Pasirinkite kalbą

LT
EN
PL
RU
FR
DE
IT
ES

Paieška

Ieškoti

Susisiekite su mumis

lt Rašykite mums Paieška

Istorija

 

PETRAS BINGELIS  (1943-2020)
Kauno valstybinio choro įkūrėjas, ilgametis meno vadovas ir vyr. dirigentas (1969-2020)

  

Mėgindamas nusakyti muzikos esmę ir jos reikšmę savo gyvenime, ko gero nepasakysiu tiksliau ir taikliau nei tai yra padaręs lietuvių kompozitorius ir dailininkas M. K. Čiurlionis: „Muzika – tai Dievo pasiuntinys, pasiųstas judinti švelniausias ir geriausias mūsų sielos stygas“. Muzika kelia ir taurina dvasią, skatina ją skleistis, išlaisvina kūrybinę energiją. Kodėl savo gyvenimo turiniu ir forma pasirinkau muziką? Nes ji suteikia prasmę. Be jos gyvenimas – tik tyla ir tuštuma.

 

Dar studijuodamas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje P. Bingelis pradėjo dirbti Vilniaus vyrų choro „Varpas“ chormeisteriu ir Valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ muzikantu bei dirigento asistentu. 1969 m. įgijęs choro dirigento diplomą subūrė Kauno valstybinį chorą. 1971–1973 m. buvo „Varpo“ meno vadovas ir dirigentas. 1975–1976 m. stažavosi Leipcigo Felixo Mendelssohno-Bartholdy aukštojoje muzikos mokykloje, profesorių Rolfo Reuterio ir Kurto Masuro orkestrinio dirigavimo klasėse.

 

Nuo 1970 m. P. Bingelis buvo Lietuvos dainų švenčių, įtrauktų į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, vyriausiasis dirigentas bei meno vadovas, chorų konkursų žiuri pirmininkas ir narys. 1977–1979 m. Kaune įkūrė kamerinį orkestrą ir jam vadovavo. 1988–1989 m. buvo Kauno valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas. P. Bingelis buvo Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos profesorius; taip pat Pažaislio muzikos festivalio įkūrėjas ir meno vadovas.

 

Per pastaruosius kelerius metus P. Bingelis su Lietuvos kameriniu orkestru publikai pristatė J. Haydno „Paukenmesse“, B. Kutavičiaus „Dzūkiškas variacijas“, su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru – K. Szymanowskio „Stabat Mater“ bei žymiausių klasikinių operų ištraukas, su Kauno miesto simfoniniu orkestru – W. A. Mozarto „Requiem“,  C. Saint-Saënso „Tvaną“, K. Jenkinso „Stabat Mater“, J. Juzeliūno „Patarlių simfoniją“, Č. Sasnausko „Requiem“ ir daugelį kitų kūrinių.

 

Yra dirigavęs Odesos filharmonijos simfoniniam orkestrui, o Kauno muzikiniame teatre – G. Verdi „Traviatos“ ir W. A. Mozarto „Don Žuano“ pastatymus.

 

Diriguodamas tarptautiniuose Makao (Kinija, 2012 m.), „Prahos pavasario“ (Čekija, 2016 m.) bei „Probaltica“ (Lenkija, 2017 m.) muzikos festivaliuose, pristatė lietuvių kompozitorių kūrybą ir Lietuvos muzikinę kultūrą.

 

Bene ryškiausi P. Bingelio kaip dirigento bruožai buvo energija, jos veržimosi ir tramdymo žaismė, ryžtas net sunkiausiomis akimirkomis eiti pirmyn ir rizikuoti. Dirigentas kuria ne tiek intymų, kiek ekspresyvų choro meną, teigiantį gyvenimą ir optimizmą.

 

Kūrybinė P. Bingelio veikla sulaukė aukščiausių įvertinimų. 1993 m. dirigentui paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, 1994 m. jis buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu, 2003 m. ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi, 2008 m. išrinktas Kauno miesto garbės piliečiu. 2013 m. Kultūros ministerija P. Bingeliui įteikė garbės ženklą „Nešk šviesą ir tikėk“, 2018 m. apdovanotas Šv. Lozoriaus didžiuoju kryžiaus ordinu.

2020 m. Kauno valstybinio choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas P. Bingelis už Lietuvos kultūros ir choro meno puoselėjimą apdovanotas vienu svarbiausių valstybės  apdovanojimų - Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi.

 

CHORO ISTORIJA

Kauno valstybinis choras profesionalią meninę veiklą pradėjo 1969 m. spalio 23-iąją. Nuo pirmųjų dienų  jam vadovavo Lietuvos nacionalinės premijos laureatas prof. Petras Bingelis. 2020 m. gruodžio mėnesį netekome ilgamečio kolektyvo vadovo. 
 

Choras yra parengęs daugiau nei 200 pasaulinės klasikos lobynui priklausančių didelės apimties vokalinių instrumentinių kūrinių nuo viduramžių iki moderniosios muzikos: oratorijų, kantatų, mišių, pasijų, koncertinių ir sceninių operų versijų. Iš pat pradžių sėkmingai pasirodęs mūsų šalyje, kolektyvas ne kartą koncertavo buvusioje SSRS: prestižinėse Maskvos ir Sankt Peterburgo salėse, festivaliuose „Rusų žiema“, „Maskvos žvaigždės“, pasirodė beveik visų respublikų sostinėse, o netrukus pelnė ir tarptautinį pripažinimą.

 

Vakarų šalyse jis išgarsėjo 1984 m. Paryžiuje atlikęs M. Theodorakio „Pavasario“ simfoniją Nr. 7; vėliau, diriguojant Herbertui Kegeliui (1920–1990), šį kūrinį atliko ir įrašė Berlyno „Schauspielhaus“ koncertų salėje.

 

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir atsivėrus keliams į Vakarus, o ypač Kauno chorui pradėjus bendradarbiauti su XX a. muzikos legenda – smuikininku ir dirigentu lordu Yehudi Menuhinu (1916–1999), koncertinė veikla tapo itin aktyvi, turininga. 1992 m. choras dalyvavo Amerikos atradimo 500-osioms metinėms skirtame festivalyje „Senieji ir naujieji keliai į Indiją“ Ispanijoje; koncertiniai ir teatralizuoti G. F. Händelio oratorijos „Mesijas“ pastatymai diriguojant Y. Menuhinui parodyti Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Egipte, Rusijoje, koncertuota Buenos Airėse (Argentina), Santjage (Čilė). Daug Europos laikraščių apie Kauno valstybinį chorą tuomet rašė kaip apie didžiausią metų muzikinį atradimą. Choras tapo visoje Europoje žinomu dainininkų kolektyvu.

 

Nuo pat pirmųjų Nepriklausomybės metų kauniečiai pradėjo bendradarbiauti su vokiečių pianistu ir dirigentu Justusu Frantzu. Pirmieji bendri pasirodymai vyko 1992-ųjų vasarą Vilniuje ir Šlėzvigo-Holšteino festivalyje Vokietijoje, 1995–1997 m. koncertuota naujametiniuose muzikos festivaliuose Maspalomase (Kanarų salos). 1996 m. J. Frantzo iniciatyva choras gastroliavo  Vidurio ir Rytų Europos šalyse. G. Mahlerio II simfoniją išgirdo Varšuvos, Budapešto, Bratislavos, Prahos ir Maskvos muzikos gerbėjai.

 

Prasminga kūrybinė draugystė siejo Kauno valstybinį chorą ir violončelininką bei dirigentą Mstislavą Rostropovičių (1927–2007). Choro meistriškumą ir profesionalumą maestro vertino labai palankiai, priskyrė jį geriausiems pasaulio kolektyvams, su kuriais jam yra tekę dirbti. Bendradarbiavimas prasidėjo 1998 m. Kelne (Vokietija), čia buvo atlikta S. Gubaidulinos kantata „Saulės giesmė“ mušamiesiems, chorui ir violončelei. Po to choras pakviestas į Prancūzijos miestą Evianą su Leipcigo Radijo orkestru atlikti L. van Beethoveno IX simfoniją. Su M. Rostropovičiumi kauniečiai koncertavo Gštade (Šveicarija), jam diriguojant skambėjo ir C. Orffo kantata „Carmina Burana“. 2001 m. sausio 8 d. pristatant Lietuvos kultūrą Paryžiuje, Eliziejaus laukų teatre (Théâtre des Champs Elysées) choras atliko Beethoveno IX simfoniją.

 

Amžių sandūroje užsimezgė Kauno valstybinio choro pažintis su lenkų kompozitoriumi Krzysztofu Pendereckiu: 1999 m. rugsėjo 17 d. Varšuvoje choras atliko jo „Te Deum“, 2001 m. Sankt Peterburge, festivalyje „Baltosios naktys“, diriguojant pačiam autoriui, – oratoriją „Septyneri Jeruzalės vartai“, 2003-iųjų vasarą Švabijos Gmiundo bažnytinės muzikos festivalyje Vokietijoje – „Passio Secundum Lucam“.

 

Nuo 1989 m. Kauno valstybinis choras nuolat kviečiamas dalyvauti muzikos festivaliuose „Bordo pavasaris“, „Viduržemio jūros pakrantė“ (Prancūzija) Šlėzvigo-Holšteino (Vokietija), Turku (Suomija), taip pat vykstančiuose Vidurio Europos šalyse. Prancūzijos publika choro pasirodymais gėrėjosi Paryžiaus „Pleyel“ koncertų salėje ir Dievo Motinos katedroje, Italijos – Romos Šv. Cecilijos muzikos akademijoje. Kolektyvas puikiai pasirodė Buenos Airių „Colón“, Santjago, Genujos, Bolonijos, Kairo, Varšuvos operos teatruose; ne kartą koncertavo su simfoniniais orkestrais: Londono BBC, Bordo Akvitanijos Nacionaliniu, Leipcigo „Gewandhaus“, Maskvos ir Sankt Peterburgo filharmonijų ir kt., dainavo su Irina Archipova (1925–2010), Sergejumi Larinu (1956–2008), Dmitrijumi Chvorostovskiu (1969-2017), Montserrat Caballé, Violeta Urmana ir kitais solistais. Kauno valstybiniam chorui yra dirigavę Dmitrijus Kitajenko, Cyrilas Diederichas, Yanas Pascalis Tortelier, Johnas Axelrodas, Vladimiras Spivakovas, Valerijus Gergijevas ir kitos įžymybės.

 

2003 m. sausio 12 d. Berlyno koncertų salėje „Am Gendarmenmarkt“ Kauno valstybinis choras kartu su „Tautų filharmonijos“ simfoniniu orkestru ir dirigentu J. Frantzu dalyvavo iškilmingame koncerte minint UNESCO nutarimą įtraukti L. van Beethoveno Simfonijos Nr. 9 rankraštį į Pasaulio dokumentų paveldo katalogą „Memory of the World“. Tais pačiais metais choristai buvo pakviesti dainuoti Romos koncertų salės  „Auditorium Parco della Musica“ atidaryme, kur drauge su kitais užsienio muzikais ir „Academia Nazionale di Santa Cecilia“ simfoniniu orkestru, diriguojant Myung-Whun Chungui, atliko G. Mahlerio VIII simfoniją.

 

Kauno valstybinis choras surengė daugiau kaip 3000 pasirodymų Lietuvoje ir svetur. Berlyno stadione jo atliekamos C. Orffo kantatos „Carmina Burana“ klausėsi per 75 tūkstančius žmonių; G. F. Händelio oratoriją „Mesijas“ choras yra atlikęs daugiau nei 80 kartų.
 
Lietuvos koncertų salėse Kauno valstybinis choras žinomas kaip užsienio ir lietuvių kompozitorių kūrinių premjerų atlikėjas. Su žymiausiais Lietuvos dirigentais – Jonu Aleksa (1939–2005), Sauliumi Sondeckiu (1928-2016), Juozu Domarku, Gintaru Rinkevičiumi, Robertu Šerveniku ir jų vadovaujamais Lietuvos Nacionaliniu, Valstybiniu, Operos ir baleto teatro simfoniniais bei Kameriniu orkestrais parengė daugiau kaip 250 premjerų. Pirmąsyk Lietuvos publikai buvo pristatyti Gustavo Mahlerio, Carlo Orffo, Sofijos Gubaidulinos, Alfredo Schnittkes, Arnoldo Schönbergo, Dmitrijaus Šostakovičiaus, Pēterio Vasko, Jacqueso Loussiero kūriniai.

 

Kauno valstybinis choras pagerbia į Lietuvą atvykstančius aukštus svečius: 1993 m. apaštališkojo vizito metu jo klausėsi popiežius Jonas Paulius II, 2008 m. Trakuose koncertuota Nyderlandų karalienei Beatričei, 2009 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų atidarymo iškilmėse choro muzika skambėjo Europos valstybių monarchams ir vadovams. Choras nuolat dalyvauja Lietuvos valstybinėms šventėms bei svarbioms progoms paminėti skirtuose renginiuose, kuriuos tiesiogiai transliuoja Lietuvos Nacionalinis radijas ir televizija. Be jo šiandien neįsivaizduojami ir itin  reikšmingi mūsų šalies - Pažaislio muzikos, Vilniaus - festivaliai.

 
Tarp svarbesnių choro įrašų – kompaktinės plokštelės su Y. Menuhinu (G. F. Händelio „Mesijas“, J. Haydno „Pasaulio sukūrimas“, L. van Beethoveno Simfonija Nr. 9, F. Schuberto Mišios As-dur ir C-dur), su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru ir G. Rinkevičiumi įrašyta G. Mahlerio Simfonija Nr. 2, „Prisikėlimo“, W. A. Mozarto, G. Verdi operos. Ypatingą vietą diskografijoje užima lietuvių kompozitorių M. K. Čiurlionio, J. Naujalio, Č. Sasnausko, B. Dvariono, J. Juzeliūno, B. Kutavičiaus chorinės muzikos kūriniai.
 

Pastarieji metai chorui buvo kupini intensyvios kūrybinės veiklos. 2019-aisiais KVCH dalyvvo 35-ajame tarptautiniame Kanarų salų muzikos festivalyje. Atliktas G. Verdi „Requiem“. Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos Didžiojoje salėje koncertuota su Asmik Grigorian ir Pavelu Petrovu, J. Svetlanovo simfoniniu orkestru. Jerevane skambėjo W. A. Mozarto „Requiem“. Lenkijoje S. Moniuszkos 200-ųjų metinių proga atliktos „Aušros vartų litanijos“. Daug dirbta su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru – parodyta P. Čaikovskio „Pikų dama“, parengta M. Tippeto „Mūsų laikų vaiko“ premjera. Su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru paminėtas jubiliejus – atlikta C.Orffo „Carmina burana“. J. Naujalio metams surengtas koncertų ciklas Lietuvos klausytojams. 

2020 metai pažymėti COVID pandemijos ženklu. Karantinas gerokai sutrumpino koncertinį sezoną. Tačiau kaip visada vasarą vyko dauguma jubiliejinio XXV Pažaislio muzikos festivalio koncertų. Sėkmingai pradėtas rudens sezonas buvo nutrauktas. Gruodžio mėnesį Kauno valstybinis choras neteko 51 kūrybos sezoną kolektyvui vadovavusio Petro Bingelio. Tai didelė netektis visai Lietuvos muzikinei kultūrai.