2023
-
ATRADIMAI
2023.11.29
XIX ir XX amžių sandūroje gyvenęs Samuelis Coleridge-Tayloras – juodaodis britų kompozitorius ir dirigentas, kurio šlovė sužibo gastrolių Jungtinėse Amerikos Valstijose metu, kai Niujorko muzikos elitas jį ėmė vadinti afrikietiškuoju Mahleriu. Jis ypač išgarsėjo trimis kantatomis, sukurtomis pagal amerikiečio Henry’io Wadswortho Longfellowo epinę poemą „Hiawathos giesmė“. 1911 m. sukurta „Sakmė apie senąją Japoniją“ – vienas paskutinių šio romantiškojo autoriaus kūrinių. Kantata, sukurta poeto Alfredo Noyeso tekstu, skirta chorui, orkestrui ir keturiems solistams. Dvi šio kūrinio premjeros įvyko Anglijoje, viena Amerikoje, o po to kantata buvo užmiršta šimtui metų. Šis atlikimas – istorinis kūrinio atgimimas, tapsiantis reikšmingu atradimu visiems romantinės muzikos mylėtojams.
Ekscentriškojo prancūzų kompozitoriaus Eriko Satie kūrinys orkestrui „Paradas“ buvo sumanytas kaip baletas žymiajai Sergejaus Diagilevo trupei. Šio baleto inscenizacijai buvo pasitelktas tikras įžymybių žvaigždynas: choreografas Leonidas Miasinas, dekoracijų ir kostiumų autorius Pablo Picasso, scenaristas Jeanas Cocteau ir kiti. Pastatytas Paryžiuje 1917 m. baletas sukėlė ne mažesnį skandalą nei Igorio Stravinskio „Šventasis pavasaris“: publika vos nenutraukė pasirodymo rėkdama „Satie ir Picasso – purvini bošai“ (bošais paryžiečiai niekinančiai vadino vokiečius, tuo metu vykusių prancūzų ir vokiečių karinių konfliktų metu). Po premjeros kritika apkaltino S. Diagilevo trupę prancūzų bendruomenės demoralizavimu, o kompozitorių išvadino bepročiu, rašančiu muziką spausdinimo mašinėlėms ir tarškynėms. Įsiutęs kompozitorius vienam iš kritikų parašė įžeidinėjimų kupiną laišką, už ką buvo lygtinai nuteistas aštuonioms dienoms kalėjimo. Nepaisant tuometinio skandalo kūrinys „Paradas“ tapo siurrealizmo krypties muzikoje pradininku ir įsitvirtino repertuare kaip įsimintina orkestrinė pjesė. Neabejotinai, Lietuvos klausytojams tai bus išskirtinis muzikinis potyris.
Šiemet penkiasdešimtmetį atšventęs amerikiečių kompozitorius Kenji Bunchas, kurį „New York Times“ pavadino „kompozitoriumi, į kurį verta atkreipti dėmesį“, greitai tapo vienu ryškiausių savo kartos amerikiečių kūrėjų. Jo muzika patraukia tiek klausytojus, tiek atlikėjus savitu, ryškiu šiuolaikinės amerikiečių muzikos balsu. K. Bunchas yra vienas iš trijų kompozitorių, atrinktų projektui „Magnum Opus“, jo kūrinius atliko Kolorado, Teksaso, Stoktono, Misūrio, kiti Jungtinių Amerikos Valstijų simfoniniai orkestrai, taip pat – žymusis Saint Paulo kamerinis orkestras. Užsakymus naujiems kūriniams šiam kompozitoriui teikia Anglijos kamerinis orkestras, „Phoenix Symphony“, Bridgehamptono kamerinės muzikos festivalis, „New Juilliard Ensemble“ ir kiti žymūs atlikėjai. Prieš du dešimtmečius sukurtas koncertas fortepijoniniam trio ir simfoniniam orkestrui „Hardware Concerto“ – kupinas netikėtumų, priverčiantis instrumentus skambėti neįprastai, bet labai įdomiai, žaižaruojantis energija ir įtraukiančiais ritmais. Kitaip tariant, šis koncertas – tikras atradimas kiekvienam melomanui.
Atlikėjai:
KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS
Vyr. dirigentas Constantine Orbelian (JAV), vadovas Algimantas Treikauskas
KAUNO VALSTYBINIS CHORAS
Meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas ŠervenikasSolistai:
MARIJA ARUTIUNOVA (sopranas)
GABRIELĖ KUZMICKAITĖ (mecosopranas)
MINDAUGAS JANKAUSKAS (tenoras)
ANDRIUS APŠEGA (baritonas)
KAUNO FORTEPIJONINIS TRIO
Lina Krėpštaitė (fortepijonas)
Indrė Andruškevičiūtė (smuikas)
Asta Krištaponienė (violončelė)
Dirigentas ROBERTAS ŠERVENIKASProgramoje:
Samuel Coleridge-Taylor – Kantata „Sakmė apie senąją Japoniją“ („A Tale of Old Japan“)Erik Satie – „Paradas“ („Parade“)
Kenji Bunch – „Hardware Concerto“
-
EUROPOS KULTŪROS KANALO „ARTE“ ŠVENTINIS KONCERTAS
2023.11.27
NEMOKAMAS EUROPOS KULTŪROS KANALO „ARTE“ ŠVENTINIS KONCERTASŠį penktadienį, gruodžio 1d. 20 val.ir šeštadienį, gruodžio 2 d. 20 val.Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilikojeKAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRASVyr. dirigentas Constantine Orbelian (JAV), vadovas Algimantas TreikauskasKAUNO VALSTYBINIS CHORASMeno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas ŠervenikasSolistaiKRISTINE OPOLAIS (sopranas, Latvija)LIPARIT AVETISYAN (tenoras, Armėnija)Dirigentas CONSTANTINE ORBELIAN (JAV)Antonio Vivaldi, Giacomo Puccini, Gaetano Donizetti, Giuseppe Verdi, Georg Friedrich Händel, Franz Schubert, Wolfgang Amadeus Mozart, Ruggero Leoncavallo, César Franck, Juozo Naujalio kūriniaiKaina: Įėjimas į koncertą nemokamas. Vietų skaičius ribotas. Durys atidaromos 19.15 val. -
KVIEČIAME Į ŽIEŽMARIŲ ŠV. JOKŪBO BAŽNYČIĄ
2023.11.07
Lapkričio 19 d., sekmadienį, 13 val. Kauno valstybinis choras kviečia į koncertą Žiežmarių šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje.Po didelių kelionių ir didelių premjerų bus be galo malonu susitikti jaukioje Žiežmarių bažnyčioje. O skambės visa kas gražiausia ir ne taip dažnai girdima.Iki malonaus susitikimo...Koncerto programa:D. Bartolucci – Jubilate DeoJ. S. Bach – Ch. Gounod – Ave Maria(solistė Gintarė Ramanauskaitė)A. Brucner – Os JustiJ. Gruodis – Tėve mūsųJ. Naujalis - Malda už tėvynęP. Mascagni - Regina coeli(solistė Jurgita Mikalauskienė)G. Verdi - La Vergine dagli Angeli(solistė Patricija Baužaitė)G. F. Handel - HallelujahDirigentas Mindaugas Radzevičius -
A. BOCELLI „ŽALGIRIO“ ARENOJE
2023.10.31
Vienas populiariausių tenorų pasaulyje Andrea Bocelli lapkričio 24 dieną sugrįš į Lietuvą vieninteliam pasirodymui Kauno „Žalgirio arenoje“. Atlikėjas pasirodys kartu su Kauno miesto simfoninis orkestru ir Kauno valstybiniu choru.
Italų vokalo tradicijų ikona laikomas Andrea Bocelli jau yra pardavęs daugiau nei 90 milijonų įrašų. Savo šlovės kelią pradėjęs pergale Sanremo muzikos festivalyje 1994 m., A. Bocelli jau bene tris dešimtmečius džiugina visą pasaulį savo dievišku balsu, nepakartojamu tembru ir plačiu repertuaru – nuo operos šedevrų iki populiariosios muzikos kūrinių.
Koncertuose didžiulių minių sulaukiantis Andrea Bocelli jau yra pasiekęs ne vieną muzikos industrijos rekordą. 2010 m. atlikėjui atidengta žvaigždė Holivudo Šlovės alėjoje, po šešis kartus jis yra nominuotas Grammy bei Latin Grammy apdovanojimams, dainavo keturiems JAV prezidentams, trims popiežiams, britų karališkajai šeimai, daugeliui ministrų pirmininkų bei Olimpinėse žaidynėse ir Pasaulinėse parodose, tarp jų ir 2021 m. Pasaulinės parodos atidarymo ceremonijoje Dubajuje.
Jau šių metų spalio 21 d. Andrea Bocelli išleis kalėdinį albumą „A Family Christmas“ („Šeimos Kalėdos“), įrašytą su sūnumi Matteo bei dukra Virginia. Jame – be klasikinių kalėdinių dainų skambės ir „Feliz Navidad“ („Linksmų Kalėdų“), John Lennon bei Yoko Ono „Happy Xmas (War is Over)“ („Linksmų Kalėdų (Karas baigėsi)“) ir visiškai naujas kūrinys „The Greatest Gift“ („Geriausia dovana“).
Sodrus ir galingas A. Bocelli tembras yra toks universalus, kad dainininkas gali atlikti viską – nuo bel canto iki verismo furoro, nuo religinio repertuaro iki populiarių baladžių. Visa tai atsispindi jo repertuare ir kiekviename koncerte iki širdies gelmių sužavi publiką.
-
L. V. LOPO JUBILIEJINIS KONCERTAS
2023.10.24
Rugpjūčio mėnesį žinomas Lietuvos dirigentas, pedagogas bei kompozitorius Laurynas Vakaris Lopas pasitiko savo 75-jį gimtadienį. Apie gražų jubiliejinį koncertą parašė dirigentė Ramutė Štreimikytė:Jubiliejaus proga, turėdamas nemažai sąsajų su Kaunu, Vakaris Lopas parengė įspūdingą programą su Kauno valstybiniu choru (meno vad. Robertas Šervenikas).Koncerto programą pristatė ir komentavo pats vakaro šeimininkas. Jo žodžiais, programa kvėpuoja šių dienų atmosfera. Nustebau, bet vėliau supratau, kodėl toks didelis choras stovi ant žemės, o ne ant laiptų. Stebėti ir klausytis nuo balkono buvo idealu. Koncertas atskleidė L.V.Lopo didelę erudiciją, kūrinių suvokimo gylį ir gebėjimą iš didelio choro išgauti pačius įvairiausius niuansus.Ovacijoms netylant, nuskambėjo "Lietuva brangi" pirmieji trys posmai, užsibaigiantys prasmingais žodžiais "... jo gilią mintį težino Dievas..."Bravo dirigentui, kompozitoriui Laurynui Vakariui Lopui! Bravo Kauno valstybiniam chorui! -
KAUNO VALSTYBINIAM CHORUI - 54-ERI
2023.10.23
Lygiai prieš 54 metus, 1969 m. spalio 23 d., įvyko pirmoji Kauno valstybinio choro repeticija...Tūkstančiai koncertų, dešimtys tūkstančių repeticijų, žymiausi Europos ir pasaulio atlikėjai, dirigentai, orkestrai - ši graži ir prasminga istorija tęsiasi, pristato ir liudija aukštą Lietuvos kultūros lygį visame pasaulyje.Ačiū visiems, lydėjusiems mūsų kolektyvą ilgame ir sunkiame kūrybos kelyje... -
PRISTATYTA V. GERULAIČIO KNYGA „PETRAS BINGELIS. MENININKAS. ŽMOGUS. DZŪKAS“.
2023.10.17
Kauno valstybinėje filharmonijoje visuomenei pristatyta muzikologo Viktoro Gerulaičio knyga „Petras Bingelis. Menininkas. Žmogus. Dzūkas“. Apie Maestro kūrybinį kelią ir knygos gimimą pasakojo knygos autorius, filharmonijos vadovas Justinas Krėpšta, dizainerė Ieva Verikaitė. Ilgametį Kauno valstybinio choro vadovą, Nacionalinės kultūros premijos laureatą P. Bingelį šiltu žodžiu prisiminė jo bičiulis prelatas, poetas Vytautas Vaičiūnas. Po knygos pristatymo Kauno valstybinis choras, Kauno fortepijoninis trio ir solistai atliko Ch. Hatzis kantatą „Černobylis - Pelynas“. -
UTENOS KULTŪROS CENTRE - CHRISTOS HATZIS: ČERNOBYLIS-PELYNAS
2023.10.02
CHRISTOS HATZIS: ČERNOBYLIS-PELYNAS UTENOS KULTŪROS CENTRE
Spalio 14 d., 17 val. Utenos kultūros centre
KAUNO VALSTYBINIS CHORAS
Meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas
KAUNO FORTEPIJONINIS TRIO
Lina Krėpštaitė (fortepijonas)
Indrė Andruškevičiūtė (smuikas)
Asta Krištaponienė (violončelė)
Solistai:
ANDRIUS APŠEGA (baritonas)
MANTAS JANKAVIČIUS (vokalas)
KIRIL DERNOVYI (diskantas, Ukraina)
Skaitovas GIEDRIUS PRUNSKUS
Dirigentas ROBERTAS ŠERVENIKAS
Programoje
Christos Hatzis – Kantata „Wormwood (Chornobyl)“
Bilietai: 10 EUR
moksleiviams, studentams, pensininkams 6 EUR
Atominės energetikos grėsmė – nuolatos skambantis klausimas, kurio lydimi gyvename šiais nerimastingais laikais. Pasaulio ir Lietuvos žiniasklaidoje girdime linksniuojant Astravo, Visagino, Zaporižios ir kitų atominių jėgainių pavadinimus. Daugelis prisimename prieš trisdešimt šešerius metus įvykusią Černobylio katastrofą ir dramatiškus jos padarinius. Minint šios avarijos dvidešimtmetį Kanadoje gyvenantis graikų kilmės kompozitorius Christos Hatzis sukūrė didingą kantatą „Wormwood (Chornobyl)“, kurios dedikacija – atminti ir perspėti. Atminti įvykusios nelaimės aukas ir perspėti dėl niekur nedingstančios atominės energetikos grėsmės.
Kantatos idėja kompozitoriui kilo sužinojus, kad ukrainiečių kalba žodis „čiornobyl“ reiškia „pelyną“ (lot. Artemisia absinthium) bei sulyginus šią reikšmę su apokaliptine knyga „Apreiškimas Jonui“ (tai – paskutinė Naujojo Testamento knyga), kurioje minimas pelynas kaip priemonė, kurios dėka bus išnaikinta didelė dalis žmonijos. Paveiktas šios sąsajos Ch. Hatzis sukūrė įspūdingą kantatą, kurios muzika varijuoja nuo gospelo iki šiuolaikiškų sąskambių, o tekstas pateikia apokaliptines „Apreiškimo Jonui“ pranašystes ir laisvai jas interpretuoja, perleisdamas per muzikos autoriaus regėjimo prizmę.
-
FESTIVALIO „SACRUM ET MUSICA“ BAIGIAMASIS KONCERTAS
2023.09.30
Iškilmingas 19-ojo tarptautinio kamerinės muzikos festivalio „Sacrum et Musica“ baigiamasis koncertas šį sekmadienį, spalio 8 d., 19 val. Lomžos katedroje. Įėjimas laisvasKauno valstybinis choras (LIETUVA)DOVILĖ SAVICKAITĖ (LIETUVA) – vargonaiROBERTAS ŠERVENIKAS (LIETUVA) – dirigentasPrograma:W.A. MOZART - Laudate Dominum (Vesperae solennes de Confessore, K.339),solo: Gintarė RamanauskaitėJ. BRAHMS - Geistliches Lied, op.30A. BRUCKNER - Graduale (Os justi)S. BARBER - Agnus Dei (Adagio)E. ELGAR - Lux aeterna (Nimrod, Aenigma variations)M.K. ČIURLIONIS - Fuga-Choralas, a-moll (aus tiefer), vargonuoja - DovilėSavickaitėP. MASCAGNI - Ave Maria (Cavaleria rusticana), solistė - Elena Kalvaitytė-VitkauskienėJ. DVARIONAS - Žvaigždutė, solistė - Gintarė RamanauskaitėS. NAUJALIS - Svajonė, vargonuoja - Dovilė SavickaitėR. TWARDOWSKI - A kedy jo jechalV. AUGUSTINAS - Anoj pusėj Dunojėlio,solo: Jurgita MikalauskienėG. VERDI - La vergine degli Angeli (La Forza del Destino),solo: Patricija BaužaitėP. MASCAGNI - Regina coeli (Cavaleria rusticana),solo: Jurgita MikalauskienėG.F. HANDEL - Halleluiah (Messiah, HWV 56) -
KARTU SU LVSO PRADĖSIME KONCERTINĮ SEZONĄ
2023.09.23
Jau antrą kartą pradedame koncertinį sezoną. Šį kartą Lietuvoje, Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje Karolio Szymanowskio „Karalius Rogeris“ kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru ir puikiais solistais. Jau rytoj, ketvirtadienį, rugsėjo 28 d. 19.00 val.Ddalyvauja:Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras,meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Gintaras Rinkevičius,Kauno valstybinis choras,meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Robertas Šervenikas,berniukų choras „Ąžuoliukas“,meno vadovas ir dirigentas Vytautas Miškinis.Dirigentas Gintaras Rinkevičius.Koncertinę šio neįprasto ir didingo kūrinio versiją atliks Gintaro Rinkevičiaus diriguojamos rinktinės muzikantų pajėgos: Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“. Solo partijas dainuos italų kilmės kanadiečių baritonas Brettas Polegato, australų sopranas Lauren Fagan, Pažaislio muzikos festivalio meno vadovas, viso pasaulio teatruose dainuojantis tenoras Edgaras Montvidas ir puikiai festivalio publikai pažįstami Lietuvos solistai: mecosopranas Rita Preikšaitė, tenoras Mindaugas Jankauskas ir bosas Tadas Girininkas. Daugelis žinovų vadina šią operą didžiuliu atradimu ir nepakankamai įvertintu kūriniu: „Gana sudėtinga operos muzika daugeliui klausytojų ar net atlikėjų neleidžia iki galo įvertinti jos vertingųjų savybių. Tai nepaprasta opera. Vien libreto idėja, sumanyta kompozitoriaus ir meistriškai įkūnyta Jaroslawo Iwaszkiewicziaus, buvo nepaprasta. Viduramžių Sicilija, tapusi veiksmo vieta, sujungia asketišką ankstyvosios krikščionybės atmosferą su spalvingu ir paslaptingu bizantiškosios kultūros pasauliu, didingos erotikos ir gyvenimo džiaugsmo kultu.“ -
KONCERTINIO SEZONO PRADŽIA GRAN KANARIJOJE
2023.09.22
Kanarijos filharmonijos orkestras, diriguojant Maestro Karelui Markui Chichonui, įspūdingu koncertu visiškai sausakimšoje Auditorio Alfredo Kraus salėje Gran Kanarijos Las Palme pradėjo 2023–24 metų koncertinį sezoną „Muzika be ribų“. Ovacijų sulaukė Kauno valstybinis choras, vadovaujamas Roberto Serveniko, kartu su ryškiomis scenos žvaigždėmis sopranu Krassimira Stoyanova, mecosopranu Olesya Petrova, tenoru Dmytro Popovu ir bosas Rihardu Macanovskiu. Dirigentas šiam jaudinančiam koncertui pasirinko G. Verdi „Requiem“, tuo pačiu pažymint šio nuostabaus kūrinio 150 metų nuo premjeros. Susirinkusieji vienbalsiai plojo nuostabiam, dramatiškos tiesos kupinam, bet kartu giliam ir nuoširdžiam pasirodymui, galėjo įvertinti nepaprastą dainininkų, aukščiausio lygio tarptautinių solistų ir Kauno valstybinio choro darbą. Muzikai nutilus publika sulaikė kvapą ilgoje tyloje, kol galiausiai prapliupo audringais plojimais. ..
-
ŠIAURĖS LIETUVOS MUZIKOS FESTIVALIS BIRŽUOSE
2023.09.20
Tarptautunis Šiaurės Lietuvos muzikos festivalis BiržuoseSpalio 11 d. 18 val. Biržų kultūros centre viešės retas svečias - Kauno valstybinis choras, vadovaujamas Lietuvos Kultūros ir meno premijos laureato profesoriaus Roberto Šerveniko.Šie metai chorui turtingi ir dosnūs - viešėta Ispanijai priklausančioje Gran Kanarijoje, Slovėnijoje, Lenkijoje. Kolektyvo vadovas kultūros lobiais dalinosi su Norvegijos karališkojo operos teatro žiūrovais... Jei dar prisiminsime prieš gerą mėnesį premjera pasibaigusį Pažaislio muzikos festivalį, bus aišku, kad Šiaurės Lietuvos klausytojus aplankys vienas įdomiausių ir profesionaliausių muzikos kolektyvų.Žodžiu, po ilgokų kelionių pasaulyje Kauno valstybinis choras Biržų klasikinės muzikos gerbėjams dovanos turtingą gražiausių lietuvių ir užsienio autorių programą... -
CHRISTOS HATZIS: ČERNOBYLIS-PELYNAS
2023.09.19
CHRISTOS HATZIS: ČERNOBYLIS-PELYNAS
Spalio 14 d., 17 val. Utenos kultūros centre
KAUNO VALSTYBINIS CHORAS
Meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas
KAUNO FORTEPIJONINIS TRIO
Lina Krėpštaitė (fortepijonas)
Indrė Andruškevičiūtė (smuikas)
Asta Krištaponienė (violončelė)
Solistai:
ANDRIUS APŠEGA (baritonas)
MANTAS JANKAVIČIUS (vokalas)
KIRIL DERNOVYI (diskantas, Ukraina)
Skaitovas GIEDRIUS PRUNSKUS
Dirigentas ROBERTAS ŠERVENIKAS
Programoje
Christos Hatzis – Kantata „Wormwood (Chornobyl)“
Bilietai: 10 EUR
moksleiviams, studentams, pensininkams 6 EUR
Atominės energetikos grėsmė – nuolatos skambantis klausimas, kurio lydimi gyvename šiais nerimastingais laikais. Pasaulio ir Lietuvos žiniasklaidoje girdime linksniuojant Astravo, Visagino, Zaporižios ir kitų atominių jėgainių pavadinimus. Daugelis prisimename prieš trisdešimt šešerius metus įvykusią Černobylio katastrofą ir dramatiškus jos padarinius. Minint šios avarijos dvidešimtmetį Kanadoje gyvenantis graikų kilmės kompozitorius Christos Hatzis sukūrė didingą kantatą „Wormwood (Chornobyl)“, kurios dedikacija – atminti ir perspėti. Atminti įvykusios nelaimės aukas ir perspėti dėl niekur nedingstančios atominės energetikos grėsmės.
Kantatos idėja kompozitoriui kilo sužinojus, kad ukrainiečių kalba žodis „čiornobyl“ reiškia „pelyną“ (lot. Artemisia absinthium) bei sulyginus šią reikšmę su apokaliptine knyga „Apreiškimas Jonui“ (tai – paskutinė Naujojo Testamento knyga), kurioje minimas pelynas kaip priemonė, kurios dėka bus išnaikinta didelė dalis žmonijos. Paveiktas šios sąsajos Ch. Hatzis sukūrė įspūdingą kantatą, kurios muzika varijuoja nuo gospelo iki šiuolaikiškų sąskambių, o tekstas pateikia apokaliptines „Apreiškimo Jonui“ pranašystes ir laisvai jas interpretuoja, perleisdamas per muzikos autoriaus regėjimo prizmę.
Koncertas organizuojamas bendradarbiaujant su KĮ Kauno valstybine filharmonija
-
„VIENAS NAMUOSE“ SKAMBĖS GYVAI
2023.09.13
Gruodžio 16 d., šeštadienĮ, iki šiol Baltijos šalyse neregėta premjera, kurios metu scenoje per milžinišką ekraną išvysite filmą „Vienas namuose“, o gyvai scenoje dalyvaus virš 170 žmonių, geriausių šalies profesionalų!
Filmo metu, vadovaujant pasaulinį pripažinimą pelniusiam dirigentui Benui Palmeriui, kultinę Johno Williamso muziką atliks Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir Kauno valstybinis choras.
Renginio metu pasinersite į tikrą išgyvenimų, emocijų, juoko, vaizdo bei muzikos garsų pliūpsnį!
Bilietai: https://bit.ly/HomeAlone2023
-
KLASIKOS KONCERTŲ SALĖJE
2023.09.06
LRT radijas programa „Klasikos koncertų salė“ rugsėjo 11 d. 19 val. transliuos koncerto įrašą iš XXVIII Pažaislio muzikos festivalio. Skambės Algirdo Martinaičio oratorija „Tikėjimo ir vilties invokacijos“. Atliks Kauno valstybinis choras, Kauno miesto simfoninis orkestras, skaitovas Dainius Svobonas. Dirigentas Robertas Šervenikas. -
PETRAS BINGELIS. MENININKAS. ŽMOGUS. DZŪKAS
2023.09.02
Su dideliu džiaugsmu pristatome Viktoro Gerulaičio knygą „Petras Bingelis. Menininkas. Žmogus. Dzūkas“. Ilgas ir platus Kauno valstybinio choro įkūrėjo bei ilgamečio meno vadovo ir vyr. dirigento kūrybinis kelias, trukęs daugiau nei pusę amžiaus, sugulė vieno žymiausių mūsų muzikologų knygos puslapiuose.Knygą galite įsigyti Kauno valstybinės filharmonijos kasoje (II-VII, 14-18 val.). Knygos kaina - 20 Eur (atsiskaitymas kasoje tik grynaisais pinigais). Dėl knygos užsakymų bei mokėjimų bankiniu pavedimu galite kreiptis į vadybininkę Dainą Juraitienę el.p. daina@kaunofilharmonija.lt arba tel. 8 698 77207. -
KAUNO VALSTYBINIS CHORAS VĖL KANARUOSE
2023.08.24
Įspūdinguoju G. Verdi Requiem“ Gran Kanarijoje Las Palmas mieste Auditorio Alfredo Kraus salėje naująjį koncertinį sezoną pradės Kauno valstybinis choras kartu su Gran Kanarijos filharmonijos simfoniniu orkestru. Jiems talkins solistai Kassimira Stoyanova, Olesya Petrova, Dmytro Popovas, Ricards Macanovskis. Pradedamasis festivalio koncertas rugsėjo 21 d. žada būti ypatingas.Pirmą kartą Kanaruose G. Verdi „Requiem“ su šiuo orkestru kauniečiai atliko 2019 metais 35-ajame Kanarų salų muzikos festivalyje.„Labai džiaugiamės galėdami pakviesti žymiausius Europos ir pasaulio muzikos kolektyvus ir atlikėjus, pasiūlyti programą, kuri dovanoja nepamirštamų akimirkų: pažintį su tarptautinės klasės atlikėjais ir orkestrais, įvairių epochų muzikos korifėjų kūryba, nuostabius solistus“, - sakė festivalio organizatoriai.Orkestro vadovas ir šio koncerto dirigentas Karelas Markas Chichonas visiškai kitaip įsivaizduoja šį „Requiem", nei Mozarto, Berliozo ar Brahmso kūrinius. Jis šį kūrinį prilygino G. Verdi operoms, su joms būdinga dramine raida ir dinamika. K.M. Chichonas yra buvęs žymiausio G. Verdi specialisto Riccardo Muti asistentu ruošiant šį kūrinį, o taip pat dirbęs su garsiuoju Kurtu Masuru, todėl galėjo palyginti dvi labai skirtingas kūrinio interpretacijas. Karelas Markas Šišonas (Chichon) yra Gran Kanarijos filharmonijos orkestro vyriausiasis dirigentas ir meno vadovas. Jis žavi klausytojus savo temperamentu, aistra ir muzikalumu. Tai labai įdomus ir didžiulę patirtį turintis dirigentas, dar jaunystėje įkūręs Gibraltaro filharmoniją, vadovavęs Graco simfoniniam orkestrui, Latvijos nacionaliniam simfoniniam, Saarbriukeno radijo radijo filharmonijos orkestrui. Niujorko Metropoliteno operoje debiutavo su "Madam Butertfly". Dirigavo Berlyno, Miunchenos, Romos, Madrido Barselonos, Londono, Vienos, Tokijo, Monte Karlo, Rusijos žymiausiems simfoniniams orketrams. Jis yra Britanijos imperijos ordino kavalierius, Karališkosios muzikos akademijos narys. -
KONCERTS 25-AJAME ŠIAURĖS LIETUVOS MUZIKOS FESTIVALYJE
2023.08.23
Kauno valstybinis choras surengs koncertą 25-ajame Šiaurės Lietuvos muzikos festivalyje BIRŽAI 2023 spalio 11 d. 18 val. Biržų kultūros centre.Tarptautinis Šiaurės Lietuvos muzikos festivalis BIRŽAI 2023 švenčia 25-ių metų jubiliejų ir maloniai kviečia biržiečius, festivalio bičiulius bei miesto svečius į gurmanišką klasikinės muzikos šventę.VISI KONCERTAI NEMOKAMIFESTIVALIO PROGRAMA2023 09 09 | 18:00 | Biržų pilies rūmų salėFestivalio pradedamasis koncertasLietuvos kamerinis orkestrasMeno vadovas Sergejus KrylovasSolistai: Džeraldas Bidva (smuikas)Jurgis Juozapaitis (altas)Deividas Dumčius (violončelė)Programoje: W. A. Mozart, M. Bruch, F. Latėnas2023 09 11 | 18:00 | Biržų pilies rūmų salėKoncertas "Musica assortita"Flutes Piano TrioViktorija Marija Zabrodaitė (fleita)Francesco Bruno (fleita, Italija)Nijolė Baranauskaitė (fortepijonas)Koncertą veda Irena ŽilinskienėProgramoje: F. Mendelssohn, J. Strauss, G. Bizet2023 09 22 | 18:00 | Biržų pilies rūmų salėMilan Kurhan (fortepijonas, Ukraina)Programoje: J. Haydn, F. Chopin, R. Schumann2023 09 30 | 18:00 | Biržų pilies rūmų salėGrand Trio VilniusDalia Kuznecovaitė (smuikas)Davidas Geringas (violončelė, Lietuva/Vokietija)Petras Geniušas (fortepijonas)Programoje: J. Brahms, A. Šenderovas2023 10 05 | 18:00 | Biržų pilies rūmų salėRiga Saxaphone Quartet (Latvija)Katrīna Kivleniece-Cābule (sopraninis saksofonas)Rūdolfs Pēteris Rubenis (altinis saksafonas)Ainars Šablovskis (tenorinis saksofonas)Baiba Tilhena (baritoninis saksofonas)Programoje: J. S. Bach, G. Lago, R. Dubra2023 10 11 | 18:00 | Biržų kultūros centrasKauno valstybinis chorasMeno vadovas ir vyriausiasis dirigentasRobertas ŠervenikasProgramoje: G. Verdi, A. Dvořák, J. Naujalis, V. Augustinas2023 10 15 | 16:00 | Biržų pilies rūmų salėFestivalio baigiamasis koncertasStyginių kvartetas Archi QuartettVitalija Makrickienė (smuikas)Ginta Kriščiūnaitė (smuikas)Mantas Makrickas (altas)Mykolas Rutkauskas (violončelė)Solistai: Aistė Pilibavičiūtė (sopranas)Tomas Pavilionis (tenoras)Programoje: W. A. Mozart, G. Verdi, Ch. Gounod, G. Puccini -
PAŽAISLIO FESTIVALIO BAIGIAMASIS KONCERTAS: KAROL SZYMANOWSKI – „KARALIUS ROGERIS“
2023.08.18
Jau artėja vasaros pabaiga, o su ja ir Pažaislio muzikos festivalio baigiamasis koncertas:Karol Szymanowski – „Karalius Rogeris“Rugpjūčio 27 d. 19:00 Pažaislio vienuolyneAtlikėjaiLIETUVOS VALSTYBINIS SIMFONINIS ORKESTRASMeno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras RinkevičiusKAUNO VALSTYBINIS CHORASMeno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas ŠervenikasBerniukų ir jaunuolių choras ĄŽUOLIUKASVadovas Vytautas MiškinisSolistai:Karalius Rogeris – BRETT POLEGATO (baritonas, Kanada-Italija)Roksana – LAUREN FAGAN (sopranas, Australija)Piemuo – EDGARAS MONTVIDAS (tenoras)Edrisi – MINDAUGAS JANKAUSKAS (tenoras)Arkivyskupas – TADAS GIRININKAS (bosas)Diakonė – RITA PREIKŠAITĖ (mecosopranas)Dirigentas GINTARAS RINKEVIČIUSXXVIII Pažaislio muzikos festivalio baigiamajame koncerte į mistišką viduramžiškosios Sicilijos pasaulį klausytojus nuskraidins pirmą kartą Lietuvoje skambėsianti lenkų kompozitoriaus Karolio Szymanowskio opera „Karalius Rogeris“.Daugelis žinovų vadina šią operą didžiuliu atradimu ir nepakankamai įvertintu kūriniu: „Tai – nepaprasta opera. Vien pati libreto idėja, sumanyta kompozitoriaus ir meistriškai įkūnyta Jaroslawo Iwaszkiewicziaus, buvo nepaprasta. Viduramžių Sicilija, tapusi veiksmo vieta, sujungia asketišką ankstyvosios krikščionybės atmosferą su spalvingu ir paslaptingu bizantiškosios kultūros pasauliu.“Kūrinys pasižymi didžiule dramatine jėga ir turtingu orkestriniu bei vokaliniu koloritu, kuriame susipina grigališkojo choralo melodijos, viduramžių mistika ir poetiškas rytietiškas jausmingumas. Orkestruotė įspūdinga, tiršta ir subtili, o įtakingojo „The Guardian“ apžvalgininkai „Karalių Rogerį“ pavadino „tobula opera tiems, kurie su šiuo žanru niekada nėra susidūrę gyvai“.Pasibaigus festivaliui koncerto įrašą rasite LRT mediatekoje ir radiotekoje. -
„CARMINA BURANA“ SIRENOMIS RAGINO ŽMONIJĄ ATSIKVOŠĖTI
2023.08.12
Trečiąjį tarptautinį Klaipėdos festivalį apvainikavo publiką iš palaimingos ramybės pažadinusi „Carmina Burana“. Videografinį spektaklį ant marių kranto pristatęs žinomas didžiulių spektaklių ir renginių lauke kūrėjas – režisierius Dalius Abaris ir jo komanda – į žiūrovų širdis pasibeldė su nesmagia žinia: jei nesusimąstysime kur link einame, nežinia ar turėsime galimybę pasitaisyti...Kultūros ministro patarėjas Sigitas Šliažas dėkojo spektaklio kūrėjams:Didžiulė pagarba ir padėka kūrybinei trupei: muzikos vadovui ir dirigentui Robertas Servenikas, režisieriui Abaris Dalius, režisieriaus asistentei Rūtai Bunikytei, scenografei Sigitai Šimkūnaitei, kostiumų dailininkeiSandra Straukaite, vaizdo projekcijų dailininkui Martynui Norvaišui, šviesų dailininkui Andriui Stasiuliui, chormeisteriui Vladimirui Konstantinovui ir, žinoma, Klaipėdos festivalio komandai.Žymiosios kantatos CARMINA BURANA sceninis atlikimas pakeitė keletą metų žiūrovus džiuginusią R. Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ inscenizaciją. Kantatą atliko Klaipėdos muzikinio teatro simfoninis orkestras, choras ir baleto trupė drauge su Kauno valstybiniu choru. Išskirtinio virtuoziškumo, plataus balso diapazono reikalaujančias vokalines partijas spektaklyje atliko solistai Rita Petrauskaitė (sopranas), Modestas Sedlevičius (baritonas) ir tenoras Mindaugas Jankauskas. -
KVIEČIAME ŠVĘSTI ŽOLINĘ
2023.08.09
Rugpjūčio 15 d. 15 val. XXVIII Pažaislio muzikos festivalis kartu su Lietuvos Šventojo Kazimiero seserų kongregacija kviečia švęsti Žolinę – Šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventę. Tai – tradicinis gražaus vienuolyno ir festivalio bendradarbiavimo pavyzdys. Kaip įprasta, Žolinės atlaidai Pažaislyje vyks mišių metu giedant Kauno valstybiniam chorui, kuriam diriguos Mindaugas Radzevičius.Žolinė – iš senųjų laikų atkeliavusi žalumos suvešėjimo apogėjaus ir derliaus brandos šventė, o katalikiškoji Šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventė – seniausia ir garbingiausia iš visų, skirtų Dievo Motinos garbei. Lietuvoje ji vadinama Žoline, nes nuo seniausių krikščionybės laikų gyvuoja paprotys šią dieną bažnyčiose šventinti laukų žoleles, gėles bei augalus. Tikima, kad pašventintos gėlės apsaugo namus nuo perkūno, gaisro, piktųjų dvasių. Katalikų manymu, V a. mirusios Marijos kūnas neliko kape, bet buvo sudvasintas ir paimtas į Dangų. Šv. Jonas Damaskietis raštuose mini paplitusį pasakojimą, kad apaštalai susirinko į Jeruzalę atsisveikinti su Išganytojo motina. Po laidotuvių jie budėjo prie Dievo Motinos kapo, kol Petras, apšviestas Dievo, pareiškė, kad Marija prisikėlė, ir pasiūlė atidaryti Jos karstą. Marijos kūno ten jau nebuvo, o karstas buvo pilnas nuostabiausių gėlių ir žolynų. „Ir pasirodė danguje didingas ženklas: moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas“.AtlikėjaiDalyvauja:KAUNO VALSTYBINIS CHORASMeno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas ŠervenikasDirigentas MINDAUGAS RADZEVIČIUSĮėjimas nemokamas -
VIDEOGRAFIKOS SPEKTAKLIS „CARMINA BURANA “
2023.08.03
Rugpjūčio 11 d. 22.30 val. senojo elingo erdvę užvaldys ir ją beveik neatpažįstamai transformuos Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro videografinis spektaklis pagal Carlo Orffo sceninę kantatą „Carmina Burana“, vainikuosiantis III-iąjį Tarptautinį Klaipėdos festivalį.
Muzikos kritikų vertinimu „tai, kaip Šervenikas nuskaidrina faktūros tankmę, niuansuoja perėjimus ir įaudrina plėtotę iki paties paskutinio įtempčiausio protrūkio, rodo išties tarptautinę klasę. Kaip ir tai, kaip tiksliai orkestras jo klauso ir derina aistrą su profesionalia precizija.“ R. Šervenikas vertinamas už aktyvią ir įvairialypę kūrybinę raišką – lietuvių kompozitorių simfoninių kūrinių premjeras bei įtaigias ir brandžias šiuolaikinės ir klasikinės muzikos interpretacijas. Maestro repertuare lygiai dėmesio skiriama operos, baleto ir simfoninės muzikos partitūroms, o ypatingą vietą užima šiuolaikiniai opusai, tad neabejojama, kad ir „Carmina Burana“ Klaipėdoje suskambės ypatingai. Prieš premjerą pakalbinome maestro R. Šerveniką.
– Gal galėtumėte trumpai pristatyti Carlo Orffo kantatą „Carmina Burana“? Digital Matter icon – 1936 m. sukurta „Carmina Burana“ – iki šiol populiarumo neprarandantis kūrinys, kuris nuolat įvairiais pavidalais pristatomas jį mylinčiai publikai. Jo noriai imasi tiek dirigentai, tiek ir choreografai ar teatro režisieriai. Viso pasaulio koncertų ir teatrų salėse vis pasigirsta kantatos koncertiniai atlikimai, neretai ji pasirodo šokio spektaklio ar dar kokiu nors kitu sceniniu pavidalu. Šis kūrinys rodomas įvairiose erdvėse, net pačiose netikėčiausiose. Pavyzdžiui, Kauno valstybinis choras šį kūrinį dainavo Vokietijoje. Berlyno stadione choro atliekamos C. Orffo kantatos „Carmina Burana“ klausėsi per 75 tūkstančius klausytojų. Mano manymu, „Carmina Burana“ gyvena savarankišką ir labai įdomų gyvenimą, nes tai vienas iš dažniausiai šiame amžiuje statomų kūrinių.
C. Orffo kantata „Carmina Burana“ labai teatrališka, įspūdinga savo melodika, savo sceniniu ryškumu, veikėjų charakteriais, o ypač – savo siužetine linija, kuri tokia intensyvi, kad publika ne visada ją spėja sekti. „Carmina Burana“ – sceninė kantata, sukurta paties kompozitoriaus parašytu libretu, kuriam jis atsirinko dvidešimt keturis viduramžių laikotarpio eilėraščius iš 1803 m. Bojerno (Benediktbeuern, Vokietija) vienuolyne atrasto XI–XIII a. datuojamo rankraščio „Codex Buranus“. Bene žinomiausia kantatos „Carmina Burana“ dalis – pakilus choras „O Fortuna“, pradedantis ir užbaigiantis kūrinį. Kantatos tekstuose paliečiamos iki šiol savo svarbos nepraradusios temos: sėkmės ir turtų nepastovumas, greita gyvenimo tėkmė, džiaugsmas ir trumpalaikiai malonumai, kuriuos teikia besaikis mėgavimasis svaigiaisiais gėrimais ir maistu, lošimas ir kūniška meilė. Savitai įdomią kantatos versiją solistams, chorui, dviem fortepijonams ir mušamiesiems 1956 m. aranžavo paties C. Orffo mokinys Wilhelmas Killmayeris. Digital Matter icon Kantatos tekstai šių laikų klausytojui gali atrodyti nevisai padorūs, tačiau skirtingose visuomenės grupėse ir skirtingu metu apie tai, kas padoru, o kas ne, buvo vertinama skirtingai i. C. Orffo užrašytos mintys ir net fantazijos atskleidžia ano meto standartus. Galima tik pajuokauti, kad daug kas iki šių dienų pasikeitė, tačiau savo prigimtimi žmonės juk liko tokie patys, kankinami įvairių priklausomybių, geidulių, nepaisant nieko trokštantys laimės ir malonumų. Buvo metas, kai Lietuvoje „Carmina Burana“ buvo atliekama ypač dažnai. Tačiau jos tekstai būdavo išverčiami nepilnai, padedant daugybę daugtaškių, nes laikyta, kad libretas pernelyg nepadorus ir netinkamas sovietinei visuomenei. Klaipėdos elinge, „Carmina Burana“ atsiskleis savo tikruoju grožiu, be jokių nutylėjimų, nes turime puikų kantatos vertimą. Mano žiniomis, režisierius Dalius Abaris planuoja ekranuose publikai transliuoti titrus. Juk labai svarbu, kad publika išgirstų ir suprastų, apie ką dainuoja solistai ir chorai, nes ši muzika glaudžiai susijusi su žodžių prasme. Kai kurie kantatos numeriai kartojasi vis su skirtingu tekstu. – Kaip manote, kur slypi neblėstančio „Carmina Burana“ populiarumo paslaptis? „Carmina Burana“ muzika tiesiog yra lengvai įsimenama, ji ilgam įsirėžia į atmintį, galvoje nuolat sukasi tie patys pasikartojantys motyvai. Kada ją beišgirstum, gali lengvai atpažinti, kad tai C. Orffo kūrinys. Tai labai teatrališka, tačiau nesudėtinga ir pagavi muzika. Ji kaitina žmonių emocijas, todėl yra žmonėms artima ir suprantama. Kita vertus, „Carmina Burana“ tekstai pasakoja apie amžinus, visiems aktualius dalykus: žmogaus gyvenimo trumpalaikiškumą, permainingą likimą, troškimus ir, žinoma, viską vainikuojančią meilę.
Žaneta Skersytė, Klaipėdos festivalis
-
A. MARTINAIČIO ORATORIJA TIKĖJIMO IR VILTIES INVOKACIJOS
2023.07.29
XXVIII Pažaislio muzikos festivalis kviečia:Algirdo Martinaičio oratorija TIKĖJIMO IR VILTIES INVOKACIJOS,šeštadienį, rugpjūčio 5 d. 19 val. Kauno Kristaus prisikėlimo bažnyčioje,sekmadienį, rugpjūčio 6d. 18 val. Šiluvos Švč. Mergelės Marijos gimimo bazilikoje.Tremtinių ir politinių kalinių metams paminėti skambės kompozitoriaus Algirdo Martinaičio 6 dalių oratorijos „Invokacijos tikėjimui ir vilčiai“ skaitovui, mišriam chorui ir simfoniniam orkestrui premjera.Invokacija (lot.invocatio) – tai šauksmas, kreipimasis į mus visus V. Mykolaičio-Putino, Maironio, psalmių, Naujojo Testamento, Lietuvos Laisvės kovotojų maldynėlio žodžiais, iškilių Lietuvos dvasininkų: Alf. Svarinsko, Alf. Lipniūno, J. Zdebskio pamokslų fragmentais, laiškų ištraukomis.Dabartinio karo ir pasaulio suirutės laiku, didžioji pokario Lietuvos žmonių tremties bei įkalinimų kančia mums turi tapti šventu atminimu, sakrališkuoju apmąstymu dabarčiai ir ateičiai. Tam skirta ir viltingoji Užbaigos Invokacija iš Pirmojo Jono laiško (1 Jn 4, 7): „Mylimieji, mylėkime vieni kitus, nes meilė yra iš Dievo.“AtlikėjaiKAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRASVyr. dirigentas Constantine Orbelian (JAV), vadovas Algimantas TreikauskasKAUNO VALSTYBINIS CHORASMeno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas ŠervenikasDalyvaujaDAINIUS SVOBONAS (aktorius)Dirigentas ROBERTAS ŠERVENIKAS -
FLAMENKO SPEKTAKLIS „HAMLETAS“
2023.07.28
FLAMENKO SPEKTAKLIS „HAMLETAS“
XXVIII PAŽAISLIO MUZIKOS FESTIVALYJE
Rugpjūčio 2 d. 19 val. VDU didžiojoje salėje, S. Daukanto g. 28, Kaune
Ar gali Hamletas savo įžymųjį monologą sušokti? Įžymiausi Granados flamenko atlikėjai užtikrina, kad tikrai taip. Jūs tikrai turite tai išvysti!
https://kakava.lt/.../premjera-lietuvoje.../5977/9890
Meno vadovas Jesús Herrera
Muzikinis vadovas José Enrique de la Vega e
FLAMENKO BALETAS (Ispanija)
Hugo Sanchez Rodriguez de Sanabria
Begoña Arcé Garcia
Jesus Maria Honorato Herrera
Maria Dolores Rodriguez Jaramillo
MARIA ÁNGELES FERNÁNDEZ MARTÍN (vokalas)
BERNARDO PARRILLA GARCIA PELAYO (fleita, saksofonas)
LIAM FREDERIC HOWARTH (gitara)
DARÍO VALLECILLO PRADILLO (mušamieji)
JOSE ENRIQUE DE LA VEGA PARRA (fortepijonas)
Dalyvauja
KAUNO VALSTYBINIO CHORO ARTISTAI
Meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas
Istorija, sukurta daugiau nei prieš 400 metų, kurioje gvildenamos šeimos, keršto, valdžios ir žmogžudystės temos – aktualios visų laikų žmonijai, flamenko šokio ir muzikos pagalba atsiskleidžia naujai ir itin įtaigiai. Skirtingi flamenko šokio stiliai puikiai atskleidžia įvairialypius princo Hamleto, jo dėdės Klaudijaus bei mylimosios Ofelijos charakterius, o choralinės prigimties choro partija dar labiau išryškina pagrindinius veikėjus. Būtent flamenko šokis tampa tobula menine priemone išreikšti tai, kas dramoje lieka tarp žodžių – įtampą tarp veikėjų, paslėptas emocijas, vidinį nerimą bei lemties nuojautą.
„Hamletas“, legendinė Williamo Shakespeare’o pjesė, pirmą kartą virsta aistringu flamenko spektakliu! -
KONCERTAS LIUBLIJANOJE
2023.07.26
Šiandien Kauno valstybinis choras išskrido į Slovėnijos sostinę Liublijaną. Choro koncertas poryt, penktadienį, 20 val. Šv. Jokūbo parapijos bažnyčioje. Bilietų dar yra. Norinčius kviečiame paskubėti...Plačiau:Tarptautinio Liublianos vasaros festivalio dėka Slovėnijos sostinė vasaros mėnesiais patenka į pasaulinio garso kultūros ir meno vietų žemėlapį. Kasmet vasaros Liublianos festivalis įneša svarų indėlį į Liublianos kultūros sceną, nes paruošia kruopščiai atrinktą ir žanriškai įvairią programą – baleto, operos ir teatro spektaklius, miuziklus, kamerinius ir simfoninius koncertus, Tarptautinę meno koloniją, master klases, vaikų ir jaunimo dirbtuves. Plečniko Križanke, Kongresų aikštėje ir kitų Liublianos kultūros įstaigų scenose pasirodė per 4000 menininkų iš daugiau nei 40 šalių, o kasmet renginius stebi per 60 000 lankytojų.