Pasirinkite kalbą

LT
EN
PL
RU
FR
DE
IT
ES

Paieška

Ieškoti

Susisiekite su mumis

lt Rašykite mums Paieška

2016

BELAUKIANT PAVASARIO – KONCERTAI SU KAUNO VALSTYBINIU CHORU


2016 01 18


Metus pradėjęs didžiausioje Kauno viešojoje erdvėje – „Žalgirio“ arenoje Laisvės gynėjų dienai skirtu koncertu, kuriame skambėjo W. A. Mozarto „Requiem“, Kauno valstybinis choras savo klausytojams žada išties intensyvų ir turiningą žiemos – pavasario koncertinį sezoną. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kitų miestų koncertų salėse vyksiančiuose koncertuose, griežiant Lietuvos nacionaliniam bei Kauno miesto simfoniniams orkestrams, diriguojant iškiliems batutos meistrams – Juozui Domarkui, Modestui Pitrėnui, Petrui Bingeliui, Robertui Šervenikui, Konstantinui Orbelianui – bus pristatytas įvairus ir įspūdingas repertuaras, netrūks ryškiausių XX a. lietuvių ir užsienio kompozitorių kūrinių.
 
Sausio 23 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje sutelkus gausias lietuvių muzikų pajėgas ir dalyvaujant Australijoje gimusiam bei daug Jungtinėje Karalystėje koncertuojančiam išskirtinio balso tembro kontratenorui Russellui Harcourtui, bus atlikta monumentali Alfredo Schnittke's „Fausto kantata“. Šią kantatą kompozitorius sukūrė 1983 m., o vėliau jos muziką panaudojo operoje „D.Johanno Fausto istorija“. Ypatingo populiarumo susilaukė žiaurią Fausto mirtį pašiepiantis Nelabojo tango, atliekamas per mikrofoną ir išsiskiriantis šiuo akademinėje muzikoje netradiciniu elementu. Choro atliekama „D.Johanno Fausto istorija“ Vilniaus ir Kauno filharmonijose skambėjo 1999 metais ir tuomet sulaukė puikaus publikos įvertinimo. R.Harcourtas, kurio balsas charakterizuojamas kaip skvarbus ir pasižymintis iki aštrumo nugludintu skaidrumu, A.Schnittke's kūrinį atliks pirmą kartą, tačiau teigia, jog kompozitoriaus sprendimas Mefistofelio partiją parašyti tokiam retam ir išskirtiniam balsui kaip kontratenoras jam neatrodantis atsitiktinis, o veikiau gerai apgalvotas, puikiai atskleidžiantis demonišką įkūnijamo personažo charakterį.
 
Vasario 5 d. Kauno filharmonijos scenoje choras tradiciškai su gimtadieniu pasveikins Kauno miesto simfoninį orkestrą. Šiai progai skirtame koncerte skambės operos aukso lobynui priklausantys chorai iš Giuseppe Verdi „Trubadūro“, „Nabuko“, „Aidos“, Pietro Mascagni „Kaimietiškos garbės“.
 
Iškilmingai paminėti visai tautai ir kiekvienam piliečiui reikšmingą Lietuvos valstybės atkūrimo dieną choras kviečia į Varėnos kultūros centre vasario 15 d. rengiamą koncertą „Dainuojame laisvę“. Programoje – gražiausi lietuvių ir Vakarų Europos šalių kompozitorių veikalai, tapę nenumaldomo laisvės troškimo ir kovos už ją simboliais.
 
19-asis Edvardo Griego ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio festivalis kovo 20 d. Kauno filharmonijos salėje suburs P.Bingelio diriguojamą Kauno valstybinį chorą, saksofonininką Petrą Vyšniauską ir perkusininką Arkadijų Gotesmaną, drauge atliksiančius Vidmanto Bartulio oratoriją „Kelias“, sukurtą minint M.K.Čiurlionio gimimo 130-ąsias metines. Pasak V.Bartulio, „Keliu“, kuriame panaudota paties M.K.Čiurlionio proza („Pasaka“), laiškai žmonai Sofijai, mėginta pasipriešinti saldokam ir tarsi „atvirukiniam“ jo asmenybės, kūrybos vaizdavimui bei atskleisti sudėtingą ir dramatišką žmogaus ir kūrėjo kelią pradedant pirmąja Vilniuje vykusia paroda, atkreipti dėmesį į menininką slėgusią vienatvę, kančią, išgyventą meilę, ištikusią psichikos ligą. Kompozitorius įsitikinęs, jog pagrindinis vaidmuo oratorijoje tenka chorui, todėl džiaugėsi, kad šįsyk jį atliks Kauno choristai.
 
Balandžio 21 d. Kaune, 22 d. – Klaipėdoje, 23 d. – Vilniuje vyksiančiuose koncertuose choras atliks Broniaus Kutavičiaus simfoniją–oratoriją „Epitafija praėjusiam laikui“. B.Kutavičiaus kūrybai būdinga mistika, praregėjimas, akimirkos pagava ir amžinybės dvelksmas aidi ir „Epitafijoje“, į kurios audinį meistriškai sujungiami iškilūs Lietuvos istorijos įvykiai – krašto krikštas, sostinės įkūrimas, universiteto įsteigimas, įspaudžiamos reikšmingiausios Vilniaus istorijos datos. Veikalas rašytas dviem etapais – dvi dalys mažam orkestrui ir vyrų ansambliui, kurioms panaudoti tekstai iš Lietuvos metraščio – Bychovco kronikos ir Žygimanto Liauksmino „Ars et praxis musica“, sukurtos minint Vilniaus įkūrimo 650 metų jubiliejų. Prabėgus ketvirčiui amžiaus, B.Kutavičius kūrinio partitūrą atvertė iš naujo – ne vien taisydamas, keisdamas instrumentų sudėtį, bet ir Sigito Gedos tekstais sukurdamas dvi naujas dalis. Šis kūrinys Lietuvos muzikinę kultūrą reprezentuos ir gegužę vyksiančiame prestižiniame 71-ajame tarptautiniame festivalyje „Prahos pavasaris“. Kauno choro atliekama „Epitafija“ Čekijos sostinėje skambės pirmąsyk.
 
Rimantas Klevečka