kūrinys, kurio autorė, visame pasaulyje žinoma kompozitorė Lera Auerbach. Kartu su Kauno valstybiniu choru bei Kauno miesto simfoniniu orkestru pirmą kartą šį kūrinį klausytojams pristatys violončelės virtuozė Kristina Reiko Cooper. Diriguos – Lietuvos ir viso pasaulio klausytojams puikiai pažįstamas, prestižinių „Grammy“ muzikos apdovanojimų nominantas maestro Konstantinas Orbelianas.
Projektas, kurio iniciatorė japonų kilmės violončelininkė Kristina Reiko Cooper, yra įgyvendinamas gavus didelę „Yad Vashem“ Pasaulio holokausto centro Jeruzalėje paramą.
Pasaulinė kūrinio premjera įvyks Lietuvoje, Kaune. Kaunas buvo pasirinktas neatsitiktinai – būtent šiame mieste rezidavo vicekonsulas Čijunė Sugihara, o taip pat šis projektas yra vienas „Kaunas –Europos kultūros sostinė 2022” programos akcentų.
Lapkričio 5 d. 19 val. kviečiame į Kauno valstybinę filharmoniją, kur patys pirmieji galėsite išgirsti Čijunės Sugiharos istoriją papasakotą muzikos kalba.
Daugiau informacijos apie projektą: www.sugiharasymphony.com
ATLIKĖJAI
KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS
Vyr. dirigentas Constantine Orbelian (JAV), vadovas Algimantas TreikauskasKAUNO VALSTYBINIS CHORAS
Meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas ŠervenikasSolistė
KRISTINA REIKO COOPER (violončelė, JAV)Dirigentas
CONSTANTINE ORBELIAN (JAV)Pasaulinė premjera
LERA AUERBACH – Simfonija Nr. 6 „Nešantys šviesą“ violončelei, chorui ir orkestrui -
ANDREW LLOYD WEBBER: REQUIEM
2022.10.14
Spalio 31 d. „Žalgirio“ arenoje įspūdingas koncertas, kuriame skambės vieno žinomiausių šiuolaikinių kompozitorių Andrew Lloydo Webberio prestižiniu „Grammy“ muzikos apdovanojimu įvertintas „Requiem“.Kauno valstybinis chroras, Kauno miesto simfoninis orkestras, žymusis tenoras Edgaras Montvidas, Ukrainos nacionalinės operos solistė Kseniya Bakhritdinova-Kravchuk, Kauno berniukų ir jaunuolių choras „Varpelis“, diskanto partiją atliks muzikiniuose projektuose išgarsėjęs jaunasis solistas Teodoras Lipčius.A.L. Webberio „Requiem“ premjera įvyko 1985 metais Niujorke, kur pagrindines solo partijas atliko Plácido Domingo bei Sarah Brightman. Daugybės populiarių miuziklų autoriui, tai buvo naujas iššūkis sukurti tradicinės klasikinės muzikos kūrinį. Šiame „Requiem“ susimaišo A. L. Webberio melodingas ir į populiariąją muziką orientuotas stilius su sudėtingesnėmis, įmantresnėmis ir kartais net griežtesnėmis formomis. 1986 m. A. L. Webber „Requiem“ laimėjo „Grammy“ apdovanojimą už geriausią šiuolaikinę klasikinę kompoziciją, o kūrinyje skambėjusi giesmė „Pie Jesu“ tapo pasauliniu hitu ir buvo įrašyta daugybės atlikėjų.AtlikėjaiKAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRASVyr. dirigentas Constantine Orbelian (JAV), vadovas Algimantas TreikauskasKAUNO VALSTYBINIS CHORASMeno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas ŠervenikasKAUNO BERNIUKŲ IR JAUNUOLIŲ CHORAS „VARPELIS“Meno vadovas Tomas VavilovasSolistai:TEODORAS LIPČIUS (diskantas)KSENIYA BAKHRITDINOVA-KRAVCHUK (sopranas, Ukraina)EDGARAS MONTVIDAS (tenoras)DirigentasCONSTANTINE ORBELIAN (JAV) -
KARALIŠKOJO ORKESTRO KELIONĖ: PER SLENKSČIUS – Į ŠLOVĘ
2022.10.11
Jau rytoj Lietuvos publika turės išskirtinę progą gyvai susipažinti su vienų iš prestižinių pasaulio orkestrų – Londone reziduojančiu Karališkuoju filharmonijos orkestru (Royal Philharmonic Orchestra, RPO), „Kauno dienoje“ rašo Giedrius Prunskus.
Aistrų palydėta pradžia
Kolektyvas nuolatos laiko aukštai iškeltą kokybės kortelę – apie tai liudija jų sau patiems keliami tikslai: būti šiuolaikinio pasaulio orkestru, nebijančiu peržengti ribų, orkestro muziką paversti šiuolaikinės visuomenės centru, stiprinant bendradarbiavimą su bendruomenėmis ir kūrybiniais partneriais, būti gerbiamu kultūros ambasadoriumi vietos, šalies ir tarptautiniu mastu, praturtinti žmonių gyvenimą orkestrine patirtimi.
Orkestras, savo varomąja jėga vadinantis aistrą ir meilę muzikai gali pagrįstai didžiuoti ilgamete ir turininga istorija, kurioje dominuoja šlovingi momentai. Žinoma, kaip ir daugelio ilgamečių kolektyvų istorijoje, čia neapsieita be nedidelių sąstingio akimirkų ar nuotykių.
RPO 1946 m. įkūrė dirigentas seras Thomas Beechamas. Pradžių pradžia buvo 1932 m., kai jis buvo įkūręs Londono filharmonijos orkestrą (LPO), kuriam vadovavo iki 1940 m. Karo metais nutrūko orkestro finansavimas, T.Beechamas išvyko diriguoti į Australiją, vėliau – į JAV. Karo pabaigoje dirigentui sugrįžus į Angliją, LPO jį priėmė, jie surengė koncertą, sulaukusį nemažai kritikos liaupsių. Deja, LPO muzikantai atsisakė suteikti teisę dirigentui nevaržomai kontroliuoti orkestro planus ir repertuarą. T.Beechamas atsakė: „Aš kategoriškai atsisakau, kad mane kontroliuotų koks nors orkestras. Ketinu įkurti dar vieną puikų kolektyvą, su kuriuo ir užbaigsiu savo karjerą. Ir šis orkestras, tapdamas konkurentu filharmonijos draugijos kolektyvui, pradės savo veiklą pačiomis palankiausiomis aplinkybėmis ir lydimas spinduliuojančios šlovės.“
Būdamas įtakingas Anglijos muzikinės visuomenės narys, 1946 m. T.Beechamas susitarė su Karališkąja filharmonijos draugija, kad naujasis jo orkestras pakeis LPO visuose draugijos koncertuose. Taip jis įgijo teisę pavadinti ką tik įkurtą kolektyvą Karališkuoju filharmonijos orkestru, o šiam susitarimui pritarė pats karalius Jurgis VI. Tai buvo fantastiškas pasiekimas – juk Karališkoji filharmonijos draugija, įkurta dar 1813 m., daugiau nei 100 metų turėjo savo orkestrą, grojantį draugijos koncertuose. Negana to, dirigentas susitarė su Glindeburno operos festivaliu, kad RPO taps nuolatiniu festivalio sezonų orkestru, kartu sudarydamas sutartis su garsiomis JAV ir Didžiosios Britanijos įrašų kompanijomis.
Muzikos kritikas Lyndonas Jenkinsas tuomet rašė: „Natūralu, kad žinia apie naujai kuriamą orkestrą pasklido greitai. Tuomet, kaip ir prieš keturiolika metų, pasigirdo šūksniai: „Jis niekada nesurinks muzikantų!“. T.Beechamas atkirto: „Aš visada surenku muzikantus ir jie yra tokie geri, kad atsisako groti vadovaujant kam nors kitam, išskyrus mane.“
1946 m. rugsėjo 11 d. RPO susirinko į pirmąją repeticiją, o po keturių dienų surengė pirmąjį koncertą Deiviso teatre Kroidone. T.Beechamas telegrafavo kolegai: „Spauda beveik vienbalsiai giria orkestrą. Pirmasis koncertas Kroidone – didžiulė sėkmė.“ Po pirmojo koncerto Londone „The Times“ rašė: „Salė prisipildė auksinių tonų, kurie apgaubė klausytojus.“
Egzistencinės dilemos
Pirmosiomis dienomis orkestre grojo 72 muzikantai, kurie sudarė metines sutartis su T.Beechamu. Dirigentui buvo suteikta pirmumo teisė naudotis muzikantų paslaugomis, apie tai iš anksto įspėjus, tačiau jų laisvė groti kituose kolektyvuose nebuvo apribota.
1950 m. RPO surengė gastroles JAV ir tapo pirmuoju britų orkestru, apsilankiusiu Amerikoje po 1912 m., kai ten viešėjo Londono simfoninis orkestras (LSO). Per 64 dienas RPO grojo 52 koncertus 45 miestuose. Dienraštis „The New York Times“ rašė: „Sero T.Beechamo ir Karališkojo filharmonijos orkestro muzikavimas buvo nuostabus.“ Kitais metais, vertinant visus Londono orkestrus, „The Times“ paskelbė išvadą, kad RPO „savo kokybe ir stiliaus nuoseklumu yra arčiausiai didžiųjų tarptautinių orkestrų“.
„Proms“ koncerte orkestras pirmą kartą pasirodė 1952 m. 1957-aisiais surengė gastroles po Europą. Jos prasidėjo Paryžiaus „Salle Pleyel“ ir baigėsi Vienos „Musikverein“. Paskutinį savo koncertą su RPO T.Beechamas dirigavo 1960 m. gegužės 7 d. Portsmuto gildijos salėje. Kitą mėnesį dirigentą ištiko širdies smūgis, po kurio jis nebeatsigavo ir mirė 1961 m. kovą.
Po įkūrėjo mirties kolektyvo dirigentu ir meno vadovu tapo Rudolfas Kempe, o vadybos reikalus tvarkė buvusi trečioji T.Beechamo žmona Shirley. Ji vadovavo orkestrui kaip įmanydama, tačiau kai kurie vyresni atlikėjai buvo tuo nepatenkinti ir pasitraukė. Be abejo, tam įtakos turėjo ir garsioji S.Beecham frazė, ištarta orkestro muzikantams: „Ponai, Londone yra dar keturi orkestrai. Visada galite eiti ir dirbti juose.“ Tai orkestrui nebuvo pats lengviausias laikas. Karališkoji filharmonijos draugija nusprendė nebesamdyti RPO savo koncertams, Glindeburno festivalis vietoj RPO ėmė samdyti LPO. RPO buvo išbrauktas iš Londono orkestrų koncertų valdybos tvarkaraščio, vadinasi, kolektyvas nebegalėjo naudotis pagrindine Londono koncertų sale „Royal Festival Hall“. Dirigentas R.Kempe atsistatydino.
Išgyvenimo receptas
Su Karališkąja filharmonijos draugija nutrūkęs ryšys nesutrukdė kolektyvui toliau rengti koncertų, bet iškilo grėsmė, kad iš RPO bus atimtas pavadinime esantis žodis „Karališkasis“. Klausimas buvo išspręstas 1966 m., kai, patarta vidaus reikalų ministro Roy Jenkinso, karalienė Elžbieta II besąlygiškai suteikė orkestrui šį titulą.
1971 m. RPO atšventė sidabrinį jubiliejų. Kroidone vykusiame jubiliejiniame koncerte tebegrojo penki orkestro nariai iš pirminės kolektyvo sudėties, dirigavo po neilgos pertraukos prie orkestro vairo grįžęs R.Kempe, kuriam RPO suteikė dirigento iki gyvos galvos titulą. Jis pasitraukė iš orkestro tik 1975 m., likus metams iki mirties. Vėliau vyriausiojo dirigento pareigas perėmė Antalas Doráti, kuris nebuvo labai mėgstamas muzikantų, bet garsėjo reiklumu ir disciplinuotumu.
1984 m. orkestrui iškilo nauja grėsmė: buvo nuspręsta, kad Anglijai trūksta „didingo šalies rytuose reziduojančio simfoninio orkestro“. Buvo siūloma RPO perkelti į Notingamą. Kitoje to paties laikotarpio Menų tarybos ataskaitoje buvo rekomenduota, kad RPO papildytų LSO. Nė vienas iš šių pasiūlymų nebuvo įgyvendintas.
Devintajame dešimtmetyje Didžiosios Britanijos vyriausybė griežtai apribojo valstybės išlaidas. RPO, kaip ir kiti savarankiški Londono orkestrai, buvo priverstas vis labiau pasikliauti parama, gaunama iš verslininkų. „Grove“ žodyne apie tokią situaciją rašoma: „Deja, toks rėmimas priklauso nuo besikeičiančių aplinkybių ir todėl yra mažiau patikimas ilgalaikėje perspektyvoje.“
Ieškodamas naujų raiškos ir sklaidos kelių, nuo 1993 m. RPO ėmėsi bendruomenės švietimo programos, vėliau pavadintos „RPO Resound“. Jos tikslas – didinti „pasaulinio lygio muzikos kūrinių prieinamumą ir įsitraukimą į juos“. Programa tapo itin populiari ir buvo vykdoma tokiose vietose kaip benamių prieglaudos, ligoninės, jaunimo klubai ar kalėjimai.
Ryškus sugrįžimas
Po kelerių metų pertraukos Karališkosios filharmonijos draugijos pasitikėjimą atgavęs orkestras kasmet rengia koncertus „Royal Festival Hall“, o nuo 2004 m. turi nuolatinę būstinę Kadogano salėje, Čelsyje esančioje buvusioje bažnyčioje, kuri buvo pertvarkyta į 900 vietų koncertų salę ir repeticijų erdvę. 2005 m. RPO grįžo į tarptautinę televiziją, kai kartu su Londono filharmonijos choru ir solistais Kelno (Vokietija) katedroje, diriguojant serui Gilbertui Levine'ui, atliko Ludwigo van Beethoveno „Missa Solemnis“. Šį pasirodymą transliavo net keletas radijo ir televizijos stočių, o kompanija „Arthaus Musik“ išleido koncerto DVD.
Orkestras rengia gastroles visoje Jungtinėje Karalystėje, Anglijoje yra įsteigęs devynias menininkų rezidencijas, o nuo 2010 m. reguliariai gastroliuoja užsienyje. RPO koncertavo Azerbaidžane, Kanadoje, Kinijoje, Vokietijoje, Italijoje, Japonijoje, Rusijoje, Ispanijoje, JAV ir Vokietijoje. Net tris sezonus RPO buvo koncertų serijos Montrė (Šveicarija) reziduojančiu orkestru, reguliariai dalyvauja „Proms“ koncertuose, o 2019 m. „Royal Albert Hall“ paskelbė RPO savo oficialiu kviestiniu orkestru, sudarydama sutartį penkeriems metams.
Po A.Doráti vyriausiaisiais orkestro dirigentais buvo Walteris Welleris, André Previnas, Vladimiras Aškenazis, Jurijus Temirkanovas, Daniele Gatti ir Charlesas Dutoit. Su RPO glaudžius ryšius palaikė ir kiti dirigentai: seras Charlesas Grovesas, Vernonas Handley, seras Charlesas Mackerras, Yehudi Menuhinas, Genadijus Roždestvenskis, Leopoldas Stokowskis, Grzegorzas Nowakas ir Pinchas Zukermanas. Dabartinis vyriausiasis RPO dirigentas Vasilijus Petrenka pirmą kartą kolektyvui dirigavo 2016 m., o po dvejų metų buvo pakviestas eiti šių aukštų pareigų.
Nuo pat pirmųjų gyvavimo dienų RPO įrašė gausybę kūrinių, išleido daugybę albumų prestižinėse įrašų kompanijose, o 1986 m. įsteigė įrašų kompaniją „RPO Records“, kuri, kaip teigiama, yra pirmoji pasaulyje įrašų kompanija, priklausanti simfoniniam orkestrui.
Siekdamas populiarinti orkestrinį skambesį 1987 m. RPO įkūrė giminingą kolektyvą – Karališkąjį filharmonijos koncertinį orkestrą, kuris groja lengvesnę muziką. Jis pakeitė panašų iki tol gyvavusį kolektyvą – Karališkąjį filharmonijos popmuzikos orkestrą. Šio RPO padalinio atlikėjai yra dalyvavę daugybėje pasirodymų, nesusijusių su klasikiniu repertuaru: septintajame dešimtmetyje jie pirmieji pradėjo rengti mišriųjų medijų koncertus, kuriuose dalyvavo kartu su roko grupe „The Nice“. Vėliau Graikijoje buvo surengtas koncertas „Yanni Live at the Acropolis“, o 1992 m. UEFA užsakė orkestrui ir „Academy of St.Martin in the Fields“ chorui įrašyti UEFA Čempionų lygos himną.
Visoje Didžiojoje Britanijoje RPO pagrįstai vadinamas mėgstamiausiu tautos orkestru, tad Lietuvos melomanai išties neturėtų praleisti progos gyvai išgirsti šio prestižinio kolektyvo, į gastrolių po Europą planus įtraukusio ir pasirodymą Kauno „Žalgirio“ arenoje.
Koncerte dalyvaus Kauno valstybinis choras, pasaulinę šlovę pelnęs pianistas iš Makedonijos Simonas Trpčeskis, diriguos orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas V.Petrenka. Iškilmingoje išskirtinio koncerto programoje skambės pasaulinės klasiko aukso fondu tapę L.van Beethoveno, Sergejaus Prokofjevo ir Jeano Sibelius kūriniai. Tokio lygio koncertai niekada nepalieka abejingų ir pateikia galybę teigiamų emocijų ir staigmenų. Kas žino, gal į RPO koncertą Kaune susirinkę klausytojai išgirs ką nors netikėto – kad ir atliekamą lietuvių kompozitoriaus opusą.
Skaityti daugiau: https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/menas-ir-pramogos/karaliskojo-orkestro-kelione-slenkscius-i-slove-1098624
-
L. VAN BEETHOVENO „CHORALINĖ FANTAZIJA“ – DOVANA KAUNUI
2022.10.10
Londono Karališkojo filharmonijos orkestro europinis turo vienas koncertas yra įtrauktas į „Kauno – Europos kultūros sostinės“ programą. Jis įvyks spalio 12 dieną Kauno „Žalgirio“ arenoje. Kompanijos „Riverside Music“ prodiusuojamas Londono Karališkasis filharmonijos orkestras (LKFO) papuoš „Kauno – Europos kultūros sostinės“ programą ir lietuviškais akcentais.
Sudėtingiausia gastrolių programos dalis, ko gero, susijusi su Kauno valstybiniu choru. Į tokio lygio kolektyvų, kaip LKFO, koncertus ne visada pavyksta įtraukti lietuvių atlikėjus ar kompozitorius, o šįkart labai norėjosi Kauno choro Kaune. Turbūt tinkamiausias jo pasirodymui kūrinys – tai Ludwigo van Beethoveno Fantazija fortepijonui, kurį ir pasirinkome. Mat gastrolėse dalyvaus ir puikus Makedonijos pianistas Simonas Trpčeskis, – stebiu jo karjerą jau maždaug penkiolika metų.
Fantazija skambės ture tą vienintelį kartą. Susitarti dėl jos nebuvo paprasta, nes šiam kūriniui reikės papildomos repeticijos, o britų orkestrų kiekviena repeticija kainuoja labai brangiai. Tačiau mūsų bei Kauno filharmonijos direktoriaus Justino Krėpštos pastangų dėka ši Londono ir Kauno koprodukcija įvyks.
Sudėtingiausia Londono Karališkojo orkestro gastrolių programos dalis susijusi su Kauno valstybiniu choru, – tvirtino meno vadybininkas G.Kėvišas.
Plačiau - https://www.lrytas.lt/kultura/scena/2022/10/08/news/lietuviu-prodiuseriai-braizo-pasaulio-klasikines-muzikos-zvaigzdziu-marsrutus-24796280
-
LENKIŠKAI-LIETUVIŠKA FESTIVALIO „SACRUM ET MUSICA“ PABAIGA
2022.10.03
Publikos entuziastingai sutiktas ir meniškai itin sėkmingas koncertas užbaigė XVIII tarptautinį kamerinės muzikos festivalį „Sacrum et Musica“. Grojo Lomžos Witoldo Lutosławskio Kamerinės filharmonijos orkestras, dainavo Kauno valstybinis choras (vadovas Roberto Šervenikas), dirigavo Janas Miłošas Zarzyckis. Franco Schuberto Mišiose G-dur dainavo trys solistai iš Lietuvos, o Antonio Vivaldi Koncerte 2 smuikams – Lomžos orkestro koncertmeisterio pavaduotojas Piotras Sawickis ir Darius Krapikas iš Kauno miesto simfoninio orkestro. Dar šeši muzikantai iš Kauno sustiprino Filharmonijos orkestrą.
Šiais metais Kamerinės filharmonijos organizuojamas festivalis „Sacrum et Musica“ apėmė 13 koncertų 10 miestų Palenkės, Mazovijos ir Varmijos-Mozūrijos provincijose. Jų repertuaras ir aktorių kolektyvas buvo itin įvairus, o festivalio kulminacija tradiciškai buvo šis puikus koncertas Lomžos katedroje. Jis buvo įtrauktas tarp „Senjorų savaitgalio su kultūra“ renginių, o tai tik padidino susidomėjimą koncertu.
Melomanų raginti nereikėjo, o Lomžos chorų nariai nepraleido progos pasiklausyti puikių kolegų iš Lietuvos. Tačiau Kauno valstybinio choro pasirodymo teko šiek tiek palaukti, nes ši dvasinė puota prasidėjo dviem baroko koncertais, kuriuos abu surengė garsusis Antonio Vivaldi. Koncerte styginiams g-moll RV 156 džiugino pats orkestras, kuriam pritarė trys smuikininkai, altininkas, violončelininkas ir Kauno miesto simfoninio orkestro kontrabosininkas. Koncerte 2 smuikams a-moll RV 522 jau buvo du solo herojai. Piotras Sawickis ir Darius Krapikas, nors iki tol turėjo tik vieną repeticiją, klausytojus džiugino ne tik virtuoziškumu ir tobula interpretacija, bet ir darnumu – visa savo šlove čia pasitvirtino sena taisyklė, kad muzika yra universaliausia kalba.
Ovacijos po šio tikrai įkvėpto pasirodymo nesiliovė ilgai; pagyrų nusipelnė orkestras, vadovaujamas koncertmeisterės Izabelos Bławat-Leoffredi. Beveik 40 žmonių choras koncertą pradėjo trimis kūriniais, atliekamais a cappella. Roberto Šerveniko vadovaujamą ansamblį Lomžos publika jau žinojo, nes Kamerinė filharmonija su juo bendradarbiauja ne vienerius metus, tačiau pirmą kartą turėjo galimybę klausytis lietuvių dainininkų be akompanimento. Buvo nepaprastai įspūdinga, choras atliko tris kūrinius: Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Sanctus“, Antono Brucknerio „Os justi“ ir Edwardo Elgaro „Lux aeterna“, skirtą v Ukrainos karo aukoms. Orkestrui prisijungus prie dainininkų (šįkart koncertmeisteriu grojo Darius Krapikas) ir sopranui Gintarės Ramanauskaitei, tenorui Klaudijui Zajančkauskui ir bosui Deimantui Braukylai, skambėjo Schuberto mišios G-dur D 167. Jos nėra taip plačiai žinoma kaip, pavyzdžiui, Johanno Sebastiano Bacho Didžiosios mišios h-moll, Missa Solemnis D-dur. Tačiau Ludwiko van Bethoveno arba Wolfgango Amadeus Mozarto šedevrai, tokie kaip Mišios C-dur KV 317 „Karūnavimas“ ar Requiem d-moll, yra vieni įdomesnių tipiškai liturginių kūrinių, kurių austrų kompozitorius sukūrė kur kas daugiau per savo trumpas gyvenimas. Mišias G-dur, sudarytas iš šešių dalių, puikiai atliko ne tik solistai, bet ir choras bei orkestras. Jie nusipelnė ovacijų ir ilgų aplodismentų, o tokiu šiltu priėmimu patenkinti menininkai su bisu atliko garsiąją „Aleliuja“ iš Georgo Friedricho Handelio oratorijos „Mesijas“. Tai buvo puikus ne tik šio labai sėkmingo koncerto, bet ir viso festivalio finalas.
Wojciechas Chamrykas -
ROYAL PHILHARMONIC ORCHESTRA „ŽALGIRIO" ARENOJE
2022.10.03
Kauno valstybinė filharmonija ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ publikai pristato išskirtinį tarptautinį projektą kartu su garsiuoju „Royal Philharmonic Orchestra“.
Karališkasis filharmonijos orkestras (Royal Philharmonic Orchestra) yra tituluojamas nacionaliniu Didžiosios Britanijos simfoniniu orkestru, kuriam nuo 2021 m. vadovauja charizmatiškas, 46 metų amžiaus, bet jau tarptautinį pripažinimą pelnęs dirigentas Vasilij Petrenko. Pirmą kartą Kaune viešėsiantis orkestras „Europos kultūros sostinės“ publikai dovanos specialią programą kartu su Kauno valstybiniu choru ir fortepijono virtuozu Simonu Trpčeskiu.
Pirmasis koncerto kūrinys – Sergejaus Prokofjevo „Klasikinė simfonija“, sukurta tarsi muzikinis pokštas. Kai amžininkai buvo jau įpratę prie „chuliganiško“ kūrėjo stiliaus, jis sukūrė simfoniją, grįstą Josepho Haydno ir Wolfgango Amadeuso Mozarto stilistika. Tai – pirmasis S. Prokofjevo kūrinys, sukurtas nenaudojant fortepijono. Kalbėdamas apie kūrinio pavadinimą kompozitorius sakė: „Visų pirma – taip paprasčiau. Antra – kaltas mano išdykėliškas būdas, norėjau paerzinti žąsis. Ir dar – slapta viltis, kad galų gale aš būsiu teisus – simfonija iš tiesų taps klasikine.“
Genialus improvizatorius, klausytojų akyse kuriantis tobulas muzikines pilis ir sau pačiam reiklus menininkas – visi šie Ludwigui van Beethovenui taikomi epitetai puikiai sutelpa į vieną kūrinį – Fantaziją fortepijonui, chorui ir orkestrui, kurią svečiai iš Londono atliks su Kauno valstybiniu choru ir pianistu Simonu Trpčeskiu. Šis pakilus himnas kūrybos dvasioms tapo tikru legendinės IX L. van Beethoveno simfonijos šaukliu, ką klausytojai supras iš karto, tik suskambus sparnuotai solo fortepijono melodijai.
Koncertą vainikuos suomių kompozitoriaus Jeano Sibeliuso antroji simfonija, kūrinys, apie kurio gimimą autorius kalbėjo taip: „Regis, pats Aukščiausiasis mėto iš dangaus skliauto mozaikos akmenėlius ir leidžia man juos sujungti į vieną visumą.“ Greitai klausytojų širdis užkariavusi simfonija – didinga ir svari garsų mozaika, užsibaigianti kūrybą šlovinančia apoteoze.
76-ąjį gimtadienį švenčiantis KARALIŠKASIS FILHARMONIJOS ORKESTRAS (ROYAL PHILHARMONIC ORCHESTRA, RPO) yra Jungtinės Karalystės (JK) muzikinio gyvenimo lyderis, kurio misija – praturtinti klausytojų gyvenimus tobula ir patrauklia orkestrinės muzikos patirtimi. Kiekvieną sezoną orkestras surengia apie 200 koncertų ir turi daugiau nei pusę milijono gerbėjų visame pasaulyje. RPO platus repertuaras leidžia pasiekti pačią įvairiausią auditoriją. Orkestras žengia koja kojon su šiuolaikinio gyvenimo tendencijomis – bendradarbiauja su populiariosios muzikos atlikėjais, yra įrašęs vaizdo žaidimų, kino filmų ir televizijos laidų garso takelių. Kolektyvas yra gerbiamas kultūros ambasadorius, aktyviai koncertuoja užsienyje, pasirodo didžiausiose pasaulio koncertų salėse ir prestižiniuose tarptautiniuose festivaliuose. RPO siekia, kad orkestrinė muzika taptų šiuolaikinės visuomenės pagrindu ir būtų prieinama kuo didesnei ir įvairesnei auditorijai. Siekdamas šio tikslo, 1993 m. orkestras pradėjo „RPO Resound“ novatorišką ir apdovanojimus pelniusią bendruomenės švietimo programą. RPO buvo pirmasis JK orkestras, įkūręs savo įrašų kompaniją, kuri šiandien naudoja pažangiąsias skaitmenines technologijas ir kiekvienais metais jų įrašytos muzikos atsisiuntimų skaičius pasiekia apie 30 milijonų. Orkestras vis aktyviau veikia internete ir socialiniuose tinkluose, suteikdamas auditorijai galimybę bendrauti su RPO ir mėgautis užkulisių scenomis.
Pianistas SIMONAS TRPČESKIS yra liaupsinamas ne tik dėl savo įsimintino virtuoziškumo ir ypatingos išraiškos, bet ir dėl charizmatiškų pasirodymų scenoje. Prieš dvidešimt metų pasirodęs tarptautinėje scenoje kaip BBC naujosios kartos atlikėjas, jis neįtikėtinai sparčiai kilo karjeros laiptais. Itin pageidaujamas pianistas jau bendradarbiavo su daugiau nei šimtu orkestrų keturiuose žemynuose bei dirba su pasaulinio garso dirigentais. S. Trpčeskis solinius rečitalius grojo didžiosiose salėse Niujorke, San Franciske, Vašingtone, Londone, Paryžiuje, Amsterdame, Milane, Miunchene, Prahoje, Hamburge, Bilbao, Stambule, Dubline ir Tokijuje. Nuo debiuto „Wigmore Hall“ 2001 m., jis išliko nuolatinis šios prestižinės vietos svečias. Kaip kamerinės muzikos atlikėjas kartu su violončelininku Danieliu Mülleriu-Schottu nuolat koncertuoja Aspeno, Verbjė, Risioro, Bergeno, Baltijos jūros ir kituose festivaliuose. S. Trpčeskis bendradarbiavo su tokiomis įrašų kompanijomis, kaip „EMI Classics“, „Avie Records“, „Wigmore Hall Live“, „Onyx Classics“, šiuo metu – „Linn Records“. Jo įrašytos kompaktinės plokštelės 2002, 2010 ir 2011 m. pelnė „Gramophone“ apdovanojimus.
Koncertui diriguos RPO muzikos vadovas VASILIJ PETRENKO. Jis taip pat yra Europos Sąjungos jaunimo orkestro vyriausiasis dirigentas, dirbo vyriausiuoju dirigentu Karališkajame Liverpulio filharmonijos orkestre (2006–2021), Oslo filharmonijos orkestre (2013–2020), Didžiosios Britanijos nacionalinio jaunimo orkestre (2009–2013), yra daugelio prestižinių pasaulio orkestrų kviestinis dirigentas. V. Petrenko dirigavo Berlyno filharmonijos, Bavarijos radijo simfoniniam, Leipcigo koncertų salės, Romos Šventosios Cecilijos nacionalinės akademijos, Prancūzijos nacionaliniam, Čekijos filharmonijos, NHK Japonijos simfoniniam ir Sidnėjaus simfoniniam orkestrams, o Šiaurės Amerikoje vadovavo Filadelfijos, Los Andželo filharmonijos, Klivlendo orkestrams, San Francisko, Bostono, Čikagos bei Monrealio simfoniniams orkestrams, dalyvavo Edinburgo ir „Grafenegg“ festivaliuose, dažnai pasirodydavo „BBC Proms“ renginiuose. Jis taip pat dirigavo Glaindborno operos festivalio, Paryžiaus nacionalinės operos, Ciuricho operos, Bavarijos valstybinės operos ir Niujorko „Metropolitan Opera“ scenose. Dirigento biografiją puošia Dmitrijaus Šostakovičiaus, Sergejaus Rachmaninovo ir Edwardo Elgaro simfoninių ciklų įrašai su Karališkuoju Liverpulio filharmonijos orkestru, kurie sulaukė pasaulinio pripažinimo, bei įrašai su Oslo filharmonijos orkestru.
KAUNO VALSTYBINIS CHORAS (KVCH) profesionalią meninę veiklą pradėjo 1969 m. Nuo pirmųjų dienų jam vadovavo Lietuvos nacionalinės premijos laureatas profesorius Petras Bingelis. 2021 m. choro meno vadovu ir vyriausiuoju dirigentu tapo Lietuvos nacionalinės premijos laureatas profesorius Robertas Šervenikas. Choras yra parengęs apie 250 pasaulinės klasikos lobynui priklausančių didelės apimties vokalinių instrumentinių kūrinių nuo viduramžių iki moderniosios muzikos. Kolektyvas yra surengęs daugiau kaip 3000 pasirodymų Lietuvoje ir svetur. Berlyno stadione jo atliekamos Carlo Orffo kantatos „Carmina Burana“ klausėsi virš 75 tūkstančiai žmonių; Georgo Friedricho Händelio oratoriją „Mesijas“ choras yra atlikęs daugiau nei 80 kartų. Lietuvos koncertų salėse KVCH žinomas kaip užsienio ir lietuvių kompozitorių kūrinių premjerų atlikėjas. Su žymiausiais Lietuvos dirigentais – Jonu Aleksa (1939–2005), Sauliumi Sondeckiu (1928–2016), Juozu Domarku, Gintaru Rinkevičiumi, R. Šerveniku ir jų vadovaujamais Lietuvos nacionaliniu, Lietuvos valstybiniu, Lietuvos operos ir baleto teatro simfoniniais bei Lietuvos kameriniu orkestrais choras parengė daugiau kaip 250 premjerų.
Projektą finansuoja „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
-
„SACRUM ET MUSICA“ LOMŽOS KATEDROJE
2022.10.02
Lomžos katedroje nuskambėjo XVIII tarptautinio kamerinės muzikos festivalio „Sacrum et musica“ baigiamasis koncertas.Kauno valstybinis choras kartu su Lomžos kamerinės filharmonijos orkestru atliko J.S. Bacho, W.A. Mozarto, F. Schuberto. Dirigavo Jan Milosz Zarzycki.Kauno choras acappella atliko M.K. Čiurlionio, A. Bruknerio, E. Elgaro kūrinius diriguojant Robertui Šervenikui.
Puikiai skambėjo jaunų choro artistų - solistų balsai: soprano Gintarės Ramanauskaitės, tenoro Klaudijaus Zajančkausko, boso Deimanto Brraukylos. -
KAUNO KANTATA
2022.10.01
Vieno didžiausių „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“ projektų premjera Žalgirio arenoje. Ruoštasi dar nuo vasaros, per paskutinę savaitę pora repeticijų Sporto halėje, keletas Žalgirio arenoje. Didelis atlikėjų kolektyvas, neįprasta erdvė, laisvas žiūrovų judėjimas daug informacijos žodžiu ir vaizdu, daug naujų, netikėtų dalykų.
Tai nepaprasta, žiūrovus įtraukianti muzikinė patirtis, sukurta specialiai Kaunui ir jį mylintiems žmonėms. Kompozitorius Philipas Milleris (Pietų Afrikos respublika) ir vizualių sprendimų menininkė Jenny Kagan (Didžioji Britanija) kviečia atsidurti Žalgirio arenoje įkurtame muzikos ir video vaizdų labirinte, kuriame žiūrovas galės pats pasirinkti, kokį skambesį ar atlikėją klausytis, kokį vaizdą žiūrėti.
Šis imersinis kūrinys gimė bendradarbiaujant su įvairių žanrų Lietuvos atlikėjais.
Kantatą atlikO:
solistas Rafailas Karpis (tenoras),
solistė Agnė Stančikaitė (sopranas),
solistas Steponas Zonys (baritonas),
solistas Tshegofatso Moeng (PAR) (tenoras),
skaitovės Bella Shirin ir Violeta Rakauskaitė- Shtromas,
Kauno muzikos ansamblis „Ainiai“, folkloriniai ansambliai „Ratilėlis“, "Kadujo",
Kauno miesto simfoninis orkestras (vyr. dirigentas Constantine Orbelian, vadovas Algimantas Treikauskas),
Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas),
Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“(vyr. dirigentas Giedrius Vaznys),
VDU studentų styginių kvartetas,
VDU choras „Vivere Cantus“ (vadovas Rolandas Daugėla),
Sakralinės muzikos mokyklos choras „Cantores David“ (vadovas Mindaugas Radzevičius),
Juozo Naujalio muzikos gimnazijos moksleivių choras (vadovas Rolandas Daugėla),
Choras „Cantate Domino“ (vadovas Rolandas Daugėla),
Choras „Gintaras“ (vadovė Jovita Kulakauskienė),
Seinų teatro klezmerių orkestras (Lenkija, vadovas Michal Moniuszko),
Orkestruotojas - Jievaras Jasinskis,
Režisierius – Chrisas Baldwinas (Didžioji Britanija/Bulgarija),
Garso režisierius - Kęstutis Dulinskas,
Projekcijos - Tomas Brazys,
Apšvietimo dizaineris-programuotojas - Lukas Zaveckas,
Scenos įranga - Linas Kazlauskas, Renata Krapikaitė
Prodiuserė - Ina Pukelytė,
Kantatos dirigentas - Karolis Variakojis,
Speciali padėka orkestruotojams Davidui Wolfswinkeliui ir Tshegofatso
-
TARPTAUTINIAME ŠV. JOKŪBO FESTIVALYJE
2022.09.23
Šv. Jokūbo festivalio klausytojai įdėmiai klausėsi ir karštais aplodismentais palydėjo monumentalią Kauno valstybinio choro programą. Joje – Johanno Sebastiano Bacho meistriškai sukomponuoti motetai, kurie dar vadinami „motetinėmis fugomis“. Kauno valstybinis choras, diriguojamas Roberto Šerveniko Šventųjų Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje atliko keturis iš aštuonių išlikusių J.S.Bacho motetų, kurie skambėjo taip, kaip buvo atliekami J.S.Bacho tarnystės Šv.Tomo bažnyčioje Leipcige metais – pritariant vargonų pozityvui ir violončelei. -
KONKURSAS Į KAUNO VALSTYBINIO CHORO DAINININKŲ PAREIGAS
2022.09.19
Kauno valstybinė filharmonija skelbia konkursą į Kauno valstybinio choro dainininkų (tenorų, bosų, sopranų, altų balsų) pareigas.Reikalavimai:– aukštasis universitetinis ar jam prilygintas (bakalauro kvalifikacinio laipsnio) muzikos srities išsilavinimas;– geri vokaliniai duomenys;– geras lietuvių kalbos ir bent vienos užsienio kalbos mokėjimas.Kandidatai turi pateikti šiuos dokumentus:– gyvenimo aprašymą (siunčiamas e. p.);– prašymą dalyvauti konkurse (pildomas vietoje);– išsilavinimą patvirtinančių dokumentų kopijas (priimant į darbą);– asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją (priimant į darbą).Gyvenimo aprašymą (CV) prašome siųsti iki 2022 m. spalio 4 d. e. p. lina@kaunofilharmonija.ltKonkursas į Kauno valstybinio choro dainininkų pareigas vyks 2022 m. spalio 6 d. 14 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje. Konkursas bus vykdomas perklausos būdu. Kandidatai atlieka laisvai pasirinktą kūrinį.Darbo užmokestis: pareiginės algos koeficientas – nuo 6,00 iki 7,15 (pareiginės algos baziniais dydžiais, nustatytais Lietuvos Respublikos Vyriausybės, neatskaičius mokesčių), priklausomai nuo turimo profesinio darbo stažo. Galimi priedai už pasiektus rezultatus.Informacija teikiama: tel. (8 37) 201 562, e. p. lina@kaunofilharmonija.lt -
„KAUNO KANTATA“ JAU NETRUKUS „ŽALGIRIO“ ARENOJE
2022.09.15
„Kauno kantata“ „Žalgirio“ arenoje suburs beveik 300 atlikėjų: žiūrovai patys pasirinks, ko klausyti ... Įtraukianti patirtis – daugybę kartų įvairiuose anonsuose skambėjusi frazė. Visgi rugsėjo 30–spalio 1 dienomis „Žalgirio“ arenoje laukia būtent tai. Dviejų iš Lietuvos kilusių menininkų Philipo Millerio (PAR) ir Jenny Kagan (JK) kuriama „Kauno kantata“ – tai nepaprastas ir nepakartojamas garso ir vaizdo labirintas, kokio Lietuvoje iki šiol nebuvo, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Šis projektas – vienas paskutiniųjų didžiųjų „Kaunas 2022“ renginių, taip pat viena svarbiausių „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ iniciatyvų bei baigiamasis tarptautinio Litvakų kultūros forumo akcentas, atminties temas šiuolaikiškai pateikiantis kūrinys, kurio premjerai ruošiamasi jau kelerius metus. Beveik 300 atlikėjų gyvai SUSIJĘ STRAIPSNIAI Programos „Atminties biuras“ kuratorė Daiva Price: tai kelionė, po kurios Kaunas niekada nebebus toks, koks buvo „Pati bandžiau atsiminti, ar daugybėje aplankytų muzikos renginių kada teko ką nors panašaus patirti, bet ne“, – įsitikinusi „Kauno kantatos“ prodiuserė, teatrologė Ina Pukelytė. Ji išduoda, kad šio eksperimentinio kūrinio premjeros metu žiūrovai bus pakviesti judėti po arenos erdvę ir iš itin arti stebėti kantatą atliekančius muzikantus. Tarp atlikėjų, kurių projektas subūrė beveik 300 – Kauno miesto simfoninis orkestras, klezmerių orkestras, pučiamųjų orkestras „Ąžuolynas“, VDU Muzikos akademijos studentai, folkloro ansambliai „Kadujo“, „Ratilėlis“ ir daugelis kitų. Tokio masto ir kompleksiškumo imersinis kūrinys neįsivaizduojamas be choro – jų prie projekto prisijungė ne vienas. Tai ir Kauno valstybinis choras, ir „Cantate Domino“, ir vaikų kolektyvai. Taip pat solistai – Rafailas Karpis, Agnė Stančikaitė, Steponas Zonys, Tshegofatso Moeng (PAR), skaitovės Bella Shirin ir Violeta Rakauskaitė-Shtromas.
„Itin malonu šiame projekte dirbti su vienu užimčiausių šalies aranžuotojų Jievaru Jasinskiu, šiuolaikinės muzikos ansamblio „Synaethesis“ įkūrėju dirigentu Karoliu Variakoju bei „Kaunas 2022“ atidarymo renginio režisieriumi Chrisu Baldwinu“, – apie bendradarbystę geriausio įmanomo įspūdžio vardan pasakoja „Kauno kantatos“ prodiuserė. Paklausta apie didžiausius iššūkius I. Pukelytė sako, kad sudėtingiausia buvo suderinti šimtų žmonių grafikus – profesionalūs muzikantai dirba įprastu metu, o mėgėjų kolektyvai repetuoti gali tik vakarais. Kantatoje sklendžianti mintis – žvilgsnis į kitą Pirmoji „Kauno kantatos“ sėkla pasėta „Kaunas 2022“ vadovei Virginijai Vitkienei lankantis Pietų Afrikos Respublikoje, kur moteris išgirdo ją palietusį litvako kompozitoriaus Philipo Millerio kūrinį apartheido tema. Iš Lietuvos kilęs menininkas dalyvavo ne vienoje Kauno bienalėje – čia susipažino su Anglijoje gimusia vizualių sprendimų menininke Jenny Kagan, kurios tėvai – kauniečiai (šiuo metu Gimnazijos g. 4 veikia menininkės šeimos istoriją atskleidžianti paroda „Iš tamsos“). Tad į kvietimą parašyti kūrinį pagrindinei „Kaunas 2022“ programai kompozitorius atsakė pasiūlymu dirbti kartu su J. Kagan. Dokumentinę medžiagą kantatai menininkai pradėjo rinkti 2020 m., jiems talkino archyvuose ne vieną valandą praleidęs Kauno jaunimas. Holokaustą išgyvenusių žydų, taip pat lietuvių liudijimų bei atsiminimų, ieškota ir kitų šalių archyvuose. Be Holokausto temos, „Kauno kantatos“ kūrėjams svarbios ir Sibiro tremtys, taip pat – pokariu kentėjusių „vilko vaikų“ likimai. „Kauno kantatos“ repeticija© Juliaus Balašaičio nuotr. „Nesiekiame dokumentinio atpasakojimo – juk kuriame m
Nesiekiame dokumentinio atpasakojimo – juk kuriame meną. Norime atskleisti istorijos kompleksiškumą. Į faktus Jen ir aš žiūrime kaip į akimirkas, į dviejų žmonių susidūrimus, kuriuose slypi vienas kito žmogiškumo atpažinimas. Kai tai įvyksta, kai supranti, kad kitas yra pažeidžiamas, kad jo gyvybė gal net priklauso nuo tavęs, tampi kito atžvilgiu etiškas – apie tai juk rašė Kaune gimęs filosofas Emmanuelis Levinas“, – svarsto P. Milleris, trečios kartos PAR litvakas, kurio seneliai iš Lietuvos ir Latvijos išvyko dar iki Antrojo pasaulinio karo. J. Kagan atskleidžia, kad kantatoje bus ir Kauno gete išgyvenusios, čia būsimąjį vyrą sutikusios jos mamos istorija apie gelbėtoją: „Šis kūrinys yra visų pirma Philipo Millerio darbas, jo pasakojimas, tačiau aš savo tyrimais irgi prisidėjau. Iš pradžių parodą „Iš tamsos“ ir kantatą siekiau atskirti, bet vėliau supratau, kad bus puiku, jei šie projektai susikirs. Tas pats tekstas, kurį rasite parodoje, bus ir kantatoje. Tai mano mamos žodžiai: „Kodėl kas nors renkasi rizikuoti savo gyvybe, kad išgelbėtų mus – neišsprendžiamas klausimas.“
„Kauno kantata“ vyks rugsėjo 30–spalio 1 dienomis „Žalgirio“ arenoje. Įsigyti bilietus galima čia. Visą „Kaunas 2022“ programą rasite www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje
-
VIEŠNAGĖ MARIJAMPOLĖJE
2022.09.12
Marijampolės apskrities Lions klubas kviečia į Lietuvos Lions klubų asociacijos XXV forumą Marijampolėje rugsėjo 17 dieną! -
KAUNO VALSTYBINIS CHORAS XII TARPTAUTINIAME ŠV. JOKŪBO FESTIVALYJE
2022.09.06
XII-ojo tarptautinio Šv. Jokūbo festivalio rengėjai pakvietė Kauno valstybinį chorą rudenį pasitikti su turtinga programa Šventiesiems Jokūbo metams ir Ukrainai palaikyti. Cantus avium / Dainuojantys paukščiai – rudenį nuspalvins ryškesnėmis spalvomis ir pakvies klausytojus į Šv. Jokūbo muzikos šventę!J.S. Bach. MOTETAIAtlikėjai:ASTA KRIŠTAPONIENĖ (violončelė)LINA KRĖPŠTAITĖ (vargonai)KAUNO VALSTYBINIS CHORASDirigentas ROBERTAS ŠERVENIKASXII a. susiformavęs sakralinės giesmės – moteto žanras bėgant laikui keitėsi ir tobulėjo, įgavo įvairias formas ir tam tikrus tautinius bruožus. Protestantiškoje baroko epochos Vokietijoje jis tapo savarankišku žanru – vokišku motetu ir buvo kuriamas ne tradiciniu lotynišku, o vokišku tekstu. Muzikologai vienbalsiai sutaria, kad žanrinio ir muzikinio tobulumo viršūnę motetas pasiekė Johanno Sebastiano Bacho kūryboje. Jo meistriškai sukomponuoti, kupini įvairiausių polifoninių išraiškos priemonių, motetai dažnai vadinami „motetinėmis fugomis“.Kauno valstybinis choras, diriguojamas Roberto Šerveniko, Š. Jokūbo muzikos festivalio klausytojams atliks keturis iš aštuonių išlikusių J. S. Bacho motetų: dvigubam chorui parašytus „Singet dem Herrn ein neues Lied“ („Giedokite Viešpačiui naują giesmę“), „Komm, Jesu, komm“ („Jėzau, ateik“), penkiabalsį „Jesu, meine Freude“ („Jėzau, mano džiaugsme“) ir keturiems balsams skirtą „Lobet den Herrn alle Heiden“ („Šlovinkite Viešpatį visos tautos“). Šie vokalinio meno šedevrai skambės taip, kaip buvo įprasta J. S. Bacho tarnystės Šv. Tomo bažnyčioje Leipcige metais – pritariant vargonų pozityvui ir violončelei.Įėjimas laisvas -
NUOSTABUS BAIGIAMASIS KONCERTAS
2022.08.29
Stebuklingas vakaras Pažaislio vienuolyne...Šiemet vasara gyveno Pažaislio festivalio ritmu: gražus atidarymas, lietus, kai koncertai vyko uždarose erdvėse ir fantastiškas baigiamasis koncertas - gražiausi G. Bizet „Karmen“ fragmentai. O tų fragmentų buvo daug: daugiau kaip pusantros valandos. Ir tikrai patys gražiausi: publika plojo po kiekvieno gražaus epizodo. Puikus oras, intriguojanti programa, talentingi ir žavingi atlikėjai lėmė, kad susirinko kaip niekad per pastaruosius trejus metus.Po tokio šaunaus koncerto Kauno valstybinio choro dainininkai nusipelnė atostogų... -
BALTIJOS KELIO DIENĄ MINĖJOME ŠIAULIUOSE
2022.08.25
Rugpjūčio 23-ąją Šiauliai minėjo tris Baltijos šalis – Lietuvą, Latviją ir Estiją – vienijančią reikšmingą, istorinę Baltijos kelio dieną. Svarbią datą atminti pagrindinis šventės organizatorius – Šiaulių kultūros centras – miestiečius pakvietė klausytis net kelių koncertų, kuriuose buvo puoselėjama meilė tėvynei.Rugpjūtis Lietuvai reikšmingas mėnuo, liudijantis svarbius istorinius įvykius.Saulės Laikrodžio aikštėje vyko iškilminga vėliavos pakėlimo ceremonija ir Vidmanto Bartulio kompozicija „Pranašystės dabarties Lietuvai“, kurią atliko Kauno valstybinis choras (dirig. Kęstutis Jakeliūnas, akomp. Petras Bondar) ir aktorius Giedrius Prunskus, kurio interpretuojami tekstai, šmaikščiai apžvelgė lietuvio būdą ir jo transformacijas.Daugiau informacijos: https://bit.ly/3vTlTad