2023
-
KONCERTAS VILNIUI 700
2023.03.01
Kovo 16 d. 20 val. VRM kieme, Šventaragio g. 4, koncertas VILNIUI 700.E. Grieg. Koncertas fortepijonui ir orkestrui a-moll, op. 16A. Martinaitis. Oratorija „Laiškas visiems tikintiems“ diskantui, skaitovui, mišriam chorui ir simfoniniam orkestrui (tekstai šv. Pranciškaus Asyžiečio)Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje kovo 16 d., 19 val.ATLIKĖJAIFORTEPIJONAS ANNA GENIUŠIENĖDISKANTAS KRISTUPAS KRUŠNAUSKASAKTORIUS VLADAS BAGDONASCHORAS KAUNO VALSTYBINIS CHORAS (VAD. ROBERTAS ŠERVENIKAS)ORKESTRAS LIETUVOS VALSTYBINIS SIMFONINIS ORKESTRASDIRIGENTAS GINTARAS RINKEVIČIUSLietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, pristato iškilmingą koncertą, skirtą Vilniaus 700 metų jubiliejui. Šia išskirtine proga orkestras kviečia išgirsti ypatingą solistę – 2022 m. prestižinio tarptautinio Van Cliburno (JAV) konkurso sidabro medalio laimėtoją pianistę Anną Geniušienę. A. Geniušienė 2015 m. baigė Maskvos P. Čaikovskio konservatoriją, 2018 m. Londono karališkoje muzikos akademijoje įgijo magistro diplomą su pagyrimu (prof. Christopherio Eltono klasė). Savo pirmąjį rečitalį pianistė atliko būdama vos septynerių. Nuo tada A. Geniušienės karjera – įvairialypė ir universali. Šviežios, daugiasluoksnės pianistės interpretacijos pelnė jai publikos meilę visame pasaulyje. Pianistė yra koncertavusi Nacionalinėje koncertų salėje Dubline, Menų muziejuje Tel Avive, Carlo Felice teatre Genujoje, Greppi koncertų salėje Bergame ir daugelyje kitų. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje A. Geniušienė šį vakarą atliks vieną žymiausių fortepijoninių kūrinių pasaulyje – norvegų kompozitoriaus Edvardo Griego (1843–1907) koncertą fortepijonui a-moll, kurį autorius parašė būdamas vos 24-erių.Antrojoje koncerto dalyje skambės kompozitoriaus Algirdo Martinaičio (g. 1950) oratorija „Laiškas visiems tikintiems“. Kūrinys buvo sukurtas 2000 m. LRT radijo stoties „Klasika“ užsakymu ir pirmą kartą atliktas „Euroradijo“ koncerte „Sveiki, 2000-ieji!“. Oratorija parašyta vienuolio šv. Pranciškaus Asyžiečio (1181–1226) religinių tekstų dvasia. Per savęs išskaistinimą jis sugiedojo nemarią giesmę Kūrinijai: sesei Saulei, broliui Mėnesiui, Žemei, Mirčiai ir kitiems, pasakė pamokslą paukščiams. Kūrinyje galima išgirsti „skurdaus“ minimalizmo atgarsių – šv. Pranciškaus propaguojamo savanoriško neturto, gyvybingųjų paukščių „chorų“. Šie atgarsiai siejasi su Aukščiausiojo dovana mums, rodančia, kaip reikia mylėti pasaulį ir jį garbinti.Kūrinio dalys:I. Laiškas visiems tikintiesiemsII. La Vernos kalno paukščiaiIII. Būk pagarbintas, mano ViešpatieIV. Pamokslas paukščiamsV. Dievo garbinimas -
ATIDENGTAS GORELJEFINIS P. BINGELIO BIUSTAS
2023.02.19
Vasario 16-ąją Kauno valstybinės filharmonijos galerijoje atidengtas goreljefinis skulptoriaus Stasio Žirgulio sukurtas P. Bingelio memorialinis biustas.
Jis papildė Maestro atminimo įamžinimo renginių programą.
Šiemet profesorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Kauno valstybinio choro įkūrėjas ir ilgametis vadovas Petras Bingelis būtų pasitikęs aštuoniasdešimtmečio jubiliejų. Kaip bebūtų skaudu, šios gražios sukakties profesorius nesulaukė. Prieš dvejus metus pralaimėjo kovą su klastinga liga, tapęs pasaulyje siautusios koronaviruso infekcijos auka.
Didžioji P. Bingelio veiklos ir gyvenimo dalis siejosi su Kauno miestu. Baigęs Lietuvos valstybinę konservatoriją, jis tapo Kauno valstybinio choro meno vadovu bei vyriausiuoju dirigentu. Ši veiklos sritis jam visuomet išliko prioritetine. Per daugiau nei pusšimtį metų jo vadovaujamas kolektyvas tapo visame pasaulyje pripažintu ir vertinamu choru. Kūrybinis P. Bingelio kelias buvo paženklintas stažuote Felixo Mendelssohno – Bartholdy aukštojoje mokykloje, darbu Vilniaus pučiamųjų instrumentų orkestre „Trimitas“, vyrų chore „Varpas“ bei Kauno valstybiniame muzikiniame teatre. Ne vieną kadenciją P. Bingelį kauniečiai buvo išrinkę į miesto savivaldybės tarybą.
Pažymėtina, jog pedagoginį darbą pradėjęs Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, P. Bingelis tapo vienu iš Kauno fakulteto įsteigimo iniciatorių. Jis buvo Muzikos teorijos ir pedagogikos katedros profesorius, ilgą laiką jai vadovavo, darbavosi universiteto senate, išugdė būrį talentingų chorvedžių ir dirigentų.
Garbaus menininko P. Bingelio nuopelnai buvo įvertinti Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi, Šv. Lozoriaus ordino Didžiojo komandoro kryžiaus ordinu. Taip pat – įsimintiniausio 2004 m. Kauno menininko titulu, I laipsnio Santakos garbės ženklu, Kauno miesto garbės piliečio vardu Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“, „Auksinės krivūlės“ riterio apdovanojimu.
-
VARDAN TOS...
2023.02.01
Vasario 16 d. 16 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje.Minėti ar švęsti? Kauno valstybinis choras neabejodamas taria – švęsti ir kviečia klausytojus į šventinį koncertą, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo dienai. Šventinę ir pakilią nuotaiką kurs galingiausio Lietuvos balsų ansamblio atliekamos dainos ir giesmės, simboliškai atkartojančios visą mūsų valstybės nueitą Nepriklausomybės kelią. Švęskime iškiliausią tautos šventę, lydimi nuostabiausių muzikos garsų ir prakilnaus Kauno valstybinio choro skambesATLIKĖJAI:Kauno valstybinis chorasMeno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas ŠervenikasSolistai:GINTARĖ RAMANAUSKAITĖ (sopranas)PATRICIJA GADLIAUSKIENĖ (sopranas)MYKOLAS STANEVIČIUS (tenoras)Dirigentas ROBERTAS ŠERVENIKASAkompanuoja PETRO BONDAR (fortepijonas, Ukraina)PROGRAMA:Vincas Kudirka – Lietuvos valstybės himnas („Tautiška giesmė“)Juozas Naujalis – „Jaunimo giesmė“Aleksandras Kačanauskas – „Malda už Tėvynę“Česlovas Sasnauskas – „Karvelėli mėlynasis“Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Vaclovas Augustinas – „Dainų dainelė“, „Anoj pusėj Dunojėlio“Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – „Oi, lekia lekia“Juozas Gudavičius – „Kur giria žaliuoja“Balys Dvarionas – „Žvaigždutė“, Dalios arija iš operos „Dalia“Teisutis Makačinas – „Tu tu tu...“Juozas Gruodis – „Aš ne uliot atėjau“Juozas Tallat-Kelpša – „Kur lygūs laukai“Juozas Naujalis, Julius Juzeliūnas – „Lietuva brangi“Stasys Šimkus – „Lietuviais esame mes gimę“Algimantas Bražinskas – „Ąžuolais vainikuotas“Bilietai : Įėjimas tik su kvietimais. Kvietimus galima atsiimti nuo vasario 7 iki 10 d. Kauno filharmonijos kasoje (kasos darbo laikas II–VII 14.00– 18.00). Kvietimų skaičius ribotas. Telefonu kvietimai nerezervuojami. -
DIRIGENTĄ PETRĄ BINGELĮ PRISIMINĘ KOLEGOS: DZŪKIJA UŽAUGINO CHORINĖS MUZIKOS ČIURLIONĮ
2023.01.30
Legendas ir tikrus įvykius iš Kauno valstybinio choro meno vadovo ir vyriausiojo dirigento gyvenimo LRT televizijos laidos vedėjai Aistei Stonytei pasakojo ilgametis Lietuvos liaudies kultūros centro direktorius, dirigentas Juozas Mikutavičius, etnomuzikologė Zita Kelmickaitė, dirigentas Vytautas Miškinis, Muzikų fondo vadovė Audronė Žigaitytė, P. Bingelio sūnus Povilas ir marti Ilma.„Žmonės kalbėjo, kad Lietuvoje keletą kūltūros žmonių bet kuriuo paros metu galima rasti darbo vietoje - režisierių Juozą Miltinį, nacionalinio simfoninio orkestro vadovą Juozą Domarką, Kauno choro vadovą Petrą Bingelį, dar kunigą Ričardą Mikutavičių...Sunkus choro kūrimas, koncertai Lietuvoje ir Sovietų Sąjungoje, pripažinimas Vakarų Europoje ir pasaulyje - įspūdinga pusę amžiaus trukusi Maestro kūrybinė epopėja iliustruota ištraukomis iš Kauno valstybinio choro repeticijų ir koncertų.Laidą rasite:Legendos. Šiandien ir visados. Dirigentą Petrą Bingelį prisiminę kolegos: Dzūkija užaugino chorinės muzikos Čiurlionį. Šį kartą laida „Legendos. Šiandien ir visados“ kviečia prisiminti dirigentą Petrą Bingelį. Ved. Aistė Stonytė.
-
DALIOS KAIRAITYTĖS KŪRYBOS VAKARAS
2023.01.27
Vasario 9 d. 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje Dalios Kairaitytės kūrybos vakaras.Gražų jubiliejų pasitinkanti Kauno kompozitorė Dalia Kairaitytė mokėsi Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje, vėliau studijavo Lietuvos muzikos akademijoje, prof. Eduardo Balsio kompozicijos klasėje. 1979 m. už kūrinį „Linksma daina apie ratelius ir gaidelį“ gavo III premiją Stasio Šimkaus 100-ųjų gimimo metinių proga vykusiame chorinės dainos konkurse. Nuo 1990 m. dėsto teorines disciplinas Kauno J. Gruodžio konservatorijoje. 1995–2001 m. buvo Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyriaus pirmininkė. 2014 m. pelnė įsimintiniausio Kauno menininko titulą.D. Kairaitytės kūrybos pagrindą sudaro chorinė bei kamerinė instrumentinė muzika. Kamerinių kūrinių muzikinės kalbos pagrindas – linearinis nedidelių melodinių motyvų plėtojimas visuose vertikalės sluoksniuose. Šiuose kūriniuose dominuoja polifoninis faktūros tipas. Dažnai atskiros kūrinio dalys grindžiamos kontroliuojamos aleatorikos epizodais arba tiesiog tampa ostinatinių sluoksnių kompozicija. Vokalinėje ir chorinėje kūryboje išryškėja kitokie muzikinės kalbos bruožai, sąlygojami glaudaus teksto ir muzikos ryšio siekių. Poetinis tekstas čia tiesiogiai veikia ritmiką, o prasminių teksto akcentų iškėlimas bei išplėtimas dažnai lemia metro kaitą ir visą kūrinio formą.„Kompozitoriaus kūryba reikalauja atsiriboti nuo to išorinio erzelio, triukšmo, ir jei jau mintys dėliojasi, išorės trukdžiai gali blaškyti. Tada ieškai tyliosios zonos, kur galėtum girdėti, ką gi groja tavo širdis. Pradinis kūrinio formavimosi etapas, kol dar nėra užrašyta, gali vykti bet kur. Labai myliu mišką – tai mano oazė nuo vaikystės. Ten galiu laisvai mąstyti. Kai jau sėdu prie darbo stalo konkrečiai dirbti – užrašyti kūrinį, labai svarbi tampa sava darbo erdvė“, – apie savo kūrybinio proceso ypatumus kalba kompozitorė. O šio proceso rezultatus gražiai apibūdina muzikologė Gražina Dainauskienė: „Kiekvieno garso, skambesio gludinimas ir įprasminimas riboja kūrinių gausą, tačiau pasiektas rezultatas nušvinta lyg nušlifuotas brangakmenis, žavintis savo forma ir spalvomis tiek atlikėjus, tiek ir klausytojus. Todėl suprantamas atlikėjų noras kuo dažniau mėgautis vis naujais autorės kūriniais. Tuo labiau kad dažnas D. Kairaitytės kūrinys nustebina šviežumu, atskleidžiančiu netikėtas jos turtingos kūrybinės asmenybės kertes.“AtlikėjaiKAUNO VALSTYBINIS CHORASMeno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas ŠervenikasKAUNO STYGINIŲ KVARTETASKarolina Beinarytė-Palekauskienė (I smuikas)Aistė Mikutytė (II smuikas)Eglė Lapinskė (altas)Saulius Bartulis (violončelė)KAUNO FORTEPIJONINIS TRIOLina Krėpštaitė (fortepijonas)Indrė Andruškevičiūtė (smuikas)Asta Krištaponienė (violončelė),Solistai:IEVA GOLECKYTĖ (sopranas)GIEDRIUS PRUNSKUS (baritonas)MOTIEJUS BAZARAS (fortepijonas)Dirigentas ROBERTAS ŠERVENIKASKoncertą veda GIEDRIUS PRUNSKUSProgramojeKompozitorės Dalios Kairaitytės kamerinės ir chorinės muzikos kūriniaiI dalis„Baltas žmogaus sapnas“ styginių kvartetui„Vidi aquam“ („Regėjau versmę“) sopranui ir styginių kvartetui, tekstas liturginis„Rugsėjis“ sopranui ir fortepijonui, ž. Erikos Drungytės„Lapkritis“ sopranui ir fortepijonui, ž. Violetos Palčinskaitės. premjera„Gruodis“ baritonui ir fortepijonui, ž. Vinco Mykolaičio-Putino„Vasaris“ baritonui ir fortepijonui, ž. Vinco Mykolaičio-Putino, premjera„Pranašystė“ baritonui ir fortepijonui, ž. Ričardo Mikutavičiaus, redakcijos premjera„Ricordare in memoriam Vidmantas Bartulis“ fortepijoniniam trio„Tik raudonas vynas“ baritonui ir fortepijoniniam trio, ž. D. KairaitytėsII dalis„Sena daina“ vyrų chorui ir fortepijonui, ž. Janinos Degutytės„Vakaras“ iš ciklo „Akimirkos“ moterų chorui, ž. Antano A. Jonyno„Du madrigalai“ iš ciklo „Penki madrigalai“ mišriam chorui, ž. Leonardo Gutausko„Žemaitijos vaizdeliai“ mišriam chorui, ž. Sigito Gedos„Dedikacija“ mišriam chorui, tekstas liturginisMotetas „In monte Oliveti“ („Alyvų kalne“) mišriam chorui, tekstas liturginis„Voces ex animo“ („Žodžiai iš širdies“)mišriam chorui, tekstas liturginis„Vakaro malda“ mišriam chorui, ž. Bernardo Brazdžionio -
ATIDENGTAS PAMINKLAS P. BINGELIUI
2023.01.21
Šiandien Kauno muzikinio teatro sodelyje atidengtas memorialinis biustas Kauno valstybinio choro įkūrėjui, Kauno miesto garbės piliečiui Petrui Bingeliui.
Po ceremonijos Kauno valstybinis choras (jį P. Bingelis įkūrė ir jam iki savo mirties vadovavo), kvietė pagerbti Maestro atminimą Kauno valstybinėje filharmonijoje, skambant iškiliausiems chorams iš romantizmo epochos genijų G. Verdi ir R. Wagnerio operų. Koncerto metu skambėjo ir citatos bei prisiminimų fragmentai, pasakojantys apie P. Bingelio veiklą. Taip pat buvo demonstruojamas trumpo metražo filmas, sukurtas prieš 30 metų, Maestro penkiasdešimtmečio proga.
-
P. BINGELIO MEMORIALINIS BIUSTAS
2023.01.16
Minint Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, Kauno valstybinio choro įkūrėjo ir ilgamečio vadovo, Kauno miesto garbės piliečio prof. Petro Bingelio 80-ąsias gimimo metines, Kauno muzikinio teatro sodelyje šalia žymiausių XX amžiaus Lietuvos kompozitorių ir operos solistų, iškils skulptoriaus Stasio Žirgulio sukurtas P. Bingelio memorialinis biustas.Iškilminga paminklo atidengimo ceremonija vyks sausio 21 d., šeštadienį, 15 val., į kurią kviečiame visus Maestro veiklos ir talento gerbėjus. -
„VOKIŠKASIS REQUIEM“ LNOBT
2023.01.13
Laisvės gynėjų dienos koncertas prasidėjo nuo šilumos Ukrainai. Prieš nuskambant muzikai, LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas „Ukrainos namų“ valdybos nariui Petro Pyrohovui perdavė teatro žiūrovų ir darbuotojų suneštas šiltas kojines, dovanojamas Ukrainos kovotojams.Palaiminti tie, kurie gedi: susikaupimo meditacijai LNOBT nuteikė „Vokiškasis requiem“. „Šiuo metu, netoliese vykstančio karo akivaizdoje, kur žmonės žūsta kiekvieną dieną, tai tampa gera proga apmąstyti laisvės kainą ir suvokti, kad kovų už ją istorija tebesitęsia“, – apie būsimą monumentalaus kūrinio atlikimą pasakoja Ričardas Šumila.Sausio 13 dieną teatro scenoje dirigentas muzikavo kartu su LNOBT simfoniniu orkestru, LNOBT choru, Kauno valstybiniu choru, solistais Viktorija Miškūnaite ir Steponu Zoniu.„Sausio 13-oji šįmet, netoliese griaudžiant karui, ypatingai prasminga ir jaudinanti. Visą kalėdinį laikotarpį raginome teatro žiūrovus siųsti šilumą į Ukrainą – ateinant į spektaklius, atnešti po porą vilnonių kojinių, skirtų Ukrainos kovotojams. Taip prie eglutės stovėjusiose pintinėse susikaupė šimtai kojinių, kurios jau netrukus iškeliaus į Bachmuto fronto liniją, ten, kur vyksta patys įnirtingiausi mūšiai“, – tvirtino J. Sakalauskas. -
DIRIGENTO ROBERTO ŠERVENIKO VADOVAUJAMAS KAUNO VALSTYBINIS CHORAS TAPO VIENU ŠALIES MUZIKOS GYVENIMO LYDERIŲ
2023.01.10
Pusšimtis koncertų, keturios didelės pasaulinės ir viena europinė premjeros, šeši solidūs, pirmą kartą Lietuvoje atlikti kūriniai, programos su šokėjais, skaitovais, vaizdo projekcijomis, simfoniniais orkestrais ir bigbendu, a cappella pasirodymai – šitiek spėjo nuveikti per praėjusius metus Kauno valstybinis choras. Žinantys šio, ilgiau kaip pusę amžiaus gyvuojančio kolektyvo istoriją tokių derlingų jo metų neprisimena. Tai buvo ir pirmieji visaverčiai po pandemijos naujojo choro vyriausiojo dirigento ir meno vadovo Roberto Šerveniko darbo Kaune metai. Ilgėjosi kūrybinės veiklos Buvusį ilgametį Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNSO) muzikos vadovą imtis choro vadovo pareigų paskatino muzikinės veiklos ilgesys ir noras įgyvendinti kūrybos idėjas, mat teatrui Nacionalinės premijos laureatas tapo nebereikalingas. „Nelinksma, kai negali užsiimti tuo, ką daug metų aktyviai darei. Todėl turiu būti ten, kur manęs reikia, manimi pasitiki, kur galiu nuveikti kažką įdomaus“, – taip R.Šervenikas aiškino savo karjeros posūkį. Chorinė muzika jam visada buvo labai artima. Dar studijuodamas R.Šervenikas dirbo su įvairiais ansambliais ir gastroliavo su jais užsienyje, o būdamas LNOBT muzikos vadovas rengė spektaklius su choru, dažnai bendradarbiavo ir su šviesaus atminimo Petro Bingelio įkurtu Kauno valstybiniu choru.R.Šerveniko vadovaujamas Kauno valstybinis choras praėjusiais metais stebino solidžių premjerų gausa. D.Matvejevo nuotr. Tačiau tokio didelio dirigento entuziazmo naujame amplua turbūt niekas nesitikėjo. Vien praėjusių metų pabaigoje Kauno valstybinis choras sugebėjo kas savaitę pristatyti po naują monumentalų veikalą: po Andrew Lloydo Webberio „Requiem“ atliko austrų ir amerikiečių kompozitorės Leros Auerbach Simfonijos „Šviesos nešėjai“ pasaulinę premjerą, po jos – kanadiečio Christoso Hatziso kantatos „Wormwood“ ir Johanneso Brahmso kantatos „Rinaldo“ premjeras Lietuvoje, o tada nėrė į operos ir džiazo stichiją šventiniuose koncertuose. Dainavo vienuolika kalbų Įdomu, kad kauniečių su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru (LVSO) parengta populiarių chorų iš operų programa sulaukė praėjusį pusmetį didžiausio šio orkestro gerbėjų dėmesio – vos paskelbus šį koncertą, bilietai buvo iššluoti. Gintaro Rinkevičiaus diriguojami chorai iš Richardo Wagnerio operų „Tanhoizeris“ ir „Lohengrinas“ bei Giusppe's Verdi operų „Nabukas“, „Rigoletas“, „Don Karlas“, „Aida“ ir kitų – nuo miniatiūrinių epizodų iki monumentalių scenų – įkaitino Nacionalinės filharmonijos publiką iki euforijos. O juk tai nėra įprastas koncertinių kolektyvų repertuaras, išmokti jį atmintinai Kauno choristams dėl didelio krūvio buvo neįmanoma.Kauniečių su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru (LVSO) parengta populiarių chorų iš operų programa sulaukė praėjusį pusmetį didžiausio šio orkestro gerbėjų dėmesio. I.Bačiulytės nuotr. Tuo metu LNOBT chorui ši muzika – kasdieninė duona, bet galbūt dėl to jam ir nekyla mintis rengti tokių koncertų. „Dainuoti operų chorus koncerte – gana neįprastas ir sudėtingas dalykas, bet mūsų chorui tai naudinga, o publikai – įdomi programa. Nebuvo lengva ją atlikti ir dėl to, kad į chorą įsisuko gripas – trūko dainininkų visose balsų grupėse. Bet artistai puikiai įveikė visus sunkumus“, – dalijosi neįprasto koncerto įspūdžiais R.Šervenikas.R.Šerveniko vadovaujamas Kauno valstybinis choras praėjusiais metais stebino solidžių premjerų gausa. D.Matvejevo nuotr. Jis džiaugėsi, kad Kauno choras nebijo sunkaus darbo. „Artistams reikia ne tik natas išmokti, bet ir suprasti, ką dainuoja, gerai ištarti tekstą įvairiomis kalbomis. Pernai choras dainavo repertuarą vienuolika kalbų: angliškai, vokiškai, itališkai, prancūziškai, lotyniškai, ukrainiečių, rusų, baltarusių, lenkų, jidiš, lietuvių kalbomis. Jei norime tobulėti, negalime važiuoti išmoktu ir visiems žinomu repertuaru – labai svarbi stilistinė jo įvairovė“, – aiškino dirigentas. Įkvepia smalsi publika Įspūdingu prancūzų klasiko Cesaro Francko gimimo 200-ųjų metinių akcentu tapo R.Šerveniko „atkasta“ ir su Kauno valstybiniu choru bei Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (LNSO) Vilniuje ir Kaune pristatyta mažai kam žinoma šio kompozitoriaus oratorija „Atpirkimas“. Baleto muzikos koncertui Kauno filharmonijoje, kuriame atliko Igorio Stravinskio „Svadebkos“ ir „Pulčinelos“ premjeras Lietuvoje, kolektyvas pasitelkė šokėjus, mušamųjų instrumentų grupę, keturis pianistus ir operos solistus. Ko gero, joks Lietuvos choras iki šiol nebuvo atlikęs viename koncerte ir Johanno Sebastiano Bacho keturių motetų. „Tai visiškai neįprastas Kauno chorui repertuaras – nėrėme į jam nebūdingą muzikos lauką, kad praplėstume choro stilistiką, keltume meistriškumą“, – kalbėjo R.Šervenikas apie baroko motetų programą.R.Šerveniko vadovaujamas Kauno valstybinis choras praėjusiais metais stebino solidžių premjerų gausa. D.Matvejevo nuotr. Efektingas Kauno valstybinio choro veiklos apsukas lėmė ne tik naujo vadovo atsineštos idėjos, bet ir dėl pandemijos atkelti projektai, Kauno – Europos kultūros sostinės (KEKS) programa, kuriai kolektyvas parengė minėtą L.Auerbach kūrinį, afrikiečio Philipo Millerio specialiai sukurtą „Kauno kantatą“, Antano Jasenkos naują opusą. Praėję metai į Kauno choro biografiją įrašė nepamirštamus koncertus su Londono karališkuoju filharmonijos orkestru, vadovaujamu Vasilio Petrenkos, ir su operos diva Rene Fleming bei Kauno miesto simfoniniu orkestru. O vienos geidžiamiausių dabarties kompozitorių L.Auerbach „Šviesos nešėjai“ išplukdys kauniečius ir į platesnius vandenis – kūrinį ketinama atlikti gastrolėse, numatyti jo įrašai. „Gerokai praplėtėme choro repertuarą, nors artistai gal ir nepratę prie tokio nepertraukiamai didelio tempo, koks mus lydėjo visus praėjusius metus.Asta Andrikonytė „Lietuvos rytas“ 2023-01-10 -
LAISVĖS GYNĖJŲ DIENOS MINĖJIMAS
2023.01.08
Jau tapo tradicija Lietuvos nacionaloniame operos ir baleto teatre minėti Laisvės gynėjų dieną, tai progai skiriant iškiliausius sakralinės muzikos kūrinius. Sausio 13 d. 18.30 val. kviečiame į J. Brahmso Vokiškąjį Requiem.Johanneso Brahmso 1865–1868 m. sukurtas Vokiškasis Requiem yra geriausias šio kompozitoriaus parašytas chorinis veikalas, ir, ko gero, plačiausiai žinomas žanro pavyzdys, sukurtas už liturginių lotyniškų gedulingų mišių tradicijų ribų. Kompozitorius sąmoningai pasirinko žodžius iš M. Liuterio Biblijos, susijusius su sielvartaujančiųjų paguoda ir taikiu mirusiųjų sielų iškeliavimu: trys išplėstinės kūrinio dalys pilnos sudėties orkestrui baigiamos amžinojo džiaugsmo akcentais, ramiu sielų poilsiu Dievo rankose ar pergale prieš mirtį. Šio kūrinio struktūra primena arką, paremtą žodžiais selig sind – tebūnie palaiminti tie, kurie gedi, ir tie, kurių gedi.Atlikėjai:Viktorija Miškūnaitė (sopranas)Steponas Zonys (baritonas)LNOBT simfoninis orkestrasLNOBT chorasKauno valstybinis chorasDirigentas Ričardas Šumila -
LIETUVOS KULTŪROS IR MENO PREMIJOS LAUREATAS PETRAS BINGELIS
2023.01.07
Lietuvos kultūros ir meno premijos laureatas Petras Bingelis gimė 1943 m. sausio 3 d. Mardasave, Merkinės sen., Varėnos rajone, mirė - 2020 m. gruodžio 6 d. Kaune. 2023 m. minėsime Petro Bingelio 80-ąsias gimimo metines. Dar studijų metais maestro pradėjo dirbti Lietuvos valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ muzikantu bei dirigento asistentu. Nuo 1969 m. P. Bingelis buvo Kauno valstybinio choro organizatorius, meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas. Choras surengė kelis tūkstančius koncertų Lietuvoje ir svetur. Buvo plačiai išpopuliarinta J. Naujalio, Č. Sasnausko, S. Šimkaus, J. Gruodžio ir kitų lietuvių kompozitorių kūryba. 2010 m. chorui suteiktas „Auksinio disko“ laureato vardas.Petras Bingelis ne kartą dirigavo Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui, Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui, Lietuvos kameriniam orkestrui, Kauno miesto simfoniniam orkestrui, taip pat buvo Kauno valstybinio muzikinio teatro meno vadovas ir vyr. dirigentas, dirigavo Džiuzepės Verdžio „Traviatą“ ir Volfgango Amadėjaus Mocarto „Don Žuaną“. Nuo 1970 m. maestro tapo Dainų švenčių, įtrauktų į UNESCO globojamo nematerialaus pasaulio kultūros paveldo sąrašą vyr. dirigentu bei meno vadovu. P. Bingelis buvo Lietuvos muzikų sąjungos narys, Kauno M. K. Čiurlionio draugijos pirmininkas. Nuo 1996 m. Pažaislio muzikos festivalio įkūrėjas ir meno vadovas.•Renginių ciklą, skirtą Petrui Bingeliui atminti pradėsime 2023 m. sausio 6 d. Merkinės bažnyčioje, kur bus aukojamos Šv. mišios už maestro, bei vyks Kauno valstybinio choro koncertas. Petras Bingelis drauge su Kauno valstybiniu choru visada buvo laukiami svečiai Merkinėje, kurie su džiaugsmu koncertuodavo Merkinės bendruomenei.•2023 m. gegužės mėn. bus pristatyta fotografijų paroda apie Petro Bingelio veiklą „Muzika - mano gyvenimas" (iš šeimos archyvų). Parodą sudarys 20 viešai nepublikuotų fotografijų iš maestro gyvenimo.•2023 m. liepos mėn. Informacinio stendo apie P. Bingelį ir jo gimtinę bei įamžinimo paminklo / skulptūros ,,Muzika“ atidengimas A4 kelio Varėna–Merkinė atkarpoje prie sankryžos į Mardasavo kaimą (P. Bingelio gimtinė).• 2023 m. liepos 1 d. Varėnos dainų slėnyje vyks chorų šventė P. Bingeliui atminti „Muzika – mano gyvenimas“.•2023 m. Gruodžio 7 d. Merkinės kultūros centre vyks baigiamasis projekto koncertas, kuriame koncertuos valstybinis pučiamųjų orkestras „Trimitas“. -
APLANKĖME PETRO BINGELIO KAPĄ
2023.01.06
Šiandien aplankėme Petro Bingelio kapą Mardasavo kapinaitėse... Maestro dabar būtų jau aštuoniasdešimt...Merkinės bažnyčioje dekanas Robertas Rumšas aukojo Šv. Mišias, kuriose giedojo Kauno valstybinis choras. Varėnos rajono meras Algis Kašėta pranešė, kad prasideda renginių ciklas, skirtas P. Bingelio atminimo įamžinimui. Gegužės mėn. bus pristatyta fotografijų paroda apie Petro Bingelio veiklą „Muzika - mano gyvenimas" (iš šeimos archyvų), liepos mėn. prie sankryžos į Maestro gimtinę bus įrengtas informacinio stendas bei skulptūra ,,Muzika“, liepos 1 d. Varėnos dainų slėnyje vyks chorų šventė P. Bingeliui atminti „Muzika – mano gyvenimas“, gruodžio 7 d. Merkinės kultūros centre vyks baigiamasis projekto koncertas.Choras taip pat surengė nedidelį koncertą, kurį apibendrinome Šv. Rašto žodžiais: „Tu Petras - uola. Ant tos uolos aš pastatysiu bažnyčią ir pragaro vartai jos nenugalės“. Jau daugiau nei pusę amžiaus dainuoja P. Bingelio suburtas choras. Garsina Lietuvą, populiarina lietuvišką ir pasaulio klasikinę muziką...Koncerte dirigavo Mindaugas Radzevičius, dainavo solistai Elena Kalvaitytė-Vitkauskienė, Jurgita Šalčiūtė, Aurelija Sinicienė, Mykolas Stanevičius, Deimantas Braukyla, akompanavo Povilas Padleckis. -
MAESTRO JUBILIEJUS
2023.01.06
Šiandien, sausio 3-ąją profesorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Kauno valstybinio choro įkūrėjas ir ilgametis vadovas Petras Bingelis būtų pasitikęs 80-mečio jubiliejų.Kaip bebūtų skaudu, šis jubiliejus – nuspalvintas netektimi. Bet visų atmintyje liks jo ypatinga šypsena, nuveikti darbai ir neeilinės asmenybės aura, lydėjusi P. Bingelį visose jo veiklos srityse.Sausio 21 d., šeštadienį, 16 val. Kauno valstybinis choras pakvies prisiminti garbųjį Maestro ir, skambant iškiliausiems chorams iš dviejų romantizmo epochos genijų operų, pagerbti P. Bingelio atminimą. Prieš koncertą 15 val. Kauno muzikinio teatro sodelyje bus atidengtas skulptoriaus Stasio Žirgulio sukurtas P. Bingelio memorialinis biustas. -
PETRUI BINGELIUI - 80
2023.01.03
Šiandien, sausio 3 d., Maestro Petrui Bingeliui sukaktų 80 metų.Pagerbdami iškilųjį muziką, Kauno valstybinio choro kūrėją, meno vadovą ir vyriausiąjį dirigentą, šį penktadienį, sausio 6 d., 11.30 val. kviečiame dalyvauti Šv. Mišiose Merkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Po Šv. Mišių numatomas choro koncertas. -
-6d2846e60c4f41fa0831c67f31c19dcb.jpg)
KAM MES KURIAME MENĄ? ŽMOGUI, TIK ŽMOGUI
2023.01.02
Sausio 3-ąją profesorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Kauno valstybinio choro įkūrėjas ir ilgametis vadovas Petras Bingelis būtų pasitikęs aštuoniasdešimtmečio jubiliejų. Maestro netekome kiek daugiau nei prieš dvejus metus. 80-ųjų P. Bingelio gimimo metinių proga dalinamės 2019 m. spalį, švenčiant Kauno valstybinio choro 50-ąjį gimtadienį, vykusiu pokalbiu.
Sausio 21 d., šeštadienį, 16 val. Maestro įkurtas choras kviečia skambant iškiliausiems chorams iš Giuseppe‘s Verdi ir Richardo Wagnerio operų, pagerbti P. Bingelio atminimą. Prieš choro ir Kauno miesto simfoninio orkestro koncertą 15 val. Kauno muzikinio teatro sodelyje bus atidengtas skulptoriaus Stasio Žirgulio sukurtas P. Bingelio memorialinis biustas. Koncerto Kauno valstybinėje filharmonijoje metu skambės citatos ir prisiminimų fragmentai, pasakojantys apie P. Bingelio veiklą, taip pat bus demonstruojamas trumpo metražo filmas, sukurtas Maestro penkiasdešimtmečio proga. Plačiau apie renginį.
Penkiasdešimt metų viename darbe, vienose pareigose! Ir jokios rutinos. Maestro Petras Bingelis Kauno valstybiniam chorui pradėjo vadovauti būdamas vos 26-erių. Ne vienas naujai surinkto kolektyvo narys tuomet buvo už jį vyresnis. Pasitikdamas choro auksinį jubiliejų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas šiandien yra vyriausias kolektyve ir vienintelis jame esantis nuo pirmosios repeticijos. Be Kauno valstybinio choro neapsieina daugelis svarbiausių miesto ir šalies sukakčių, jis kviečiamas pasirodyti visame pasaulyje. Penkiasdešimties būti aktualiam, laukiamam, kviečiamam – svarbu. Tai tik įrodo, kad choro atliekamos muzikos keliamų emocijų neatkartos joks sintezatorius, joks dirbtinis intelektas.
P. Bingelis diriguoja ne tik chorams, bet ir orkestrams. Dar jis yra Lietuvos muzikų sąjungos narys, Kauno Mikalojaus Konstantino Čiurlionio draugijos pirmininkas, VDU Muzikos akademijos Muzikos teorijos ir pedagogikos katedros profesorius, vienas iš Pažaislio muzikos festivalio įkūrėjų. O kur dar dainų šventės. Atrodo, moka vienu metu būti keliose vietose. Ir vis dėlto kiekvieną valandą dirba chore: „Kartais mėgstu sakyti – auksiniais Panevėžio dramos teatro laikais Miltinį visada buvo galima rasti teatre, bet kuriuo paros metu, o Bingelį – Kauno filharmonijoje.“ Afišomis nukabinėtame Kauno valstybinio choro vadovo kabinete, kuriame, neįtikėtina, telpa ir fortepijonas, susitikome pasikalbėti būtent choro įkūrimo dieną.
Kaip jūs jaučiatės šiandien, spalio 23-iąją, prabėgus pusšimčiui metų nuo pirmosios choro repeticijos?
Labai sunku pasakyt, kaip žmogus jautiesi. Atrodo, kad viskas šiandien prasideda. Nes oras toks pats, tokia pat saulė, labai gerai atsimenu. Suvažiavo žmonės, laimėję tam tikrą konkursą, nors jo praktiškai nebuvo. Buvo priimti visi, kurie valdė balsą, valdė muzikinį raštą. Pagrindas buvo kauniečiai, bet atsikraustė ir iš kitur.
Kai pasižiūri į tuos penkiasdešimt metų… Tai yra patirtis, kurios niekur pasaulyje, jokioje knygoje, nerasi. Tai aš dabar galvoju, kad, remiantis patirtimi, daug ką, ko visai nereikėjo, galima jau ir į šoną padėti ir sutelkti dėmesį į tam tikras vertybes, kurios turi išlikti, kurias reikia dauginti ir sykiu puoselėti. Čia yra pagrindinis dalykas. Visa kita praeina.
Kiekvienas laikotarpis turi tam tikrus uždavinius muzikoje. Juk tuos uždavinius arba sugebi atliepti, arba nesupranti, ko reikalaujama iš menininko. Jeigu supranti, vadinasi, pataikei, bet jei nelabai susigaudai, tai yra tikras vargas visiems kitiems todėl, kad mene nėra išlygų. Arba sugebi, arba nesugebi.
Anksčiau nesakydavo, tas ar anas talentingas. Sakydavo: „Va, jis drąsus.“ Ta drąsa ir yra tas stimulas. Gyvenime, ypač muzikos mene, kuriame daug rizikos, reikia turėti drąsos vadovauti. Kitaip tariant, reikia talento. Jeigu yra talentas ir jeigu pašaukimas yra teisingas, jeigu likimas tave pagriebė teisingai, tai jis tave nuves, nes likimas nesugaunamas, jis tave pagauna.
Visada reikia rizikuoti?
Taip. Rizika gali paklaidinti, bet jei nepavyksta, išmoksti pamoką – tai irgi vertybė. O didžiausia vertybė – patyrimas. Būti dirigentu ar dainininku niekas neišmokys, tik patirtis. Tokių, kurie turi tik diplomą, bet neturi gabumų, labai daug. Amatą turi, žino schemas, bet jie ne asmenybės. Individualybės – galbūt, bet tai du skirtingi dalykai.
Kada jūs tai supratote?
Individualybė – tas, kuris neturėdamas įgimtų dalykų, nori pakeisti, iškeisti, sulaužyti, intrigą padaryti. Asmenybė – kuriantis žmogus. Jis turi tikslą sukurti.
1969-aisiais lyg ir neturėjote ko laužyti – Kauno valstybinis choras buvo pirmas toks bent jau mūsų mieste. Kas buvo jūsų pavyzdžiai?
Ne visai tiesa. Pirmasis valstybinis choras Kaune buvo įkurtas 1940 metų lapkritį, jo dirigentas buvo Bronius Budriūnas. Atėjus vokiečiams, jis buvo perkeltas į operos teatrą. Vilniuje prie filharmonijos choras įkurtas pokariu, bet jis išsilaikė tik iki 1963 metų. Didesnioji jo dalis perėjo į naują Lietuvos valstybinį radijo ir televizijos chorą. Jam vadovauti buvo pakviestas legendinis dirigentas Lionginas Abarius, kuriam šiemet sukako 90 metų. Taip kad aš jau turėjau iš ko pasimokyti, kaip turi atrodyti valstybinis choras, kokie jo uždaviniai, ką jis turi daryti ir kaip jis turi gyvuoti. Aišku, apie sąlygas geriau nekalbėti. Visos valdžios ir vyriausybės meluoja. Aš galiu pasakyti aiškiai, be jokios rizikos. Ir dabar meluoja, ir tada, kai aš atvažiavau į Kauną dirbti. Sako, viskas bus, bendrabučiai, butai, atlyginimai, viskas bus, reikia tik pradėt. Ir tas viskas buvo melas. Nieko. Turėjau pradėt kovot, savivaldybėje prašyti, kad duotų žmonėms gyvenamąjį plotą, kitus dalykus. Bet aš nenoriu apie tai kalbėti.
Ir visa tai buvo jūsų atsakomybė?
Taip, nebuvo kito žmogaus. Viską turėjau daryti, viską, aš buvau ir profsąjungos pirmininkas, ir, jei kam reikėjo kokį vaiką į darželį užrašyti, aš turėjau eiti. Kilimėlį, mašiną, šaldytuvą – viskas per mane… Mane daug metų visada buvo galima rasti filharmonijoje, juk tai nenutraukiamas procesas. Reikia kiekvieną žmogų pajust, pasikalbėt. Justinas Marcinkevičius sakė, kad geru poetu tu gali ir nebūt, bet būt geru žmogum tu privalai. Taip ir su dirigento darbu. Žmogiškosios savybės lemia kolektyvo klimatą, susiklausymą. Pagaliau kam mes kuriam tą meną? Žmogui, tik žmogui.
Dabar turiu visokeriopą patyrimą, bet daugiau nenorėčiau nuo to pradėti.
GIEDOJOME KŪRINIUS PAGAL MAIRONIO TEKSTUS – SASNAUSKĄ, NAUJALĮ, VISA TAI, KAS BUVO NELEIDŽIAMA.
Ar ne todėl, kad jaunystėje drąsa remiasi avantiūrizmu, o subrendus – patirtimi?
Jaunystės laikais, kai baigiau konservatoriją, susapnavau tokį sapną, kad aš viską žinau, viską moku, viską suprantu. Atsikėliau ir viskas – nebeprisimenu! Prasidėjo ilgi metai ieškojimų ir bandymų atsiminti, ką mokėjau. Nežinau, ar viską atgaminau, bet daug metų reikėjo suprasti, ką sapnavau.
O kaip formavote choro repertuarą? Ar ieškojote dar neatliktų, o gal primirštų kūrinių?
Viskas buvo pasakyta partijos: „Įkuriam Kaune valstybinį chorą, kuris propaguos lietuvių ir kitų tarybinių tautų chorinę muziką.“ Viskas, jokių problemų su repertuaru! Bet reikėjo turėti drąsos tai keisti. Ne kartą girdėjau: „Ne tą jūs dainuojat.“ 1971 metais jau giedojome Mozarto „Requiem“. Kilo kipišas: „Klausykit, mes įkūrėm chorą propaguoti tarybinę muziką, o jie „Requiem“ gieda.“ Aplošiau juos – buvo Mozarto mirties 180-osios metinės, buvome pakvietę dirigentą iš Vokietijos. Kas gi prieš patį Mozartą ką nors gali pasakyti? Taip, žingsnis po žingsnio, atsirado visa pasaulinė klasika. Be jos gi negalima. Visas pasaulis gieda, kaimynai latviai kasmet važiuoja į Peterburgą, Maskvą klasikos atlikti, o mes? Įtraukėme į repertuarą – ir mus ėmė kviesti. Repertuaras išėjo platus, gilus, prasmingas, Lietuvoje tokie kūriniai kaip Beethoveno „Missa Solemnis“ ar Haydno oratorijos nebuvo skambėję, nes nebuvo tokių chorų. Radijo ir televizijos choras buvo labai geras, bet jis turėjo kitą užduotį. Partinė kultūra, viskas! O mes buvome toliau nuo Vilniaus, be to, filharmonijos kolektyvas, ne visai propagandinis. Vilniečiai pavydėjo, kad mes atliekame klasiką, o jie negali.
Filharmonijos vadovas Justinas Krėpšta man yra pasakojęs apie jūsų kelionę po Lietuvos bažnyčias atliekant Maironio kūrybą. Tai jau buvo visai prieš pat Nepriklausomybės atkūrimą, bet vis tiek reikėjo drąsos, tiesa?
Tai buvo 1987 metais, minint Maironio 125-ąsias gimimo metines. Drąsos reikėjo, be abejo. Bet mes skaitovu būti pakvietėme Laimoną Noreiką, Justo Paleckio žentą. Galvojome, jei kas ir puls, tai pirmiausia jį… Bet gražiai vyniojomės, nors signalų buvo, kvietė aiškintis, žadėjom, kad paskutinį kartą, daugiau negiedosim. Bet buvo didžiulis palaikymas. Kaip šiandien atsimenu, žmonės išeina iš koncerto, laukia, sako: „Kad tik jūsų nesuimtų.“ Giedojome kūrinius pagal Maironio tekstus – Sasnauską, Naujalį, visa tai, kas buvo neleidžiama.
Man su jumis kalbant nekyla nė menkiausia abejonė, kad visuomet buvote drąsus. O kaip choristai? Nebuvo besibaiminančių atlikti tai, kas negalima? O skundikų?
O kaip nedainuosi? Juk atlyginimą gauni. Skundikų buvo visuose kolektyvuose. Su tuo nepakovosi, juk nežinai kas, nors nujauti. Kovoti su ta sistema niekam nepavyko.
Grėsmės chorui būti išformuotam niekada nebuvo?
Išformuotam – ne, nebuvo, bent jau aš negirdėjau. Galėjo tik mane keisti kaip vadovą.
Kalbame apie pasaulio, lietuvių klasiką. O koks choro santykis su šiuolaikine muzika?
Lietuvių kompozitorių kūrinius, sovietiniais metais parašytus, atlikom. Po pirmą ir paskutinį kartą. O apskritai esame atlikę tokius kūrinius, kuriuos ne visi Europos chorai yra atlikę. Sakykime, Krzysztofo Pendereckio, lenkų kompozitoriaus, beveik visus kūrinius esame atlikę. Arba Arnoldo Schönbergo pačius sudėtingiausius dalykus kaip „Gurų giesmės“ („Gurre-lieder“) ar „Jokūbo kopėčios“ („Die Jakobsleiter“), kurį Lietuvoje ne visi chorvedžiai žino. Prieš porą metų Katovicų festivalis mus pakvietė atlikti pastarąjį, nes niekas Europoje jo nedainuoja. Ten yra katastrofa! Reikia ir pasiruošimo, ir ištvermės. Galvojome, gal neapsiimkime, nes atliksime kartą ar du, o sąnaudos labai didelės. Arba Viačeslavo Artiomovo „Requiem“. Siūlė kompozitorius jį Maskvos chorams, visi atsisakė. Skambina man Artiomovas: „Ar galite atlikti kūrinį stalinizmo aukoms atminti?“ Sakau, atvežkit natas, pažiūrėsim. Atvažiavo. Galvoju, jei jau Maskvos chorai atsisakė, reikia parodyti, kad Kaunas gali. Mes jį įkandom. Atlikom Maskvoje kelis kartus. Žmonės sėdėjo prie filharmonijos ant laiptų, klausėsi ir verkė. Juk kas antrą Stalino nusikaltimai yra palietę.
Ar didelė kaita chore?
Dabar jau nebe. Prieš dvidešimt, trisdešimt metų buvo didelė. Žmonės ieškojo būdų užsidirbti. Dabar mes lanksčiai žiūrime, beveik visi choristai turi antrus darbus. Nors tai yra blogai. Nėra tiek laiko muzikai, kai turi galvoti apie pragyvenimą. Repetuoja ir žiūri, kada baigs. O ką gali padaryti? Valstybė vis žada pakelti atlyginimus, bet daug metų vis neprisivejam realios situacijos. Po keletą eurų – ne pakėlimas. Aišku, savivaldybė remti mūsų negali – mes valstybiniai, toks įstatymas. Bet kai kurias sporto šakas visgi gali remti. Ne kartą esu sakęs – jei savivaldybė duotų Kauno valstybiniam chorui bent trečdalį to, ką duoda kai kurioms sporto šakoms, tai mes apverstume pasaulį. Visi sužinotų, kad Kaunas yra Europos kultūros centras.
O kokios mokyklos ruošia būsimus Kauno valstybinio choro narius?
Šiuo metu pagrindas – VDU Muzikos akademija. Tai mes atkūrėme Valstybinės konservatorijos fakultetą, inicijavome akademiją. Tai puiku, atsigavo ir Muzikinis teatras, atsirado galimybė įkurti miesto simfoninį orkestrą. Kai žmogus baigia tokius mokslus ir ateina čia, tai visai kitoks darbas – su juo viskas greičiau vyksta.
Jūsų namai – Kauno valstybinė filharmonija – nedideli. Be to, statyti kitai paskirčiai – tarpukariu čia buvo Teisingumo rūmai. Kaip manote, ar choras būtų dar geresnis, jei turėtų atitinkamą koncertų salę?
Galbūt choro sukeliamas įspūdis būtų geresnis. Čia – kišenė, kamerinė muzika puikiai skamba. Mes savo balsais atliekame, bet kai atvykstantiems kolektyvams pastato mikrofonus… neįmanoma sėdėti, garso per daug. Iš tiesų palietėte labai jautrų klausimą. Jei būtų, kaip aš sakiau, atitinkamas požiūris, būtų ir atitinkamos koncertinės salės. Latviai prisistatė, estai, lenkai prisistatė, mes – niekaip. Už tuos pačius Europos pinigus prisistatėm arenų. Žinoma, neblogai, bet kam kiekvienam miesteliui jų reikia?
Na, taip, dainų šventės kiekviename mieste nevyksta.
Dainų šventės yra tautos mentaliteto patikrinimas, bet šiuo metu jų situacija Lietuvoje yra prasta. Latvijoje tai – prioritetas numeris vienas. Ir viskas tuo pasakyta – viskas priklauso nuo valstybės požiūrio. Lietuvoje dauguma chorų išnyko. Vaikai nedainuoja… Kaune iš pusšimčio mokyklų likę gal trys mišrūs chorai. Tai kas auga? Vaiko vidinis pasaulis tuščias, siauras. Jam reikia eiti į sporto areną, rėkti, kovoti už kažką, muštis, daužytis. Gerai, aišku, reikia sirgti už savo komandą. Bet tai ugdo visai kitus jausmus. Taip kad mes labai slystam. Nežinau, dedu šiek tiek vilčių į dabartinį prezidentą. Jis ir pats dainavęs, suvokia šiuos dalykus. Gal pasuks šalį šia linkme? Jei tauta nedainuos, praras kalbą. Kas yra liaudies daina? Tai paminklas. Liaudies daina išugdė mentalitetą.
Pakalbėkim malonesnėmis temomis. Prisipažinsiu, kad aš Kauno valstybinį chorą dažniausiai girdžiu per LRT radiją šeštą ryto. Kiek žinau, naujausią Tautiškos giesmės versiją įrašėte Valstybės atkūrimo šimtmečio proga, bet ir ankstesniąją šis choras įgiedojo. Kodėl būtent jūs?
Mus pakvietė. Tiesą sakant, nenoriu girtis, bet ir tada, ir dabar mūsų choras yra vienas stipresnių kolektyvų. Esame pripažinti ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Sako, tokių turtingo tembro kolektyvų beveik nebelikę.
Ar yra kūrinys, kuris jums, kaip dirigentui, daugiausia emocijų sukelia?
Nėra tokių kūrinių, kurie nesukeltų jaudulio. Nėra. Jei nesukelia, vadinasi… Žinote, moderniški kūriniai yra parašyti. Juose sunku užčiuopti kažką, dėl ko verta jaudintis. Tokių stengiamės ir neatlikti. Klasika tuo tarpu yra sukurta.
