Pasirinkite kalbą

LT
EN
PL
RU
FR
DE
IT
ES

Paieška

Ieškoti

Susisiekite su mumis

lt Rašykite mums Paieška

2019

GUSTAVO MAHLREIO "TREČIOJI SIMFONIJA"


2019 05 03


Kauno valstybinio choro (vadovas ir vyr. dirigentas P. Bingelis)  ir  Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (vadovas ir vyr. dirigentas G. Rinkevičius) sėkmingą bendradarbiavimą populiarinant Lietuvoje Gustavo Mahlerio kūrybą apvainikuos jubiliejinio trisdešimtojo orkestro sezono finalą. Skambės Gustavo Mahlerio (1860–1911) simfonija Nr. 3. KVCH moterų grupės ir berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ (vad. Vytautas Miškinis) angeliški balsai atskleis didžiąją šio kūrinio paslaptį. „BBC Music Magazine“ atliktoje dirigentų apklausoje G. Mahlerio Trečioji simfonija pateko į dešimties geriausių visų laikų simfonijų sąrašą. Nepaprasto grožio kūriniui būtini tokie skaidrūs, tyri, be nuodėmės balsai...  Solo partiją atlikas nuostabus galingas mecosopranas, tarptautinių „Opera awards“ 2015 metų Jaunoji dainininkė, mecosopranas Justina Gringytė, pelniusi šį pripažinimą dėl savo pritrenkiančios technikos (The Times). Diriguos gintaras Rinkevičius.

 Šis įspūdingas kūrinys austrų kompozitoriaus šventinio sezono pabaigai pasirinktas neatsitiktinai. Jūratė Katinaitė rašė, kad „maestro G. Rinkevičius – pirmasis Lietuvos „maleristas“, kurio dėka Lietuvoje prasidėjo G. Mahlerio kūrybos recepcijos istorija“. Bėgant metams G. Mahlerio kūryba tapo neatskiriama Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro repertuaro dalimi. G. Rinkevičiaus diriguojamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras taip pat yra įrašęs visus G. Mahlerio simfoninius kūrinius.

1893-iųjų vasarą G. Mahleris leido mažame kalnų kaimelyje Šteinbache, Austrijoje. Tuo metu jis tapo „vasarų kompozitoriumi“ – koncertų sezono metu pasinerdavo į dirigento darbą ir didmiesčio gyvenimą, o vasaras leisdavo atokiame užmiestyje, kur, supamas pasakiškos gamtos, galėdavo ramiai atsidėti kūrybai. Ant ežero kranto, pievų ir kalnų apsuptyje gimė ir G. Mahlerio Trečioji simfonija, kurios pagrindinė tema – gamta ir žmogaus santykis su ja. „Nėra reikalo žiūrėti į kraštovaizdį – jis visas sudėtas į mano simfoniją“, – sakė G. Mahleris jo aplankyti atvykusiam legendiniam vokiečių dirigentui ir geram draugui Bruno Walteriui. Išklausęs paties G. Mahlerio skambinamą Trečiąją simfoniją, B. Walteris vėliau rašė: „Jo visa esatis paslaptingu kvėpavimu man atrodė susijungusi su gamta. Tą akimirką galėjau išvysti jį tarsi patį gamtos dievą Paną.“

Simfonijos esmę puikiai atskleidžia šešioms jos dalims G. Mahlerio suteikti programiniai pavadinimai: „Panas atsibunda. Įžengia vasara“, „Ką man kalba pievų gėlės“, „Ką man kalba miško gyvūnai“, „Ką man kalba žmogus“, „Ką man kalba angelai“ ir „Ką man kalba meilė“. Literatūriniais vokiečių folkloro rinkinio „Stebuklingas berniuko ragas“ ir Friedricho Nietzsche’s „Taip kalbėjo Zaratustra“ tekstais iliustruota simfonija nuo pat premjeros dienos sulaukė didžiulio pasisekimo.