2023

Vienas populiariausių tenorų pasaulyje Andrea Bocelli lapkričio 24 dieną sugrįš į Lietuvą vieninteliam pasirodymui Kauno „Žalgirio arenoje“. Atlikėjas pasirodys kartu su Kauno miesto simfoninis orkestru ir Kauno valstybiniu choru.

 Italų vokalo tradicijų ikona laikomas Andrea Bocelli jau yra pardavęs daugiau nei 90 milijonų įrašų. Savo šlovės kelią pradėjęs pergale Sanremo muzikos festivalyje 1994 m., A. Bocelli jau bene tris dešimtmečius džiugina visą pasaulį savo dievišku balsu, nepakartojamu tembru ir plačiu repertuaru – nuo operos šedevrų iki populiariosios muzikos kūrinių.

Koncertuose didžiulių minių sulaukiantis Andrea Bocelli jau yra pasiekęs ne vieną muzikos industrijos rekordą. 2010 m. atlikėjui atidengta žvaigždė Holivudo Šlovės alėjoje, po šešis kartus jis yra nominuotas Grammy bei Latin Grammy apdovanojimams, dainavo keturiems JAV prezidentams, trims popiežiams, britų karališkajai šeimai, daugeliui ministrų pirmininkų bei Olimpinėse žaidynėse ir Pasaulinėse parodose, tarp jų ir 2021 m. Pasaulinės parodos atidarymo ceremonijoje Dubajuje.

Jau šių metų spalio 21 d. Andrea Bocelli išleis kalėdinį albumą „A Family Christmas“ („Šeimos Kalėdos“), įrašytą su sūnumi Matteo bei dukra Virginia. Jame – be klasikinių kalėdinių dainų skambės ir „Feliz Navidad“ („Linksmų Kalėdų“), John Lennon bei Yoko Ono „Happy Xmas (War is Over)“ („Linksmų Kalėdų (Karas baigėsi)“) ir visiškai naujas kūrinys „The Greatest Gift“ („Geriausia dovana“).

Sodrus ir galingas A. Bocelli tembras yra toks universalus, kad dainininkas gali atlikti viską – nuo bel canto iki verismo furoro, nuo religinio repertuaro iki populiarių baladžių. Visa tai atsispindi jo repertuare ir kiekviename koncerte iki širdies gelmių sužavi publiką.

CHRISTOS HATZIS: ČERNOBYLIS-PELYNAS UTENOS KULTŪROS CENTRE

Spalio 14 d., 17 val. Utenos kultūros centre

 KAUNO VALSTYBINIS CHORAS

Meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas

KAUNO FORTEPIJONINIS TRIO

Lina Krėpštaitė (fortepijonas)

Indrė Andruškevičiūtė (smuikas)

Asta Krištaponienė (violončelė)

 Solistai:

ANDRIUS APŠEGA (baritonas)

MANTAS JANKAVIČIUS (vokalas)

KIRIL DERNOVYI (diskantas, Ukraina)

Skaitovas GIEDRIUS PRUNSKUS

Dirigentas ROBERTAS ŠERVENIKAS

 Programoje

Christos Hatzis – Kantata „Wormwood (Chornobyl)“

Bilietai:  10 EUR

moksleiviams, studentams, pensininkams  6 EUR

Atominės energetikos grėsmė – nuolatos skambantis klausimas, kurio lydimi gyvename šiais nerimastingais laikais. Pasaulio ir Lietuvos žiniasklaidoje girdime linksniuojant Astravo, Visagino, Zaporižios ir kitų atominių jėgainių pavadinimus. Daugelis prisimename prieš trisdešimt šešerius metus įvykusią Černobylio katastrofą ir dramatiškus jos padarinius. Minint šios avarijos dvidešimtmetį Kanadoje gyvenantis graikų kilmės kompozitorius Christos Hatzis sukūrė didingą kantatą „Wormwood (Chornobyl)“, kurios dedikacija – atminti ir perspėti. Atminti įvykusios nelaimės aukas ir perspėti dėl niekur nedingstančios atominės energetikos grėsmės.

Kantatos idėja kompozitoriui kilo sužinojus, kad ukrainiečių kalba žodis „čiornobyl“ reiškia „pelyną“ (lot. Artemisia absinthium) bei sulyginus šią reikšmę su apokaliptine knyga „Apreiškimas Jonui“ (tai – paskutinė Naujojo Testamento knyga), kurioje minimas pelynas kaip priemonė, kurios dėka bus išnaikinta didelė dalis žmonijos. Paveiktas šios sąsajos Ch. Hatzis sukūrė įspūdingą kantatą, kurios muzika varijuoja nuo gospelo iki šiuolaikiškų sąskambių, o tekstas pateikia apokaliptines „Apreiškimo Jonui“ pranašystes ir laisvai jas interpretuoja, perleisdamas per muzikos autoriaus regėjimo prizmę.

Kanarijos filharmonijos orkestras, diriguojant  Maestro Karelui Markui Chichonui, įspūdingu koncertu visiškai sausakimšoje Auditorio Alfredo Kraus salėje Gran Kanarijos Las Palme pradėjo 2023–24 metų koncertinį sezoną „Muzika be ribų“. Ovacijų sulaukė Kauno valstybinis choras, vadovaujamas Roberto Serveniko, kartu su ryškiomis scenos žvaigždėmis  sopranu Krassimira Stoyanova, mecosopranu Olesya Petrova, tenoru Dmytro Popovu ir bosas Rihardu Macanovskiu. Dirigentas šiam jaudinančiam koncertui pasirinko G. Verdi „Requiem“, tuo pačiu pažymint šio nuostabaus kūrinio 150 metų nuo premjeros. Susirinkusieji vienbalsiai plojo nuostabiam, dramatiškos tiesos kupinam, bet kartu giliam ir nuoširdžiam pasirodymui, galėjo įvertinti nepaprastą dainininkų, aukščiausio lygio tarptautinių solistų ir Kauno valstybinio choro darbą. Muzikai nutilus publika sulaikė kvapą ilgoje tyloje, kol galiausiai prapliupo audringais plojimais. ..

CHRISTOS HATZIS: ČERNOBYLIS-PELYNAS

Spalio 14 d., 17 val. Utenos kultūros centre

 KAUNO VALSTYBINIS CHORAS

Meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas

KAUNO FORTEPIJONINIS TRIO

Lina Krėpštaitė (fortepijonas)

Indrė Andruškevičiūtė (smuikas)

Asta Krištaponienė (violončelė)

 Solistai:

ANDRIUS APŠEGA (baritonas)

MANTAS JANKAVIČIUS (vokalas)

KIRIL DERNOVYI (diskantas, Ukraina)

Skaitovas GIEDRIUS PRUNSKUS

Dirigentas ROBERTAS ŠERVENIKAS

 Programoje

Christos Hatzis – Kantata „Wormwood (Chornobyl)“

Bilietai:  10 EUR

moksleiviams, studentams, pensininkams  6 EUR

Atominės energetikos grėsmė – nuolatos skambantis klausimas, kurio lydimi gyvename šiais nerimastingais laikais. Pasaulio ir Lietuvos žiniasklaidoje girdime linksniuojant Astravo, Visagino, Zaporižios ir kitų atominių jėgainių pavadinimus. Daugelis prisimename prieš trisdešimt šešerius metus įvykusią Černobylio katastrofą ir dramatiškus jos padarinius. Minint šios avarijos dvidešimtmetį Kanadoje gyvenantis graikų kilmės kompozitorius Christos Hatzis sukūrė didingą kantatą „Wormwood (Chornobyl)“, kurios dedikacija – atminti ir perspėti. Atminti įvykusios nelaimės aukas ir perspėti dėl niekur nedingstančios atominės energetikos grėsmės.

Kantatos idėja kompozitoriui kilo sužinojus, kad ukrainiečių kalba žodis „čiornobyl“ reiškia „pelyną“ (lot. Artemisia absinthium) bei sulyginus šią reikšmę su apokaliptine knyga „Apreiškimas Jonui“ (tai – paskutinė Naujojo Testamento knyga), kurioje minimas pelynas kaip priemonė, kurios dėka bus išnaikinta didelė dalis žmonijos. Paveiktas šios sąsajos Ch. Hatzis sukūrė įspūdingą kantatą, kurios muzika varijuoja nuo gospelo iki šiuolaikiškų sąskambių, o tekstas pateikia apokaliptines „Apreiškimo Jonui“ pranašystes ir laisvai jas interpretuoja, perleisdamas per muzikos autoriaus regėjimo prizmę.

Koncertas organizuojamas bendradarbiaujant su KĮ Kauno valstybine filharmonija

Gruodžio 16 d., šeštadienĮ,  iki šiol Baltijos šalyse neregėta premjera, kurios metu scenoje per milžinišką ekraną išvysite filmą „Vienas namuose“, o gyvai scenoje dalyvaus virš 170 žmonių, geriausių šalies profesionalų!

Filmo metu, vadovaujant pasaulinį pripažinimą pelniusiam dirigentui Benui Palmeriui, kultinę Johno Williamso muziką atliks Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir Kauno valstybinis choras.

Renginio metu pasinersite į tikrą išgyvenimų, emocijų, juoko, vaizdo bei muzikos garsų pliūpsnį!

Bilietai: https://bit.ly/HomeAlone2023

Rugpjūčio 11 d. 22.30 val. senojo elingo erdvę užvaldys ir ją beveik neatpažįstamai transformuos Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro videografinis spektaklis pagal Carlo Orffo sceninę kantatą „Carmina Burana“, vainikuosiantis III-iąjį Tarptautinį Klaipėdos festivalį.

Muzikos kritikų vertinimu „tai, kaip Šervenikas nuskaidrina faktūros tankmę, niuansuoja perėjimus ir įaudrina plėtotę iki paties paskutinio įtempčiausio protrūkio, rodo išties tarptautinę klasę. Kaip ir tai, kaip tiksliai orkestras jo klauso ir derina aistrą su profesionalia precizija.“ R. Šervenikas vertinamas už aktyvią ir įvairialypę kūrybinę raišką – lietuvių kompozitorių simfoninių kūrinių premjeras bei įtaigias ir brandžias šiuolaikinės ir klasikinės muzikos interpretacijas. Maestro repertuare lygiai dėmesio skiriama operos, baleto ir simfoninės muzikos partitūroms, o ypatingą vietą užima šiuolaikiniai opusai, tad neabejojama, kad ir „Carmina Burana“ Klaipėdoje suskambės ypatingai. Prieš premjerą pakalbinome maestro R. Šerveniką.

– Gal galėtumėte trumpai pristatyti Carlo Orffo kantatą „Carmina Burana“? Digital Matter icon – 1936 m. sukurta „Carmina Burana“ – iki šiol populiarumo neprarandantis kūrinys, kuris nuolat įvairiais pavidalais pristatomas jį mylinčiai publikai. Jo noriai imasi tiek dirigentai, tiek ir choreografai ar teatro režisieriai. Viso pasaulio koncertų ir teatrų salėse vis pasigirsta kantatos koncertiniai atlikimai, neretai ji pasirodo šokio spektaklio ar dar kokiu nors kitu sceniniu pavidalu. Šis kūrinys rodomas įvairiose erdvėse, net pačiose netikėčiausiose. Pavyzdžiui, Kauno valstybinis choras šį kūrinį dainavo Vokietijoje. Berlyno stadione choro atliekamos C. Orffo kantatos „Carmina Burana“ klausėsi per 75 tūkstančius klausytojų. Mano manymu, „Carmina Burana“ gyvena savarankišką ir labai įdomų gyvenimą, nes tai vienas iš dažniausiai šiame amžiuje statomų kūrinių.

C. Orffo kantata „Carmina Burana“ labai teatrališka, įspūdinga savo melodika, savo sceniniu ryškumu, veikėjų charakteriais, o ypač – savo siužetine linija, kuri tokia intensyvi, kad publika ne visada ją spėja sekti. „Carmina Burana“ – sceninė kantata, sukurta paties kompozitoriaus parašytu libretu, kuriam jis atsirinko dvidešimt keturis viduramžių laikotarpio eilėraščius iš 1803 m. Bojerno (Benediktbeuern, Vokietija) vienuolyne atrasto XI–XIII a. datuojamo rankraščio „Codex Buranus“. Bene žinomiausia kantatos „Carmina Burana“ dalis – pakilus choras „O Fortuna“, pradedantis ir užbaigiantis kūrinį. Kantatos tekstuose paliečiamos iki šiol savo svarbos nepraradusios temos: sėkmės ir turtų nepastovumas, greita gyvenimo tėkmė, džiaugsmas ir trumpalaikiai malonumai, kuriuos teikia besaikis mėgavimasis svaigiaisiais gėrimais ir maistu, lošimas ir kūniška meilė. Savitai įdomią kantatos versiją solistams, chorui, dviem fortepijonams ir mušamiesiems 1956 m. aranžavo paties C. Orffo mokinys Wilhelmas Killmayeris. Digital Matter icon Kantatos tekstai šių laikų klausytojui gali atrodyti nevisai padorūs, tačiau skirtingose visuomenės grupėse ir skirtingu metu apie tai, kas padoru, o kas ne, buvo vertinama skirtingai i. C. Orffo užrašytos mintys ir net fantazijos atskleidžia ano meto standartus. Galima tik pajuokauti, kad daug kas iki šių dienų pasikeitė, tačiau savo prigimtimi žmonės juk liko tokie patys, kankinami įvairių priklausomybių, geidulių, nepaisant nieko trokštantys laimės ir malonumų. Buvo metas, kai Lietuvoje „Carmina Burana“ buvo atliekama ypač dažnai. Tačiau jos tekstai būdavo išverčiami nepilnai, padedant daugybę daugtaškių, nes laikyta, kad libretas pernelyg nepadorus ir netinkamas sovietinei visuomenei. Klaipėdos elinge, „Carmina Burana“ atsiskleis savo tikruoju grožiu, be jokių nutylėjimų, nes turime puikų kantatos vertimą. Mano žiniomis, režisierius Dalius Abaris planuoja ekranuose publikai transliuoti titrus. Juk labai svarbu, kad publika išgirstų ir suprastų, apie ką dainuoja solistai ir chorai, nes ši muzika glaudžiai susijusi su žodžių prasme. Kai kurie kantatos numeriai kartojasi vis su skirtingu tekstu. – Kaip manote, kur slypi neblėstančio „Carmina Burana“ populiarumo paslaptis? „Carmina Burana“ muzika tiesiog yra lengvai įsimenama, ji ilgam įsirėžia į atmintį, galvoje nuolat sukasi tie patys pasikartojantys motyvai. Kada ją beišgirstum, gali lengvai atpažinti, kad tai C. Orffo kūrinys. Tai labai teatrališka, tačiau nesudėtinga ir pagavi muzika. Ji kaitina žmonių emocijas, todėl yra žmonėms artima ir suprantama. Kita vertus, „Carmina Burana“ tekstai pasakoja apie amžinus, visiems aktualius dalykus: žmogaus gyvenimo trumpalaikiškumą, permainingą likimą, troškimus ir, žinoma, viską vainikuojančią meilę.

 Žaneta Skersytė, Klaipėdos festivalis