Pasirinkite kalbą

LT
EN
PL
RU
FR
DE
IT
ES

Paieška

Ieškoti

Susisiekite su mumis

lt Rašykite mums Paieška

2017

KAUNO CHORO DAINININKŲ BALSAI PASKELBS MUZIKOS FESTIVALIO LENKIJOJE PRADŽIĄ


2017 05 03


Gegužės 12 d. Silezijos mieste Katovicuose, NOSPR koncertų salėje prasidės trečiasis tarptautinis muzikos festivalis „Katowice Kultura Natura“. Festivalis pradėtas rengti 2015 m., o Kauno valstybinis choras jame svečiuosis jau antrą kartą. 
 
Šįmet kolektyvas sulaukė itin didelio įvertinimo, o kartu ir atsakomybės, nes būtent Kauno choristai, dainuodami a cappella, pradės įžanginį šios muzikinės šventės koncertą, kuriame atliks Arnoldo Schönbergo kantatą „Friede au Erden“, nebaigtą oratoriją „Die Jakobsleiter“ bei Karolio Szymanowskio kantatą „Demeter“.
 
Scena choras dalinsis su ryškiausiais atlikėjais – sopranais Elisabeth Meier ir Agata Zubel, altu Katharina Magiera, tenorais Kurtu Azesbergeriu, Michaeliu Pflummu, Dominiku Wortigu, baritonais Dietrichu Henschelu, Ralfu Lukasu ir Stephanu Genzu bei Nacionaliniu Lenkijos radijo simfoniniu orkestru. Gausų atlikėjų būrį suvienys tikslus festivalio meno vadovo ir dirigento Alexanderio Liebreicho batutos mostas.
 
A. Liebreichas laikomas vienu talentingiausių savo kartos dirigentų. 2012 m. pradėjęs eiti Nacionalinio Lenkijos radijo simfoninio orkestro pagrindinio dirigento pareigas, šiandien visoje Lenkijoje yra plačiai žinomas kaip atnaujinęs šio pernelyg tradicinio orkestro skambesį bei programą. Praeityje A. Liebreichas yra buvęs ir Miuncheno kamerinio orkestro vyriausiasis dirigentas (2006-2016 m.).
 
Jo vadovavimas išsiskyrė stebėtinais pasiekimais vystant bei plėtojant naujus koncertų formatus. Inovatyvios A. Liebreicho idėjos bei ryški jo pastangomis pasiekta pažanga neaplenkė ir 2011-2014 m. vadovauto Pietų Korėjos tarptautinio Tongyeongo muzikos festivalio. Dėl išskirtinio ir gilaus požiūrio, šis menininkas nuolat ieško ir atranda naujas perspektyvas, jam vienodai aktualūs tiek istoriniai, socialiniai, tiek ir politiniai muzikos aspektai.
 
Kauno valstybinis choras – reiškinys, be kurio sunkiai įsivaizduojama šiandieninė Lietuvos profesionalaus chorinio muzikavimo kultūra. Kolektyvas aktyviai reiškiasi prestižinių pasaulio muzikos festivalių – „Prahos pavasario“ (Čekija), Romos ir Vatikano sakralinės muzikos (Italija), Siono (Šveicarija), Makao (Kinija) ir kitų scenose. Jau tradicija tampantis dalyvavimas festivalyje „Katowice Kultura Natura“ – dar vienas choro profesionalumo bei muzikinės brandos patvirtinimas.
 
Šiuolaikinių komunikacijos priemonių dėka tiesioginio pokalbio dalyviais gali tapti net skirtingose valstybėse – šį kartą kaimyninėse Lietuvoje ir Lenkijoje esantys pašnekovai. Muzikologė Rasa Aukštuolytė, Kauno valstybinio choro viešųjų ryšių atstovas Rimantas Klevečka bei dirigentas A. Liebreichas diskutavo apie šių metų festivalio „Katowice Kultura Natura“ koncepciją bei renginio svečius.
 
Kauno valstybinis choras dalyvavo pirmajame - 2015 metais vykusiame tarptautiniame muzikos festivalyje „Katowice Kultura Natura“. Rimantai, ką kolektyvui reiškia kvietimas antrą kartą dalyvauti šiame renginyje?
 
Rimantas Klevečka: Festivalis kasmet auga, stiprėja ir tampa svarbiu kultūriniu reiškiniu ne tik Lenkijos meninio, muzikinio gyvenimo kontekste, bet ir kur kas platesniu mastu. Tai, kad antrą kartą sulaukiame festivalio organizatorių dėmesio ir kvietimo dalyvauti renginyje, visų pirma, reiškia aukšto choro profesionalumo pripažinimą ir įvertinimą, o kartu yra neeilinė galimybė tapti aktyviais labai turiningos programos dalyviais, atlikti įdomius, pastangų ir meistriškumo reikalaujančius kūrinius, susitikti ir koncertuoti drauge su itin aukšto meninio lygio atlikėjais bei muzikiniais kolektyvais.
 
Kuo, Jūsų manymu, šis renginys įdomus ir patrauklus klausytojams?
 
Alexander Liebreichas: Nors ši muzikinė šventė, galima sakyti, yra pradiniame raidos etape ir dar tik kuria savąsias tradicijas, išskirtinių koncertų, vykusių Silezijos mieste - Katovicuose, aidai jau nuskambėjo visame muzikiniame pasaulyje. Aukščiausio lygio atlikėjai, tokie kaip Kauno valstybinis choras, puiki salė, konceptuali programa ir nuostabus svetingumas jau yra tapę skiriamaisiais renginio ženklais.
 
R.K.: Manau, jog, visų pirma, Katovicuose rengiamas festivalis išsiskiria tuo, kad renginio organizatoriai kasmet apibrėžia temą, kuri savotiškai vienija įvairius renginio metu vykstančius kultūrinius įvykius ir viso festivalio metu skamba tartum jo leitmotyvas. Klausytojus, manyčiau, patraukia ir tai, kad festivalio programa nuosekliai apgalvota, publikai stengiamasi pristatyti kartais galbūt rečiau atliekamus, tačiau turiniu ir muzikine forma įdomius žymių kompozitorių kūrinius. Be to, renginio organizatoriai itin daug dirba stengdamiesi pakviesti dalyvauti festivalyje išties geriausius, tarptautinį pripažinimą pelniusius ir patirtį atliekant vieno ar kito formato muzikos kūrinius turinčius atlikėjus ir kolektyvus, todėl klausytojams tai išskirtinė proga vienoje vietoje pamatyti ir išgirsti taip gausiai susirinkusius aukščiausio lygio muzikus.
 
Kas skatina, traukia grįžti atlikėjus? 
 
R. K.: Manau, daugelis dalykų – tai ir organizatorių dėmesingumas, šiltas ir malonus bendradarbiavimas ruošiantis renginiui, o taip pat ir tai, kad kiekvienais metais festivalis pasitinka atsinaujinęs, siūlantis naują temą, galimybes susitikti su kolegomis muzikais iš pačių įvairiausių šalių, kartu atlikti įdomius, originalius, dažnai choro iki tol dar nedainuotus kūrinius, užmegzti kontaktus tolimesniam bendradarbiavimui.
 
Pagrindinė pirmojo festivalio tema buvo „Metamorfozės“, antrojo pasirodymus vienijo „Dvasingumo“ tematika. Kokia koncepcija išryškės 2017-ųjų metų festivalyje?
 
A.L.: Šių metų festivalio motto yra „Žemė”.
 
Kas nulėmė būtent tokios koncepcijos pasirinkimą?
 
A. L.: Nors semantinio sąvokos „žemė” lauko – nuo mažos dulkelės iki didžiulės mūsų planetos, atrodytų, neįmanoma aprėpti, iš tiesų šie du kraštutinumai yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Problema ta, kad mes visi per dažnai tai pamirštame. Pats pamatas, ant kurio mes stovime – mūsų žemė – yra neatsiejama nuo viso gyvenimo. Globalūs santykiai, stebinanti žmonių masių kova dėl gamtos išteklių, pinigų ir religinio dominavimo, pripildo mus siaubo ir nevilties. Mes prarandame savo šaknis ir atsakomybės jausmą už mus supančius žmones bei natūralią aplinką. Katovicai, kaip joks kitas miestas, yra tikras „žemės” simbolis. Tai siekia gilias vietines anglies kasybos tradicijas. Taigi miestas ir jo gyventojai yra stipriai susiję su turtinga regiono kultūra.
 
Ko gero neatsitiktinai šių metų festivalio pradžiai pasirinkta ir A. Schönbergo kantata „Friede auf Erden“.
 
A.L.: Šis kūrinys bus atliekamas vieninteliu instrumentu - žmonių balsais, t. y. a cappella. Pakviesdami Kauno valstybinį chorą, mes norėjome įtraukti tarptautinį aspektą, tačiau kartu neprarasti jautrumo, susijusio su mūsų atsakomybe šiai ypatingai vietai ir jos autentiškumui.
 
Rimantai, kokias asociacijas „žemės“ tema kelia Jums?
 
R.K.: Mąstydamas apie šių metų festivaliui pasirinktą tematiką, galiu tik įvertinti organizatorių įžvalgumą, gebėjimą įsijausti ir festivaliu išreikšti tai, kas šiandien svarbu ir reikšminga visiems. Prieš porą metų popiežius Pranciškus paskelbė encikliką „Laudato si“, primindamas, kad mūsų žemė yra bendrieji namai. Deja, šiandien vykstančių karinių konfliktų, socialinių krizių, ekologinių katastrofų akivaizdoje matome, kokie jie trapūs, pažeidžiami, o neretai ir nevertinami. Manau, kad pradedamajame koncerte choro atliekama A. Schönbergo kantata „Friede auf Erden“ – „Ramybė žemėje“ privalo nuskambėti kaip atkaklus kvietimas siekti santarvės ir harmonijos su žeme ir vienas su kitu. Manau, jog meno, muzikos galia yra ir privalo būti tokios darnos ir harmonijos šauklys, atsvara tam, kas destruktyvu.
 
Ar sutinkate, kad šio sudėtingo kūrinio atlikimas – ne tik iššūkis, bet ir choro profesionalumo įrodymas?
 
R.K.: Tai, jog A. Schönbergo kantata yra neeilinis kūrinys, reikalaujantis ypatingų įgūdžių, ištobulintos muzikinės technikos, mano nuomone, iškalbingai liudija faktas, kad praėjus keletui metų po kantatos, kurią kompozitorius parašė a cappella atlikimui, sukūrimo, partitūrą vis dėlto teko papildyti akompanimentu, kadangi vokalinis audinys techniškai išties sudėtingas. Manau tai, kad festivalyje nutarta atlikti pirminį – a cappella – kantatos variantą ir tam organizatoriai pasirinkto būtent Kauno dainininkus, neabejotinai kalba apie choro, kuris yra pajėgus priimti tokį iššūkį, profesionalumą
 
Dėkoju už pokalbį ir linkiu įkvepiančių artėjančio festivalio akimirkų.
 
Muzikologė Rasa Aukštuolytė