Pasirinkite kalbą

LT
EN
PL
RU
FR
DE
IT
ES

Paieška

Ieškoti

Susisiekite su mumis

lt Rašykite mums Paieška

2015

ANDREA BOCELLI FENOMENAS RYGOJE IR KAUNE


2015 01 15


Kauno valstybinio choro dainininkai, laimingi dainavę su populiariausiu pasaulio tenoru Andrea Bocelli. „Prisilietėmė prie gėrio“, „Neturime žodžių, tai – laimė“, „Kažkas nepaprasto“ – teištarė kalbinami choristai, o jų veidai švytėjo, nors buvo beveik nemiegoję, į Kauną grįžo 3 val. nakties, nes prieš tai su A. Bocelli dainavo Rygoje. Po koncerto „Žalgirio“ arenoje spindėjo jau per 11000 žmonių akys.
 
Ir vis dėlto kodėl A. Bocelli gerbėjų veidai ima švytėti ir koncerte jie pajunta katarsį? Juk populiarusis italų tenoras scenoje tiesiog paprastai, kukliai stovi ir dainuoja: jokių mostų, kūno kalba perduodamų žinučių, jokio pataikavimo: neiišgirsi nei laužytai tariamo lietuviško „ačiū", nei „Kaunas is wonderfull“ ar pan. A. Bocelli tik šypsosi, ir tai ne dažnai, itin santūriai, tačiau nuo jo neįmanoma atplėšti akių, nes imi matyti kaip muzika skleidžiasi iš žmogaus, iš jo vidaus, kai jokie į išorę nukreipti veiksmai, judesiai ne tik nereikalingi, bet atrodo ir neįmanomi: aklasis tenoras yra apdovanotas dievišku muzikos stebuklo skleidimosi paslaptimi, jis, atrodo, be jokių pastangų išdainuoja sudėtingiausius, galingiausius vokalinius pasažus, jų nesustiprindamas nei vaidyba, nei gestais, nei veido išraiškomis, net kvėpavimu. Per visą koncertą A. Bocelli vis toks pats – kuklus, santūrus ir dėmesingas jį supantiems žmonėms. Kaip pasireiškia jo dėmesingumas? Šitai reikia išvysti, o pamačius netgi imi abejoti, ar mūsų besimainančios išraiškos, judesiai mūsų pačių neapvagia, ar neklaidina, ar „besitaškydami“ į išorę mes neprarandame esminio gebėjimo žvelgti į gylį?
 
A.Bocceli minkštas, lyrinis tenoras sutalpina savy dramą, jausmingumą, romantizmą, jautrumą ir nesumeluotą dvasingumą. Dažniausiai šie dėmenys išsiskaido, stipriai išreikštą solistas turi vieną jų, tai ir būna jo sėkmės pagrindas (turint mintyje ne technikos, profesinio meistriškumo, o charizmos, įtaigos paslaptį), tačiau A.Bocceli turi juos visus ir dar daugiau. Jo balse stipriai išreikšta drama, jausmingumas, koks bebūtų artimas ir lyriškas, po kurio laiko imtų varginti ar net taptų banalokas, tačiau taip neįvyksta – jautrių, minkštų niuansų prisodrintas tenoras mums perduoda slaptą dangaus pažadą, nors žinojome (buvome išprotavę), bet dabar išgirdome - drama, kančia, skausmas taurina, išskaidrina, apvalo, leidžia pakilti kur kas aukščiau, nei manėmė galintys.
 
Į sceną bisui Kauno „Žalgirio“ arenoje A.Bocelli buvo kviestas keturis ar penkis kartus, nors savo talento mįslę leido įminti skambant garsiajai „Canto della terra“, kurią, kaip ir kitas, nuostabiai papildė Kauno valstybinio choro daininkai. Jiems ir choro vadovui Petrui Bingeliui asmeniškai padėkojo pats A.Bocelli.
 
Būtų neteisinga nutylėti koncertui dirigavusį Marcello Rota, kuris kaip taurusis demonas valdė Lietuvos valstybinį simfoninį orkestrą, lengvai „susikalbėjo“ su choru, neveltui per repeticiją Kauno valstybinio choro dainininkai tegirdėjo iš jo tik „perfettamente“, „perfettamente“ (it. „puikiai“), nors dirigentas akivaizdžiai griežtas ir nenuolaidžiaujantis, regis, išties turintis demoniškųjų galių (romėniškąja prasme, kur demonas tapatinamas su genijumi, dvasia globėja, vadovaujančia žmogaus veiksmams ir mintims).
M. Rota beveik mintimis bendraudavo ir su A.Bocelli, programos repertuaro dainų eilės tvarką jie truputi keitė ir, atrodė, vien todėl, kad juto žiūrovus ir vienas kitą tobulai.
 
Kauno valstybinio choro daininkai jau yra koncertavę su žvaigždėmis - Violeta Urmana, Montserrat Caballe, Dmitrijumi Chvorostovskiu, kitomis – tačiau scenoje tramdyti ašarų greičiausiai jiems dar neteko, nors visi atliekami kūriniai buvo jau kadaise žinomi (skambėjo arijos iš operų „Trubadūras“, „Traviata“, „Turandot“ ) ir tai turbūt dėl to, kad A.Bocelli balsu perduoda šlovės siekio neužgožtą, nuoširdų, nesumeluotą dieviškumo ilgesį.
 
Garsiajam italų tenorui talkino skaidrus ir stiprus sopranas Serena Farnocchia, taip pat italų daininkė Ilaria Della Bidia (skambėjo ir populiariosios, „Quizas, quizas, quizas“, „Vivo per lei“, „Con te partiro“ dar žinomos kaip „Time To Say Goodbye“, „I Found My Love In Portofino“ ) ir meistriškas gitarų duetas „Carisma“.
 
Na, o Kauno valstybinio choro dainininkai atsigavę nuo euforijos ir įspūdžių, rengsis kitiems koncertams. Jau sausio 30 d. Vilniaus kongresų rūmų scenoje choras su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru kvies pasiklausyti vieno iš įspūdingiausių simfoninės muzikos kūrinių – G. Mahlerio Antrosios “Prisikėlimo” simfonijos, o gegužės 21 d. skambės vienas iškiliausių muzikos pavyzdžių, prancūzų kompozitoriaus C. Francko oratorija “Les Beatitudes” premjera. Koncertams diriguos Gintaras Rinkevičius.
 
Enrika Striogaitė
„Nemunas“, Nr. 3-4