Pasirinkite kalbą

LT
EN
PL
RU
FR
DE
IT
ES

Paieška

Ieškoti

Susisiekite su mumis

lt Rašykite mums Paieška

2014

NEĮMINTOS JUOZO NAUJALIO BATUTOS MĮSLĖS


2014 03 08


Kauno valstybinio choro repertuare ypač dažnai skamba Juozo Naujalio kūriniai. Tačiau nedaugelis žino, kad choro meno vadovas Petras Bingelis saugo batutą, kurią prieš tris dešimtmečius jam įteikė kompozitoriaus duktė Zofija Naujalytė.
 
J. Naujalis – išskirtinė figūra Lietuvos muzikinėje kultūroje. Pasak kompozitoriaus Stasio Šimkaus, tikrasis gyvas muzikos judėjimas Lietuvoje prasideda nuo J. Naujalio.
 
Prieškario Kaune jo vadovaujamas katedros choras buvo bene didžiausias muzikinis kolektyvas ne tik Laikinojoje sostinėje, bet ir visoje Lietuvoje. Todėl kompozitoriaus batutos perdavimas dirigentui P. Bingeliui, be jokios abejonės, yra ir svarbus choro įvertinimas. Tai ir tikėjimo, jog šis kolektyvas toliau puoselės ir garsins J. Naujalio kūrybinį palikimą, išraiška, juolab kad sprendimą perduoti tėvo batutą Z. Naujalytė priėmė po ilgų svarstymų.
 
Dirigento valdžios ženklas
 
„Greičiausiai nenorėjo, kad batuta gulėtų muziejuje lyg užkonservuota ir praradusi gyvybę. 1982 metų sausio 17-ąją, po koncerto Vilniaus arkikatedroje, kompozitoriaus dukra priėjusi pasakė nebedvejojanti kam perduoti batutą, nes tai, ką išgirdo yra tikra, ir, jos manymu, tokiomis interpretacijomis būtų džiaugęsis pats J. Naujalis. O svarbiausia - ji širdimi pajutusi, kad choras tęs jos tėvo muzikines tradicijas“, - mintimis dalijosi P. Bingelis.
 
Choristas Rimantas Klevečka mano, jog Kauno valstybinis choras, vadovaujamas profesoriaus P. Bingelio, garbingai tęsia nuo seno Kaune puoselėjamas chorinės muzikos tradicijas.
 
„Batuta – tai simbolinis dirigento valdžios ženklas, tarsi skeptras valdovo rankose: dirigento, laikančio rankose batutą, mostui akimirksniu paklūsta ir choras, ir orkestras“, - sakė R. Klevečka.
 
Kilmės šalis Vokietija?
 
Tikra Lietuvos muzikos istorijos relikvija – J. Naujalio batuta su auksu įrašytais kompozitoriaus inicialais užmena ne vieną mįslę. Nėra žinoma nei kada, nei kokia proga J. Naujalis ją įgijo. Maža to, net nėra išsiaiškinta, kokio žymaus muziko siluetas puošia įmantrią batutą.
 
Pirmoji galima prielaida, kad tai - garsaus vokiečių kompozitoriaus Richardo Wagnerio siluetas, juolab kad J. Naujalio laikais šio romantinės operos kūrėjo muzika buvo itin populiari, kompozitoriaus operos įtrauktos į daugelio Europos teatrų repertuarą.
 
J. Naujalis 1894 m. Vokietijoje, Regensburgo aukštojoje bažnytinės muzikos mokykloje tobulino bažnytinės muzikos žinias. Taigi visai gali būti, kad batutos kilmės šalis - Vokietija.
 
Reikalauja atidaus žvilgsnio
 
Antrasis, ir tikriausiai tikslesnis spėjimas susijęs su neabejotinai tuo metu stipria lenkų kultūros įtaka. Itin puošnioje (tai irgi svarbu) batutoje - garsaus XIX a. lenkų kompozitoriaus ir dirigento – Stanisławo Moniuszkos, vieno ryškiausių lenkų romantinės muzikos ir nacionalinės operos kūrėjo, 18 metų gyvenusio Vilniuje, kur dirbo šv. Jonų bažnyčios vargonininku, dirigavo Vilniaus miesto teatro orkestrui, parašė garsiąją operą „Halka”, siluetas.
 
J. Naujalis mokėsi Varšuvos muzikos institute, kuriame nuo 1864 m. dirbo ir minimas lenkų kompozitorius.
 
Maža to, S. Moniuszkos vardo konkurse už „Missa pro defunctis“ J. Naujalis buvo apdovanotas pirmąja premija. Todėl visai gali būti, kad batuta (galimai su S. Moniuszkos atvaizdu) yra atminimo dovana, gauta laimėjus pirmąją vietą konkurse.
 
Tai, be jokios abejonės, ne atsakymai, o tik prielaidos. Maestro P. Bingelio rankose laikoma brangi Lietuvos muzikos istorijos relikvija reikalauja atidaus žvilgsnio ir išsamių tyrinėjimų, kurių vertėtų imtis nelaukiant iškilių sukakčių minėjimų. Juolab kad šiais metais švenčiame Dainų šventės 90-metį, kurios pirmasis rengėjas ir vyriausiasis dirigentas 1924 m. buvo Juozas Naujalis.
 
Enrika Striogaitė
„Laikinoji sostinė“ (Lietuvos rytas), Nr. 10