2023
-
KONCERTINIO SEZONO PRADŽIA GRAN KANARIJOJE
2023.09.24
Kanarijos filharmonijos orkestras, diriguojant Maestro Karelui Markui Chichonui, įspūdingu koncertu visiškai sausakimšoje Auditorio Alfredo Kraus salėje Gran Kanarijos Las Palme pradėjo 2023–24 metų koncertinį sezoną „Muzika be ribų“. Ovacijų sulaukė Kauno valstybinis choras, vadovaujamas Roberto Serveniko, kartu su ryškiomis scenos žvaigždėmis sopranu Krassimira Stoyanova, mecosopranu Olesya Petrova, tenoru Dmytro Popovu ir bosas Rihardu Macanovskiu. Dirigentas šiam jaudinančiam koncertui pasirinko G. Verdi „Requiem“, tuo pačiu pažymint šio nuostabaus kūrinio 150 metų nuo premjeros. Susirinkusieji vienbalsiai plojo nuostabiam, dramatiškos tiesos kupinam, bet kartu giliam ir nuoširdžiam pasirodymui, galėjo įvertinti nepaprastą dainininkų, aukščiausio lygio tarptautinių solistų ir Kauno valstybinio choro darbą. Muzikai nutilus publika sulaikė kvapą ilgoje tyloje, kol galiausiai prapliupo audringais plojimais. ..
-
ŠIAURĖS LIETUVOS MUZIKOS FESTIVALIS BIRŽUOSE
2023.09.20
Tarptautunis Šiaurės Lietuvos muzikos festivalis BiržuoseSpalio 11 d. 18 val. Biržų kultūros centre viešės retas svečias - Kauno valstybinis choras, vadovaujamas Lietuvos Kultūros ir meno premijos laureato profesoriaus Roberto Šerveniko.Šie metai chorui turtingi ir dosnūs - viešėta Ispanijai priklausančioje Gran Kanarijoje, Slovėnijoje, Lenkijoje. Kolektyvo vadovas kultūros lobiais dalinosi su Norvegijos karališkojo operos teatro žiūrovais... Jei dar prisiminsime prieš gerą mėnesį premjera pasibaigusį Pažaislio muzikos festivalį, bus aišku, kad Šiaurės Lietuvos klausytojus aplankys vienas įdomiausių ir profesionaliausių muzikos kolektyvų.Žodžiu, po ilgokų kelionių pasaulyje Kauno valstybinis choras Biržų klasikinės muzikos gerbėjams dovanos turtingą gražiausių lietuvių ir užsienio autorių programą... -
CHRISTOS HATZIS: ČERNOBYLIS-PELYNAS
2023.09.19
CHRISTOS HATZIS: ČERNOBYLIS-PELYNAS
Spalio 14 d., 17 val. Utenos kultūros centre
KAUNO VALSTYBINIS CHORAS
Meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas
KAUNO FORTEPIJONINIS TRIO
Lina Krėpštaitė (fortepijonas)
Indrė Andruškevičiūtė (smuikas)
Asta Krištaponienė (violončelė)
Solistai:
ANDRIUS APŠEGA (baritonas)
MANTAS JANKAVIČIUS (vokalas)
KIRIL DERNOVYI (diskantas, Ukraina)
Skaitovas GIEDRIUS PRUNSKUS
Dirigentas ROBERTAS ŠERVENIKAS
Programoje
Christos Hatzis – Kantata „Wormwood (Chornobyl)“
Bilietai: 10 EUR
moksleiviams, studentams, pensininkams 6 EUR
Atominės energetikos grėsmė – nuolatos skambantis klausimas, kurio lydimi gyvename šiais nerimastingais laikais. Pasaulio ir Lietuvos žiniasklaidoje girdime linksniuojant Astravo, Visagino, Zaporižios ir kitų atominių jėgainių pavadinimus. Daugelis prisimename prieš trisdešimt šešerius metus įvykusią Černobylio katastrofą ir dramatiškus jos padarinius. Minint šios avarijos dvidešimtmetį Kanadoje gyvenantis graikų kilmės kompozitorius Christos Hatzis sukūrė didingą kantatą „Wormwood (Chornobyl)“, kurios dedikacija – atminti ir perspėti. Atminti įvykusios nelaimės aukas ir perspėti dėl niekur nedingstančios atominės energetikos grėsmės.
Kantatos idėja kompozitoriui kilo sužinojus, kad ukrainiečių kalba žodis „čiornobyl“ reiškia „pelyną“ (lot. Artemisia absinthium) bei sulyginus šią reikšmę su apokaliptine knyga „Apreiškimas Jonui“ (tai – paskutinė Naujojo Testamento knyga), kurioje minimas pelynas kaip priemonė, kurios dėka bus išnaikinta didelė dalis žmonijos. Paveiktas šios sąsajos Ch. Hatzis sukūrė įspūdingą kantatą, kurios muzika varijuoja nuo gospelo iki šiuolaikiškų sąskambių, o tekstas pateikia apokaliptines „Apreiškimo Jonui“ pranašystes ir laisvai jas interpretuoja, perleisdamas per muzikos autoriaus regėjimo prizmę.
Koncertas organizuojamas bendradarbiaujant su KĮ Kauno valstybine filharmonija
-
„VIENAS NAMUOSE“ SKAMBĖS GYVAI
2023.09.13
Gruodžio 16 d., šeštadienĮ, iki šiol Baltijos šalyse neregėta premjera, kurios metu scenoje per milžinišką ekraną išvysite filmą „Vienas namuose“, o gyvai scenoje dalyvaus virš 170 žmonių, geriausių šalies profesionalų!
Filmo metu, vadovaujant pasaulinį pripažinimą pelniusiam dirigentui Benui Palmeriui, kultinę Johno Williamso muziką atliks Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir Kauno valstybinis choras.
Renginio metu pasinersite į tikrą išgyvenimų, emocijų, juoko, vaizdo bei muzikos garsų pliūpsnį!
Bilietai: https://bit.ly/HomeAlone2023
-
KLASIKOS KONCERTŲ SALĖJE
2023.09.06
LRT radijas programa „Klasikos koncertų salė“ rugsėjo 11 d. 19 val. transliuos koncerto įrašą iš XXVIII Pažaislio muzikos festivalio. Skambės Algirdo Martinaičio oratorija „Tikėjimo ir vilties invokacijos“. Atliks Kauno valstybinis choras, Kauno miesto simfoninis orkestras, skaitovas Dainius Svobonas. Dirigentas Robertas Šervenikas. -
PETRAS BINGELIS. MENININKAS. ŽMOGUS. DZŪKAS
2023.09.02
Su dideliu džiaugsmu pristatome Viktoro Gerulaičio knygą „Petras Bingelis. Menininkas. Žmogus. Dzūkas“. Ilgas ir platus Kauno valstybinio choro įkūrėjo bei ilgamečio meno vadovo ir vyr. dirigento kūrybinis kelias, trukęs daugiau nei pusę amžiaus, sugulė vieno žymiausių mūsų muzikologų knygos puslapiuose.Knygą galite įsigyti Kauno valstybinės filharmonijos kasoje (II-VII, 14-18 val.). Knygos kaina - 20 Eur (atsiskaitymas kasoje tik grynaisais pinigais). Dėl knygos užsakymų bei mokėjimų bankiniu pavedimu galite kreiptis į vadybininkę Dainą Juraitienę el.p. daina@kaunofilharmonija.lt arba tel. 8 698 77207. -
KAUNO VALSTYBINIS CHORAS VĖL KANARUOSE
2023.08.24
Įspūdinguoju G. Verdi Requiem“ Gran Kanarijoje Las Palmas mieste Auditorio Alfredo Kraus salėje naująjį koncertinį sezoną pradės Kauno valstybinis choras kartu su Gran Kanarijos filharmonijos simfoniniu orkestru. Jiems talkins solistai Kassimira Stoyanova, Olesya Petrova, Dmytro Popovas, Ricards Macanovskis. Pradedamasis festivalio koncertas rugsėjo 21 d. žada būti ypatingas.Pirmą kartą Kanaruose G. Verdi „Requiem“ su šiuo orkestru kauniečiai atliko 2019 metais 35-ajame Kanarų salų muzikos festivalyje.„Labai džiaugiamės galėdami pakviesti žymiausius Europos ir pasaulio muzikos kolektyvus ir atlikėjus, pasiūlyti programą, kuri dovanoja nepamirštamų akimirkų: pažintį su tarptautinės klasės atlikėjais ir orkestrais, įvairių epochų muzikos korifėjų kūryba, nuostabius solistus“, - sakė festivalio organizatoriai.Orkestro vadovas ir šio koncerto dirigentas Karelas Markas Chichonas visiškai kitaip įsivaizduoja šį „Requiem", nei Mozarto, Berliozo ar Brahmso kūrinius. Jis šį kūrinį prilygino G. Verdi operoms, su joms būdinga dramine raida ir dinamika. K.M. Chichonas yra buvęs žymiausio G. Verdi specialisto Riccardo Muti asistentu ruošiant šį kūrinį, o taip pat dirbęs su garsiuoju Kurtu Masuru, todėl galėjo palyginti dvi labai skirtingas kūrinio interpretacijas. Karelas Markas Šišonas (Chichon) yra Gran Kanarijos filharmonijos orkestro vyriausiasis dirigentas ir meno vadovas. Jis žavi klausytojus savo temperamentu, aistra ir muzikalumu. Tai labai įdomus ir didžiulę patirtį turintis dirigentas, dar jaunystėje įkūręs Gibraltaro filharmoniją, vadovavęs Graco simfoniniam orkestrui, Latvijos nacionaliniam simfoniniam, Saarbriukeno radijo radijo filharmonijos orkestrui. Niujorko Metropoliteno operoje debiutavo su "Madam Butertfly". Dirigavo Berlyno, Miunchenos, Romos, Madrido Barselonos, Londono, Vienos, Tokijo, Monte Karlo, Rusijos žymiausiems simfoniniams orketrams. Jis yra Britanijos imperijos ordino kavalierius, Karališkosios muzikos akademijos narys. -
KONCERTS 25-AJAME ŠIAURĖS LIETUVOS MUZIKOS FESTIVALYJE
2023.08.23
Kauno valstybinis choras surengs koncertą 25-ajame Šiaurės Lietuvos muzikos festivalyje BIRŽAI 2023 spalio 11 d. 18 val. Biržų kultūros centre.Tarptautinis Šiaurės Lietuvos muzikos festivalis BIRŽAI 2023 švenčia 25-ių metų jubiliejų ir maloniai kviečia biržiečius, festivalio bičiulius bei miesto svečius į gurmanišką klasikinės muzikos šventę.VISI KONCERTAI NEMOKAMIFESTIVALIO PROGRAMA2023 09 09 | 18:00 | Biržų pilies rūmų salėFestivalio pradedamasis koncertasLietuvos kamerinis orkestrasMeno vadovas Sergejus KrylovasSolistai: Džeraldas Bidva (smuikas)Jurgis Juozapaitis (altas)Deividas Dumčius (violončelė)Programoje: W. A. Mozart, M. Bruch, F. Latėnas2023 09 11 | 18:00 | Biržų pilies rūmų salėKoncertas "Musica assortita"Flutes Piano TrioViktorija Marija Zabrodaitė (fleita)Francesco Bruno (fleita, Italija)Nijolė Baranauskaitė (fortepijonas)Koncertą veda Irena ŽilinskienėProgramoje: F. Mendelssohn, J. Strauss, G. Bizet2023 09 22 | 18:00 | Biržų pilies rūmų salėMilan Kurhan (fortepijonas, Ukraina)Programoje: J. Haydn, F. Chopin, R. Schumann2023 09 30 | 18:00 | Biržų pilies rūmų salėGrand Trio VilniusDalia Kuznecovaitė (smuikas)Davidas Geringas (violončelė, Lietuva/Vokietija)Petras Geniušas (fortepijonas)Programoje: J. Brahms, A. Šenderovas2023 10 05 | 18:00 | Biržų pilies rūmų salėRiga Saxaphone Quartet (Latvija)Katrīna Kivleniece-Cābule (sopraninis saksofonas)Rūdolfs Pēteris Rubenis (altinis saksafonas)Ainars Šablovskis (tenorinis saksofonas)Baiba Tilhena (baritoninis saksofonas)Programoje: J. S. Bach, G. Lago, R. Dubra2023 10 11 | 18:00 | Biržų kultūros centrasKauno valstybinis chorasMeno vadovas ir vyriausiasis dirigentasRobertas ŠervenikasProgramoje: G. Verdi, A. Dvořák, J. Naujalis, V. Augustinas2023 10 15 | 16:00 | Biržų pilies rūmų salėFestivalio baigiamasis koncertasStyginių kvartetas Archi QuartettVitalija Makrickienė (smuikas)Ginta Kriščiūnaitė (smuikas)Mantas Makrickas (altas)Mykolas Rutkauskas (violončelė)Solistai: Aistė Pilibavičiūtė (sopranas)Tomas Pavilionis (tenoras)Programoje: W. A. Mozart, G. Verdi, Ch. Gounod, G. Puccini -
PAŽAISLIO FESTIVALIO BAIGIAMASIS KONCERTAS: KAROL SZYMANOWSKI – „KARALIUS ROGERIS“
2023.08.18
Jau artėja vasaros pabaiga, o su ja ir Pažaislio muzikos festivalio baigiamasis koncertas:Karol Szymanowski – „Karalius Rogeris“Rugpjūčio 27 d. 19:00 Pažaislio vienuolyneAtlikėjaiLIETUVOS VALSTYBINIS SIMFONINIS ORKESTRASMeno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras RinkevičiusKAUNO VALSTYBINIS CHORASMeno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas ŠervenikasBerniukų ir jaunuolių choras ĄŽUOLIUKASVadovas Vytautas MiškinisSolistai:Karalius Rogeris – BRETT POLEGATO (baritonas, Kanada-Italija)Roksana – LAUREN FAGAN (sopranas, Australija)Piemuo – EDGARAS MONTVIDAS (tenoras)Edrisi – MINDAUGAS JANKAUSKAS (tenoras)Arkivyskupas – TADAS GIRININKAS (bosas)Diakonė – RITA PREIKŠAITĖ (mecosopranas)Dirigentas GINTARAS RINKEVIČIUSXXVIII Pažaislio muzikos festivalio baigiamajame koncerte į mistišką viduramžiškosios Sicilijos pasaulį klausytojus nuskraidins pirmą kartą Lietuvoje skambėsianti lenkų kompozitoriaus Karolio Szymanowskio opera „Karalius Rogeris“.Daugelis žinovų vadina šią operą didžiuliu atradimu ir nepakankamai įvertintu kūriniu: „Tai – nepaprasta opera. Vien pati libreto idėja, sumanyta kompozitoriaus ir meistriškai įkūnyta Jaroslawo Iwaszkiewicziaus, buvo nepaprasta. Viduramžių Sicilija, tapusi veiksmo vieta, sujungia asketišką ankstyvosios krikščionybės atmosferą su spalvingu ir paslaptingu bizantiškosios kultūros pasauliu.“Kūrinys pasižymi didžiule dramatine jėga ir turtingu orkestriniu bei vokaliniu koloritu, kuriame susipina grigališkojo choralo melodijos, viduramžių mistika ir poetiškas rytietiškas jausmingumas. Orkestruotė įspūdinga, tiršta ir subtili, o įtakingojo „The Guardian“ apžvalgininkai „Karalių Rogerį“ pavadino „tobula opera tiems, kurie su šiuo žanru niekada nėra susidūrę gyvai“.Pasibaigus festivaliui koncerto įrašą rasite LRT mediatekoje ir radiotekoje. -
„CARMINA BURANA“ SIRENOMIS RAGINO ŽMONIJĄ ATSIKVOŠĖTI
2023.08.12
Trečiąjį tarptautinį Klaipėdos festivalį apvainikavo publiką iš palaimingos ramybės pažadinusi „Carmina Burana“. Videografinį spektaklį ant marių kranto pristatęs žinomas didžiulių spektaklių ir renginių lauke kūrėjas – režisierius Dalius Abaris ir jo komanda – į žiūrovų širdis pasibeldė su nesmagia žinia: jei nesusimąstysime kur link einame, nežinia ar turėsime galimybę pasitaisyti...Kultūros ministro patarėjas Sigitas Šliažas dėkojo spektaklio kūrėjams:Didžiulė pagarba ir padėka kūrybinei trupei: muzikos vadovui ir dirigentui Robertas Servenikas, režisieriui Abaris Dalius, režisieriaus asistentei Rūtai Bunikytei, scenografei Sigitai Šimkūnaitei, kostiumų dailininkeiSandra Straukaite, vaizdo projekcijų dailininkui Martynui Norvaišui, šviesų dailininkui Andriui Stasiuliui, chormeisteriui Vladimirui Konstantinovui ir, žinoma, Klaipėdos festivalio komandai.Žymiosios kantatos CARMINA BURANA sceninis atlikimas pakeitė keletą metų žiūrovus džiuginusią R. Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ inscenizaciją. Kantatą atliko Klaipėdos muzikinio teatro simfoninis orkestras, choras ir baleto trupė drauge su Kauno valstybiniu choru. Išskirtinio virtuoziškumo, plataus balso diapazono reikalaujančias vokalines partijas spektaklyje atliko solistai Rita Petrauskaitė (sopranas), Modestas Sedlevičius (baritonas) ir tenoras Mindaugas Jankauskas. -
KVIEČIAME ŠVĘSTI ŽOLINĘ
2023.08.09
Rugpjūčio 15 d. 15 val. XXVIII Pažaislio muzikos festivalis kartu su Lietuvos Šventojo Kazimiero seserų kongregacija kviečia švęsti Žolinę – Šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventę. Tai – tradicinis gražaus vienuolyno ir festivalio bendradarbiavimo pavyzdys. Kaip įprasta, Žolinės atlaidai Pažaislyje vyks mišių metu giedant Kauno valstybiniam chorui, kuriam diriguos Mindaugas Radzevičius.Žolinė – iš senųjų laikų atkeliavusi žalumos suvešėjimo apogėjaus ir derliaus brandos šventė, o katalikiškoji Šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventė – seniausia ir garbingiausia iš visų, skirtų Dievo Motinos garbei. Lietuvoje ji vadinama Žoline, nes nuo seniausių krikščionybės laikų gyvuoja paprotys šią dieną bažnyčiose šventinti laukų žoleles, gėles bei augalus. Tikima, kad pašventintos gėlės apsaugo namus nuo perkūno, gaisro, piktųjų dvasių. Katalikų manymu, V a. mirusios Marijos kūnas neliko kape, bet buvo sudvasintas ir paimtas į Dangų. Šv. Jonas Damaskietis raštuose mini paplitusį pasakojimą, kad apaštalai susirinko į Jeruzalę atsisveikinti su Išganytojo motina. Po laidotuvių jie budėjo prie Dievo Motinos kapo, kol Petras, apšviestas Dievo, pareiškė, kad Marija prisikėlė, ir pasiūlė atidaryti Jos karstą. Marijos kūno ten jau nebuvo, o karstas buvo pilnas nuostabiausių gėlių ir žolynų. „Ir pasirodė danguje didingas ženklas: moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas“.AtlikėjaiDalyvauja:KAUNO VALSTYBINIS CHORASMeno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas ŠervenikasDirigentas MINDAUGAS RADZEVIČIUSĮėjimas nemokamas -
VIDEOGRAFIKOS SPEKTAKLIS „CARMINA BURANA “
2023.08.03
Rugpjūčio 11 d. 22.30 val. senojo elingo erdvę užvaldys ir ją beveik neatpažįstamai transformuos Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro videografinis spektaklis pagal Carlo Orffo sceninę kantatą „Carmina Burana“, vainikuosiantis III-iąjį Tarptautinį Klaipėdos festivalį.
Muzikos kritikų vertinimu „tai, kaip Šervenikas nuskaidrina faktūros tankmę, niuansuoja perėjimus ir įaudrina plėtotę iki paties paskutinio įtempčiausio protrūkio, rodo išties tarptautinę klasę. Kaip ir tai, kaip tiksliai orkestras jo klauso ir derina aistrą su profesionalia precizija.“ R. Šervenikas vertinamas už aktyvią ir įvairialypę kūrybinę raišką – lietuvių kompozitorių simfoninių kūrinių premjeras bei įtaigias ir brandžias šiuolaikinės ir klasikinės muzikos interpretacijas. Maestro repertuare lygiai dėmesio skiriama operos, baleto ir simfoninės muzikos partitūroms, o ypatingą vietą užima šiuolaikiniai opusai, tad neabejojama, kad ir „Carmina Burana“ Klaipėdoje suskambės ypatingai. Prieš premjerą pakalbinome maestro R. Šerveniką.
– Gal galėtumėte trumpai pristatyti Carlo Orffo kantatą „Carmina Burana“? Digital Matter icon – 1936 m. sukurta „Carmina Burana“ – iki šiol populiarumo neprarandantis kūrinys, kuris nuolat įvairiais pavidalais pristatomas jį mylinčiai publikai. Jo noriai imasi tiek dirigentai, tiek ir choreografai ar teatro režisieriai. Viso pasaulio koncertų ir teatrų salėse vis pasigirsta kantatos koncertiniai atlikimai, neretai ji pasirodo šokio spektaklio ar dar kokiu nors kitu sceniniu pavidalu. Šis kūrinys rodomas įvairiose erdvėse, net pačiose netikėčiausiose. Pavyzdžiui, Kauno valstybinis choras šį kūrinį dainavo Vokietijoje. Berlyno stadione choro atliekamos C. Orffo kantatos „Carmina Burana“ klausėsi per 75 tūkstančius klausytojų. Mano manymu, „Carmina Burana“ gyvena savarankišką ir labai įdomų gyvenimą, nes tai vienas iš dažniausiai šiame amžiuje statomų kūrinių.
C. Orffo kantata „Carmina Burana“ labai teatrališka, įspūdinga savo melodika, savo sceniniu ryškumu, veikėjų charakteriais, o ypač – savo siužetine linija, kuri tokia intensyvi, kad publika ne visada ją spėja sekti. „Carmina Burana“ – sceninė kantata, sukurta paties kompozitoriaus parašytu libretu, kuriam jis atsirinko dvidešimt keturis viduramžių laikotarpio eilėraščius iš 1803 m. Bojerno (Benediktbeuern, Vokietija) vienuolyne atrasto XI–XIII a. datuojamo rankraščio „Codex Buranus“. Bene žinomiausia kantatos „Carmina Burana“ dalis – pakilus choras „O Fortuna“, pradedantis ir užbaigiantis kūrinį. Kantatos tekstuose paliečiamos iki šiol savo svarbos nepraradusios temos: sėkmės ir turtų nepastovumas, greita gyvenimo tėkmė, džiaugsmas ir trumpalaikiai malonumai, kuriuos teikia besaikis mėgavimasis svaigiaisiais gėrimais ir maistu, lošimas ir kūniška meilė. Savitai įdomią kantatos versiją solistams, chorui, dviem fortepijonams ir mušamiesiems 1956 m. aranžavo paties C. Orffo mokinys Wilhelmas Killmayeris. Digital Matter icon Kantatos tekstai šių laikų klausytojui gali atrodyti nevisai padorūs, tačiau skirtingose visuomenės grupėse ir skirtingu metu apie tai, kas padoru, o kas ne, buvo vertinama skirtingai i. C. Orffo užrašytos mintys ir net fantazijos atskleidžia ano meto standartus. Galima tik pajuokauti, kad daug kas iki šių dienų pasikeitė, tačiau savo prigimtimi žmonės juk liko tokie patys, kankinami įvairių priklausomybių, geidulių, nepaisant nieko trokštantys laimės ir malonumų. Buvo metas, kai Lietuvoje „Carmina Burana“ buvo atliekama ypač dažnai. Tačiau jos tekstai būdavo išverčiami nepilnai, padedant daugybę daugtaškių, nes laikyta, kad libretas pernelyg nepadorus ir netinkamas sovietinei visuomenei. Klaipėdos elinge, „Carmina Burana“ atsiskleis savo tikruoju grožiu, be jokių nutylėjimų, nes turime puikų kantatos vertimą. Mano žiniomis, režisierius Dalius Abaris planuoja ekranuose publikai transliuoti titrus. Juk labai svarbu, kad publika išgirstų ir suprastų, apie ką dainuoja solistai ir chorai, nes ši muzika glaudžiai susijusi su žodžių prasme. Kai kurie kantatos numeriai kartojasi vis su skirtingu tekstu. – Kaip manote, kur slypi neblėstančio „Carmina Burana“ populiarumo paslaptis? „Carmina Burana“ muzika tiesiog yra lengvai įsimenama, ji ilgam įsirėžia į atmintį, galvoje nuolat sukasi tie patys pasikartojantys motyvai. Kada ją beišgirstum, gali lengvai atpažinti, kad tai C. Orffo kūrinys. Tai labai teatrališka, tačiau nesudėtinga ir pagavi muzika. Ji kaitina žmonių emocijas, todėl yra žmonėms artima ir suprantama. Kita vertus, „Carmina Burana“ tekstai pasakoja apie amžinus, visiems aktualius dalykus: žmogaus gyvenimo trumpalaikiškumą, permainingą likimą, troškimus ir, žinoma, viską vainikuojančią meilę.
Žaneta Skersytė, Klaipėdos festivalis
-
A. MARTINAIČIO ORATORIJA TIKĖJIMO IR VILTIES INVOKACIJOS
2023.07.29
XXVIII Pažaislio muzikos festivalis kviečia:Algirdo Martinaičio oratorija TIKĖJIMO IR VILTIES INVOKACIJOS,šeštadienį, rugpjūčio 5 d. 19 val. Kauno Kristaus prisikėlimo bažnyčioje,sekmadienį, rugpjūčio 6d. 18 val. Šiluvos Švč. Mergelės Marijos gimimo bazilikoje.Tremtinių ir politinių kalinių metams paminėti skambės kompozitoriaus Algirdo Martinaičio 6 dalių oratorijos „Invokacijos tikėjimui ir vilčiai“ skaitovui, mišriam chorui ir simfoniniam orkestrui premjera.Invokacija (lot.invocatio) – tai šauksmas, kreipimasis į mus visus V. Mykolaičio-Putino, Maironio, psalmių, Naujojo Testamento, Lietuvos Laisvės kovotojų maldynėlio žodžiais, iškilių Lietuvos dvasininkų: Alf. Svarinsko, Alf. Lipniūno, J. Zdebskio pamokslų fragmentais, laiškų ištraukomis.Dabartinio karo ir pasaulio suirutės laiku, didžioji pokario Lietuvos žmonių tremties bei įkalinimų kančia mums turi tapti šventu atminimu, sakrališkuoju apmąstymu dabarčiai ir ateičiai. Tam skirta ir viltingoji Užbaigos Invokacija iš Pirmojo Jono laiško (1 Jn 4, 7): „Mylimieji, mylėkime vieni kitus, nes meilė yra iš Dievo.“AtlikėjaiKAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRASVyr. dirigentas Constantine Orbelian (JAV), vadovas Algimantas TreikauskasKAUNO VALSTYBINIS CHORASMeno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas ŠervenikasDalyvaujaDAINIUS SVOBONAS (aktorius)Dirigentas ROBERTAS ŠERVENIKAS -
FLAMENKO SPEKTAKLIS „HAMLETAS“
2023.07.28
FLAMENKO SPEKTAKLIS „HAMLETAS“
XXVIII PAŽAISLIO MUZIKOS FESTIVALYJE
Rugpjūčio 2 d. 19 val. VDU didžiojoje salėje, S. Daukanto g. 28, Kaune
Ar gali Hamletas savo įžymųjį monologą sušokti? Įžymiausi Granados flamenko atlikėjai užtikrina, kad tikrai taip. Jūs tikrai turite tai išvysti!
https://kakava.lt/.../premjera-lietuvoje.../5977/9890
Meno vadovas Jesús Herrera
Muzikinis vadovas José Enrique de la Vega e
FLAMENKO BALETAS (Ispanija)
Hugo Sanchez Rodriguez de Sanabria
Begoña Arcé Garcia
Jesus Maria Honorato Herrera
Maria Dolores Rodriguez Jaramillo
MARIA ÁNGELES FERNÁNDEZ MARTÍN (vokalas)
BERNARDO PARRILLA GARCIA PELAYO (fleita, saksofonas)
LIAM FREDERIC HOWARTH (gitara)
DARÍO VALLECILLO PRADILLO (mušamieji)
JOSE ENRIQUE DE LA VEGA PARRA (fortepijonas)
Dalyvauja
KAUNO VALSTYBINIO CHORO ARTISTAI
Meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas
Istorija, sukurta daugiau nei prieš 400 metų, kurioje gvildenamos šeimos, keršto, valdžios ir žmogžudystės temos – aktualios visų laikų žmonijai, flamenko šokio ir muzikos pagalba atsiskleidžia naujai ir itin įtaigiai. Skirtingi flamenko šokio stiliai puikiai atskleidžia įvairialypius princo Hamleto, jo dėdės Klaudijaus bei mylimosios Ofelijos charakterius, o choralinės prigimties choro partija dar labiau išryškina pagrindinius veikėjus. Būtent flamenko šokis tampa tobula menine priemone išreikšti tai, kas dramoje lieka tarp žodžių – įtampą tarp veikėjų, paslėptas emocijas, vidinį nerimą bei lemties nuojautą.
„Hamletas“, legendinė Williamo Shakespeare’o pjesė, pirmą kartą virsta aistringu flamenko spektakliu! -
KONCERTAS LIUBLIJANOJE
2023.07.26
Šiandien Kauno valstybinis choras išskrido į Slovėnijos sostinę Liublijaną. Choro koncertas poryt, penktadienį, 20 val. Šv. Jokūbo parapijos bažnyčioje. Bilietų dar yra. Norinčius kviečiame paskubėti...Plačiau:Tarptautinio Liublianos vasaros festivalio dėka Slovėnijos sostinė vasaros mėnesiais patenka į pasaulinio garso kultūros ir meno vietų žemėlapį. Kasmet vasaros Liublianos festivalis įneša svarų indėlį į Liublianos kultūros sceną, nes paruošia kruopščiai atrinktą ir žanriškai įvairią programą – baleto, operos ir teatro spektaklius, miuziklus, kamerinius ir simfoninius koncertus, Tarptautinę meno koloniją, master klases, vaikų ir jaunimo dirbtuves. Plečniko Križanke, Kongresų aikštėje ir kitų Liublianos kultūros įstaigų scenose pasirodė per 4000 menininkų iš daugiau nei 40 šalių, o kasmet renginius stebi per 60 000 lankytojų. -
KONCERTAS IŠLAUŽO BAŽNYČIOJE
2023.07.18
Mūsų jau laukia Išlaužo bažnyčioje. Kauno valstybinis choras prieš gastroles Slovėnijoje surengs vienintelį atnaujintos programos koncertą.Išlaužo parapijos svetainėje rašoma:Vienas didžiausių chorų PABALTYJE ir EUROPOJE:KAUNO VALSTYBINIS CHORAS Išlauže!Liepos 23 d. 12 val. išskirtinis KONCERTAS! - Tiesioginė TRANSLIACIJA!Kauno valstybinis choras, meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, profesorius Robertas Šervenikas.Programoje įspūdingi sakralinės muzikos kūriniai:* Mikalojus Konstantinas Čiurlionis - Sanctus* Mikalojus Konstantinas Čiurlionis - Kyrie* Anton Bruckner - Os Justi* Edward Elgar - Lux aeterna* Alvidas Remesa - "Halleluaj"* Dalia Kairaitytė - In Monte oliveti... Ir kt. -
APIE VARĖNOS CHORŲ ŠVENTĘ, SKIRTĄ MAESTRO PETRO BINGELIO 80-OSIOMS GIMIMO METINĖMS
2023.07.12
Apie Varėnos chorų šventę, skirtą Maestro Petro Bingelio 80-osioms gimimo metinėms „Muzika – mano gyvenimas“ primena profesorius Vytautas MiškinisSveiki, mieli Kolegos,buvo išties graži šventė.Išties.Manau, kad Petras būtų taip pat patenkintas.Teko dirbti su juo ketverius metus.Tokios dedikuotos šventės retas kuris Lietuvos chorvedys gali sulaukti.Garbė ir Jam, Garbė ir Ilonai, kuri sugebėjo šią šventę pakylėti iki nepakartojamų atsiminimų.Garbė visiems, kurie šią šventę rengė, joje dalyvavo, tęsė ir puoselėjo lietuviško chorinio sąjūdžio tradiciją.Lai ši tradicija įsitvirtina Dzūkijos žemėje, kuriai aš be galo sentimentalus.Dėkoju visiems, su kuriais atiteko garbė diriguoti šiai šventei.Iki Lietuvos chorvedžių Vasaros Akademijos.PagarbiaiVytautas Miškinis -
AR TU TIKI, KAD ŠIAME MIESTE GLŪDI GYVYBĖS PASLAPTIS?
2023.07.05
Vytautė Markeliūnienė portale „7 meno dienos“ rašo:
Vienas garsus Apšvietos amžiaus mokslininkas yra sakęs, jog stilius – pats žmogus. Kaip tik ši frazė įkyriai, bet maloniai mintyse tyvuliavo paskutinio Vilniaus festivalio koncerto metu, klausantis Onutės Narbutaitės oratorijos „Centones meae urbi“. Pradedant veikalo pavadinimu, kurį, manding, labai greitai išmokome tarti gražia lotynų kalba nuo pat kūrinio premjeros 1997 m. rugpjūtį, baigiant giliai įsimintina kai kurių artefaktų raiška: dunksintys akmenys, bažnyčių varpų melodijų polifoniją sukuriantys tikrieji varpai (ačiū Dievui, kad niekas nesusiviliojo to kur nors pamėgdžioti, nusavinti), – visa tai ir galėjo rastis tik Narbutaitės kūryboje, autentiškai muzikinėje, bet ir linkusioje gerokai peržengti muzikinio teksto ribas. Nes pati autorė savaimingai kuria savo stilių iš daugybės meninių, istorinių, estetinių, etinių ir asmeninių sluoksnių. O kadangi pasakyta „pradedant“ ir „baigiant“, tai ne mažiau svarbu išplėtoti dar ir tąjį „tęsiant“, kuris atsiduria tarp karštinių pozicijų. Apie tai ir norėtųsi pasidalinti, bet tebūnie dar ir trumpas intermezzo.
Narbutaitės veikalai, ypač klausantis jau nebe pirmą kartą, turi specifinį poveikio kampą, kai norisi grimzti dar ir į praėjusių klausymų kontekstus, istorijas. Štai tada, 1997-aisiais, kai vyko šios oratorijos premjera, ją atliko solistai Regina Maciūtė ir jau šviesaus atminimo Ignas Misiūra, sykiu Romualdo Gražinio vadovaujamas kamerinis choras „Aidija“. Griežė Nacionalinis simfoninis orkestras, dirigavo Robertas Šervenikas. Premjera vyko Šv. Kotrynos bažnyčioje, kurios fasadas tuomet dar vadavosi iš pastolių, o vidus dar irgi gydėsi sovietmečio paliktas žaizdas. Tąsyk vis dėlto oratorijoje apmąstomos temos labai vykusiai rezgė dialogą su būtent tokia bažnyčios erdvės faze, su tuometine jos akustika, suteikiančia dar vieną sluoksnį kūrinio skambėjimui.
Choras „Aidija“ tuo metu rašė savo metraštį ir, žinoma, premjeros neapėjo. Pasidomėjus, kas ir kaip atsispindėjo tuometiniame „Aidijos“ metraštyje, paaiškėjo, kad kūrinio autorė chorui perdavė padėkos atviruką – piešinėlį ir žodžius: „Mieliems „Aidijos“ choristams – dėkinga O. Narbutaitė. Vilnius, Šv. Kotrynos bažnyčia, 1997 08 09“. Kodėl norėjosi pasidalyti šiuo praeities paliudijimu? Tai vėlgi apie žmogaus stilių. Kompozitorės santykis ir su savo kūriniu, ir su jo atlikėjais visada tampa vientisa kūrinio visuma, kas paliudija, jog ir šio kūrinio klausytojai tampa kūrino dalimi, ypatingo vienkartinio vyksmo dalyviais. Norisi prisiminti, kokias vertingas savo kūrinių autorines rankraštines programėles su iliustracijomis yra dar anksčiau parengusi Narbutaitė (regis, tokios lydėjo ir „Centones meae urbi“ ir „Tris Dievo Motinos simfonijas“)! Beje, ne kartą teko pajusti, kad yra dvi šios kompozitorės kūrinių tikrovės: viena, kai girdi muziką gyvai, kita – kai iš įrašo. Ir neverta čia taikyti svarstyklių principo – kas labiau nusveria ar kas geriau. Tiesiog yra dvi tikrovės – koncertinės gyvasties ir sustyguoto įrašo.
Iš atminties dar išnyra pačios Narbutaitės prisiminimas apie smuikininką Raimundą Katilių, kaip jos kūrinių atlikėją, dalyvį, – girdėdama jau kitus atlikėjus, ji esą pasigesdavusi „katiliško“ grojimo. „Kompozitorius turėtų norėti idealaus atlikimo, o aš prašydavau nervingo, netikslaus grojimo, kas būdinga būtent Katiliaus interpretacijai. Tai buvo tiesiog kaip mano noras. Kūrinį įsivaizdavau būtent taip, kadangi Katilius mokėjo muzikai suteikti ypatingą nervą, pulsą“, – yra sakiusi Narbutaitė.
Tačiau pereikime prie to, kas įvardyta kaip „tęsiant“. Štai birželio 29 d. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Pranciškonų) bažnyčioje įvyko penktas oratorijos „Centones meae urbi“ gyvas atlikimas, vainikavęs Vilniaus festivalį ir pasveikinęs Vilnių su garbingu 700-uoju gimtadieniu. Kūrinio atlikėjai – solistai Gunta Gelgotė (sopranas), Nerijus Masevičius (bosas-baritonas), Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas), Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas), dirigentas Robertas Šervenikas.
Netradicinė buvo koncerto preambulė – mat publika rinkosi gerokai iš anksto, žinodama, kad bilietų vietos nepažymėtos, ir jei norisi atsisėsti, reikia pasistengti. Pranciškonų bažnyčioje bemaž iki 20 val. (koncerto pradžios) dar vyko šv. Mišios, kurios pritildė ir besirenkančią publiką, kuri turėjo progos suošti tik likus keletui minučių iki koncerto. Anksčiau susirinkę klausytojai įsigijo ir knygeles su „Centones meae urbi“ tekstais: kūrinyje jie girdimi lotynų, jidiš, hebrajų, lenkų, lietuvių kalbomis, o programėlėje – išversti į lietuvių kalbą. Tie tekstų vertimai buvo labai svarbūs klausytojams, atidžiai juos sekusiems, ir tai gerokai sustiprino kūrinio suvokimą.
Ir vėl norisi kalbėti apie stilių. Visada galvojosi, kad „Centones meae urbi“ – vienas autentiškiausių Narbutaitės veikalų, kuriame seki preciziškai formuojamo muzikos audinio, istorijos, fazių, mikroistorijų, refleksijų, menų sąveikos ir visa tai sujungiančio laiko santykį. Muzikos kūriny laikas gali labai daug ką pakeisti, nes keičiasi atlikėjai, keičiasi buvusių atlikėjų būvis, keičiasi santykis su ta pačia muzika. Ir štai norėtųsi stabtelėti prie keleto dalykų. Šįkart oratorija prabėgo labai greitai, nepaisant jos apimties (apie 70 min.). Vadinasi, buvo gerai sustyguota jos architektonika – ją nulėmė dirigento Roberto Šerveniko koncepcija. Sykiu tai nulėmė ir įvairių oratorijos sluoksnių koordinacija. O dar sykiu – oratorija neprarado aktualumo. Universaliosios vertybės...
Žavėjo solistų balsai – Nerijaus Masevičiaus (jį gerai pažįstame iš senosios muzikos repertuaro projektų), o ypač – Guntos Gelgotės, kuri galėtų puikiausiai save realizuoti atlikdama ne tik šiuolaikinę muziką, bet ir Händelio, Bacho kantatas, oratorijas (deja, pas mus jos atliekamos taip retai...). Darė įspūdį choro ir orkestro santykis – darna, dinaminių niuansų paisymas, kai nesistengiama vien ff garsumu pasiekti efektą.
Kartais būna tiesiog geri kūrinių atlikimai, o kartais būna įsimintinas įvykis. Apie jį galvoji, su juo kurį laiką gyveni. Ir dar – nori atsiversti kokią poezijos knygą, kitą tekstą, to kūrinio primintą. Vis dėlto šį tekstą baigčiau tuo, kuo baigiasi ir oratorija, kuo baigiau ir 1997 m. premjeros rašinį: „Kai manęs klausia: ar tu tiki, kad šiame mieste glūdi gyvybės paslaptis? – atsakau: aš esu jos dalyvis.“ (Vaidotas Daunys, iš esė knygos „Vilnius. Vardas ir žodis“, 1993). Taip, „Centones meae urbi“ suteikė progą būti Vilniaus paslapties dalyviu.
Tekastas iš https://www.7md.lt/autorius/185
-
OŠĖ VARĖNOS DAINŲ SLĖNIS
2023.07.03
Varėnos Dainų slėnį supančios pušys ošė kartu su 600 choristų skambių balsų, Lietuvos policijos reprezentaciniu pučiamųjų orkestru, solistu Liudu Mikalausku, dirigentais ir susirinkusiais klausytojais. Čia vyko chorų šventė, skirta Maestro Petro Bingelio 80-osioms gimimo metinėms „Muzika – mano gyvenimas“. Darnių balsų skambesiu džiugino net 22 chorai iš Vilniaus, Kauno, Druskininkų, Lazdijų, Alytaus, Jurbarko, Rietavo, Punsko, Varėnos, o jiems dirigavo žymiausi Lietuvos dainų švenčių dirigentai. Kitąmet švęsime Lietuvos dainų šventės 100-metį, todėl programoje skambėjo buvusių dainų švenčių ir 2024 m. Lietuvos dainų šventės kūriniai.Nuoširdžiai dėkojame visiems šventės organizatoriams, meno vadovei Ilonai Zalanskienei, choristams, jų vadovams bei dirigentams ir svečiams. Ši chorų šventė – tik gražios ir prasmingos mūsų krašto tradicijos pradžia.
-
ATIDENGTAS INFORMACINIS STENDAS BEI ATMINIMO SKULPTŪRA
2023.07.03
Liepos 1 d. Mardasave, prie gimtojo maestro Petro Bingelio kaimo, atidengtas informacinis stendas bei atminimo skulptūra (aut. Margiris Buržinskas). Mylimiausią maestro giesmę „Lietuva brangi“ sugiedojo Kauno valstybinis choras.
Varėnos meras Algis Kašėta rašė:
„Be muzikos mano gyvenimas būtų klaida, ją pasirinkau savo gyvenimo turiniu ir forma.“ - sakė maestro P. Bingelis. Jo mėgstamiausias muzikinis kūrinys „Lietuva brangi“ atliekamas trijų ketvirtinių takte, diriguojamas trijų mostų schema. Tad šioje skulptūroje susilieja dirigavimo schema ir spyglio iliuzija į vientisą formą, kuri simbolizuoja ne tik dirigavimą ar Dzūkiją kaip tėviškę, bet ir patį gyvenimo kelią. Skulptūros simbolika atveria ir gyvenimo linijos, kuri yra persmelkta muzika, prasmę.Dirigento Petro Bingelio gyvenimo kelias prasidėjo dzūkiškų pušynų apsuptyje, kur visi takeliai nusėti smailiais pušų spygliais – gimė jis Mardasavo kaime, mokėsi Merkinės mokykloje, vėliau, baigęs mokslus, daugiau nei 50 metų vadovavo Kauno valstybiniam chorui, bet niekada nepamiršo savo gimtinės, kur nuolat į įvairius renginius sugrįždavo su choru.Šiemet minime maestro 80-ąsias gimimo metines, todėl, siekdami pagerbti ir įamžinti atminimą, tęsiame renginių ciklą „Muzika – mano gyvenimas“.Nuoširdžiai dėkoju maestro šeimos nariams, padedantiems ir prisidedantiems pagerbiant iškilaus muzikos meno virtuozo – Petro Bingelio – atminimą, Kauno valstybiniam chorui, savo autentiškais balsais įprasminančiam atminimą vadovo gimtinėje, skulptūros autoriui Margiriui Buržinskui ir visiems prisidedantiems, kad iškilaus kraštiečio atminimas būtų tinkamai įamžintas. ⚘️Šalia skulptūros pastatėme ir stendą, kuriame visi galėsite sužinoti apie didžius maestro gyvenimo pasiekimus. Stende taip pat rasite informaciją apie partizaną Juozą Jakavonį-Tigrą bei nuorodą į jo sodybą, kurioje atkurtas partizanų bunkeris.Tad kviečiu visus, važiuojančius pro šalį, bent akimirkai sustoti ir šalia skulptūros tarsi muzikos pasiklausyti pušų ošimo ir prisiminti dirigentą P. Bingelį. -
VAINIKAVO 27-ĄJĮ VILNIAUS FESTIVALĮ
2023.06.30
Po sostinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Pranciškonų) bažnyčios skliautais nuskambėjusi Onutės Narbutaitės oratorija „Centones meae urbi“ aukšta nata pabaigė 27-ojo Vilniaus festivalio muzikinę odisėją. Kūrinį, už kurį kompozitorė apdovanota Nacionaline premija, atliko Roberto Šerveniko diriguojami Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras ir solistai – sopranas Gunta Gelgotė ir bosas-baritonas Nerijus Masevičius. Nuo sukūrimo 1997-aisiais oratorija buvo atlikta Vilniuje penktą kartą, dar tris kartus ji skambėjo svetur, ir visada su įvairiais atlikėjais ją dirigavo maestro R. Šervenikas. Pati kompozitorė „Centones meae urbi“ yra pavadinusi savotišku muzikiniu esė apie jos gimtąjį Vilnių. Tad baigti juo Vilniaus festivalį simboliška. Per beveik visą birželį vykusį festivalį atlikta dešimt skirtingų muzikinių programų, sulaukusių itin didelio publikos susidomėjimo.
-
CHORŲ ŠVENTĖ „MUZIKA – MANO GYVENIMAS“
2023.06.23
Liepos 1 d. Varėnos dainų slėnyje vyks chorų šventė „Muzika – mano gyvenimas“ Maestro Petro Bingelio 80-ųjų gimimo metinių proga15 val. Skulptūros Petrui Bingeliui atminti atidengimas (autorius Margiris Buržinskas) ties posūkiu į P. Bingelio gimtinę Mardasavo kaimą A4 kelyje (Merkinė - Vilnius)19 val. Varėnos Dainų slėnyje – jungtinis Lietuvos chorų koncertas. Dalyvauja 600 daininkų iš Vilniaus Kauno, Alytaus, Druskininkų, Jurbarko, Rietavo, Pasvalio, Vievio, Lazdijų, Punsko, Varėnos.Lietuvos policijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras, vadovas Eimantas AnskaitisŽymiausi Lietuvos Dainų švenčių dirigentaiSolistas Liudas MikalauskasŠventės meno vadovė Ilona Zalanskienė -
ONUTĖS NARBUTAITĖS ORATORIJA CENTONES MEAE URBI
2023.06.22
Birželio 29 d. 20 val. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Pranciškonų) bažnyčioje Vilniuje, Trakų g. 9,Birželio 30 d. 19 val. Kauno Kristaus prisikėlimo bažnyčiojeOnutės Narbutaitės – oratorija CENTONES MEAE URBI („Skiautinys mano miestui“)Vienos išskirtiniausių ir iškiliausių lietuvių kompozitorių Onutės Narbutaitės oratorija „Centones meae urbi“, skirta Vilniui, tapo savotišku liteuviškos oratorijos apibendrinimu. Oratorija atspindi įvairius miesto kultūrinius sluoksnius, įvairialypių praeities sanklodų sąveiką dabartyje. Plistilistinių asociacijų laukas nugrimzta į viduramžius, o muzikinėje kalboje girdime grigališkąjį ir apskritai chorališką giedojimą, užuominas į barokinę ir klasicistinę stilistikas.O. Narbutaitės oratorijos turinys neabejotinai yra patriotiškas. Daugiakultūrėje oratorijos kompozicijoje atsiskleidžia Vilniaus kultūrinė įvairovė. Ji atliekama lietuvių, lenkų, lotynų, jidiš ir kitomis kalbomis, taip sukurdama Lietuvos sostinės kaip dvasinio Europos centro muzikinį paveikslą. Į oratorijos tekstą įtrauktos ištraukos iš Senojo Testamento raštų, Č. Milošo, A. Mickevičiaus ir M. Kulbako kūrinių, nemažai kitų citatų. Kūrinį baigia ypatingas varpų skambėjimas: ir bažnytinis, ir pašlovinantis, ir gedulingas, visas oratorijos prasmes apibendrinantis, simbolinis. Oratorija yra šiuolaikinis atminties meno kūrinys.AtlikėjaiKAUNO VALSTYBINIS CHORASMeno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas ŠervenikasLIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRASMeno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas PitrėnasSolistai:GUNTA GELGOTĖ (sopranas)NERIJUS MASEVIČIUS (bosas-baritonas)Dirigentas ROBERTAS ŠERVENIKASProgramoje:Onutė Narbutaitė – oratorija CENTONES MEAE URBI („Skiautinys mano miestui“)Koncertas organizuojamas bendradarbiaujant su KĮ Kauno valstybine filharmonijaĮėjimas nemokamas -
MUZIKA MANO GYVENIMAS
2023.06.16
Birželio 18 d., 12 val. kviečiame į Kauno valstybinio choro koncertą „Muzika mano gyvenimas“ maestro Petrui Bingeliui atminti Alytaus Šv. Kazimiero bažnyčioje.Šis koncertas - mūsų dovana alytiškiams ir visiems dzūkams, tai įžanga į vakare vyksiančią Dzūkų dainų šventę „Tradicijų keliu...“Diriguos choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Robertas Šervenikas.Solistė- Jurga Mikalauskienė (sopranas)Programoje:Mikalojus Konstantinas Čiurlionis „Sanctus“Mikalojus Konstantinas Čiurlionis „Kyrie“Anton Bruckner - „Os Justi“Edward Elgar -„Lux aeterna“Alvidas Remesa -"Halleluaj"Dalia Kairaitytė- „In Monte oliveti“Vaclovas Augustinas - „Tykus tykus...“Vaclovas Augustinas - „Anoj pusėj Dunojėlio...“Juozas Naujalis-J.Juzeliūnas „Lietuva brangi...“ -
CH. HATZIS: „ČERNOBYLIS–PELYNAS“
2023.06.14
Atominės energetikos grėsmė – nuolatos skambantis klausimas, kurio lydimi gyvename šiais nerimastingais laikais. Pasaulio ir Lietuvos žiniasklaidoje girdime linksniuojant Astravo, Visagino, Zaporižios ir kitų atominių jėgainių pavadinimus. Daugelis prisimename prieš trisdešimt šešerius metus įvykusią Černobylio katastrofą ir dramatiškus jos padarinius. Minint šios avarijos dvidešimtmetį Kanadoje gyvenantis graikų kilmės kompozitorius Christos Hatzis sukūrė didingą kantatą „Wormwood (Chornobyl)“, kurios dedikacija – atminti ir perspėti. Atminti įvykusios nelaimės aukas ir perspėti dėl niekur nedingstančios atominės energetikos grėsmės.
Kantatos idėja kompozitoriui kilo sužinojus, kad ukrainiečių kalba žodis „čiornobyl“ reiškia „pelyną“ (lot. Artemisia absinthium) bei sulyginus šią reikšmę su apokaliptine knyga „Apreiškimas Jonui“ (tai – paskutinė Naujojo Testamento knyga), kurioje minimas pelynas kaip priemonė, kurios dėka bus išnaikinta didelė dalis žmonijos. Paveiktas šios sąsajos Ch. Hatzis sukūrė įspūdingą kantatą, kurios muzika varijuoja nuo gospelo iki šiuolaikiškų sąskambių, o tekstas pateikia apokaliptines „Apreiškimo Jonui“ pranašystes ir laisvai jas interpretuoja, perleisdamas per muzikos autoriaus regėjimo prizmę.
Atlikėjai
KAUNO VALSTYBINIS CHORAS
Meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas ŠervenikasKAUNO FORTEPIJONINIS TRIO
Lina Krėpštaitė (fortepijonas)
Indrė Andruškevičiūtė (smuikas)
Asta Krištaponienė (violončelė)Solistai:
ANDRIUS APŠEGA (baritonas)
MANTAS JANKAVIČIUS (vokalas)
KIRIL DERNOVYI (diskantas, Ukraina)
Skaitovas GIEDRIUS PRUNSKUSDirigentas ROBERTAS ŠERVENIKAS
Bendradarbiaujant su KĮ Kauno valstybine filharmonija
Programoje:Christos Hatzis – kantata ČERNOBYLIS-PELYNAS