Pasirinkite kalbą

LT
EN
PL
RU
FR
DE
IT
ES

Paieška

Ieškoti

Susisiekite su mumis

lt Rašykite mums Paieška

2017

PER PAŽAISLIO MUZIKOS VASARĄ – SU KAUNO CHORU


2017 05 25


Visą vasarą pasinerti į muziką ir mėgautis jos ekspresija kviečiančio 22-ojo Pažaislio muzikos festivalio uždanga prasiskleis renginio simboliu ir neatsiejama jo dalimi tapusioje erdvėje – Pažaislio vienuolyno Didžiajame kieme, kuris birželio 2 d. pradedamojo koncerto „Viva l‘Opera“ metu virs didžiosios operos scena. Joje klausytojai išvys Kauno valstybinį chorą, Lietuvos nacionalinį simfoninį orkestrą, bosą Almą Švilpą, sopraną Sandrą Janušaitę, o programoje skambės neginčijamais operos „hitais“ laikomos arijos, duetai ir chorai iš Richardo Wagnerio „Skrajojančio olando“, Giaccomo Puccinio „Toskos“, Charles Gounodo „Fausto“, Giuseppes Verdi „Nabuko“ ir kt. Gausiam atlikėjų būriui diriguos charizmatiškasis Modestas Pitrėnas.
 
Birželio 16 d. festivalis persikels į Kauno filharmonijos sceną, kur, diriguojant vienam iš festivalio įkūrėjų bei choro meno vadovui Petrui Bingeliui, choristai atliks Carlo Orffo „Carmina Burana“. Chorui pritars du fortepijonai, kuriais skambins pianistai Motiejus ir Mykolas Bazarai, mušamųjų instrumentų grupė, talkins būrys Kauno muzikinio teatro solistų.
 
1935 m. į vokiečių kompozitoriaus C. Orffo rankas patekęs XIII a. rankraštinis pasaulietiškų dainų rinkinys „Carmina Burana“, aptiktas benediktinų vienuolyne Bavarijos Alpėse, kurį sudaro apie 200 lotyniškai ir senosiomis vokiečių bei prancūzų kalbomis užrašytų, daugiausia humoristinio, net satyrinio turinio, lengvabūdiškai žmogiškas silpnybes, geidulius ir lėbavimą šlovinančių keliaujančių trubadūrų ir vienuolių dainų iš skirtingų regionų, tarytum pats prašėsi sceninio-muzikinio sprendimo. Kompozitorius pasirinko kantatos žanrą ir atrinkęs 24 dainas, suskirstė jas į tris dalis („Pavasaris“, „Tavernoje“ ir „Meilės viešpatija“), įrėmintas įžanginio mišraus choro, pakartojamo kūrinio pabaigoje. Kantatai atlikti reikalingas solistų trio, choras, du fortepijonai ir gausi perkusija. Iškart po kūrinio premjeros, 1937 m. įvykusios Frankfurte, 41-erių C. Orffas tapo itin populiarus.
 
Kaip ir ankstesniaisiais metais, festivalio geografija neapsiribos Kaunu ir kitais didžiaisiais šalies miestais, siekiant parodyti, jog organizatoriams rūpi ir regionų klausytojas bei muzikinė kultūra.
 
Birželio 11 d. choristai kartu su aktoriumi Dainiumi Svobonu lankysis Radvilų giminės istorija alsuojančiuose Dubingiuose. Koncerto, pavadinto „Taip, Donelaiti!“, programa – tai Kristijono Donelaičio tekstų kompozicija, sugulusi į pamokslų formą, lydima lietuvių chorinės muzikos intarpų bei lietuviškų liuteronų giesmių. Prasminga, jog šiais metais minint Reformacijos 500 metų jubiliejų, ši muzika suskambės bene aktyviausių jos idėjų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje skleidėjų tėvonijoje. Šiai reikšmingai Lietuvos istorijos ir kultūros sukakčiai skirta ir daugiau festivalio renginių.
 
Liepos 16 d., kurią pagal bažnytinį kalendorių minima Karmelio kalno švč. Mergelė Marija, liaudyje vadinama Škaplierine ir žyminti rugiapjūtės pradžią, choras ir jo vadovas kvies apsilankyti Žasliuose. Ežerų prieglobstyje įsikūręs miestelis šiemet mini 560 metų jubiliejų. Šv. Jurgio bažnyčioje, menančioje tokias iškilias asmenybes kaip aktyvus lietuvybės Vilnijos krašte puoselėtojas vyskupas Juozapas Kukta, kardinolas Vincentas Sladkevičius, bus aukojamos šv. Mišios ir įvyks jubiliejinei sukakčiai skirtas chorinės muzikos koncertas.
 
Kaip ir kasmet, rugpjūčio 15 d. choristai, diriguojami P. Bingelio, Pažaislio vienuolyno šventoriuje atlaidų dalyviams įteiks margą muzikinę šventinę puokštę. Žolinė – ne tik slenkstis, kurį peržengusi vasara pakrypsta rudens link, bet ir ženklas apie prie pabaigos artėjantį Pažaislio muzikos festivalį. Dalyvavimas Pažaislio vienuolyne vykstančiuose atlaiduose yra tapęs prasminga ir neatsiejama choro veiklos tradicija ir išskirtiniu festivalio akcentu. Giedojimu praturtinę šv. Mišių liturgiją, šventę choro dainininkai pratęs koncertu. Švč. Mergelei Marijai dedikuotų kūrinių pynė pražys nelyginant kerintis talentingų baroko meistrų nutapytas gėlių vainikas, puošiantis stebuklais garsų Pažaislio Dievo Motinos paveikslą.
 
Didžiajame vienuolyno kieme prasidėjęs ir visą vasarą vis sugrįžtantis festivalis, čia pakvies ir finaliniam koncertui, kuriame choras su tenoru Edgaru Montvidu ir baritonu Kostu Smoriginu, Gintaro Rinkevičiaus diriguojamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru atliks skambias, judėjimo, veržlumo ir impresijos kupinas italų operos metro G. Puccini „Messa di Gloria“.
 
Pažaislio erdvėje Kauno valstybinio choro jau atliktų operų „Kregždutė“, „Toska“ kūrėjas G. Puccini gimė Šiaurės Italijos mieste Lukoje, šeimoje, kurioje keturios muzikų kartos savo kūrybinę veiklą buvo glaudžiai susiejusios su bažnytine muzika. Sakoma, jog „Messa di Gloria“ buvo tarytum simbolinis kompozitoriaus atsisveikinimas su iš kartos į kartą šeimoje perduodama sakraliosios muzikos puoselėjimo tradicija ir liudijo bręstantį apsisprendimą savo gyvenimą ir kūrybą susieti su gyvybingumo ir kolorito kupinu dramatinės operos pasauliu. Operinis pradas akivaizdus ir „Messa di Gloria“, kur stipriai juntama G. Verdi muzikos įtaka. Kai kurių kompozicijos dalių temas muzikas vėliau išradingai panaudojo operose „Manon Lesko“ ir „Edgaras“. 1880 m. parašytą kompoziciją sudaro šešios tradicinės dalys – Kyrie, Gloria, Credo, Sanctus, Benedictus bei Agnus Dei.
 
Tokia tad dvidešimt antroji muzikinė Pažaislio festivalio vasara, į kurią drauge leistis kviečia Kauno valstybinis choras: turininga, kupina nelauktų, įdomių pasaulinės muzikos klasikos atodangų ir neabejotinai dovanosianti daug nepamirštamų įspūdžių bei pozityvių emocijų.
 
Rimantas Klevečka