Pasirinkite kalbą

LT
EN
PL
RU
FR
DE
IT
ES

Paieška

Ieškoti

Susisiekite su mumis

lt Rašykite mums Paieška

2019

  • Jerevano Afiša-39ec25add2dd35f6087c233261620aa7.jpg

    W. A. MOZARTO „REQUIEM“ JEREVANO OPEROS TEATRE

    2019.10.24

    Kauno valstybinis choras lapkričio 8 d. viešės Armėnijoje, Jerevano operos teatre atliks W. A. Mozarto „Requiem“ kartu su šio teatro simfoniniu orkestru ir solistais. Diriguos Konstantinas Orbelianas (JAV). Šį kūrinį choras atlieka jau beveik pusę amžiaus. Tai buvo pirmasis stambios formos pasaulinės klasikos kūrinys, kurį 1971 metais kolektyvas atliko Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje kartu su armėnų solistais, tai buvo Lisicianų šeima. Simboliška, kad prabėgus pusei amžiaus KVCH viešės Armėnijoje ir koncertuos su geriausiais šios šalies solistais ir simfoniniu orkestru.   

    „Requiem“, gedulingos mišios už mirusiuosius, viena žymiausių W. A. Mozarto kompozicijų, užbaigta 1791 m. Tai buvo paskutinis kompozitoriaus kūrinys, skirtas atlikti 4 solistams, mišriam chorui ir orkestrui, kurį po W. A. Mozarto mirties užbaigė jo kolega Francas Ksaveras Ziusmajeris.

    W. A. Mozartas sukūrė palyginti nedaug bažnytinės muzikos. Pagal legendą, pas jį apsilankė juodai apsirengęs nepažįstamasis ir užsakė kompozitoriui parašyti gedulingas mišias. Apie šį apsilankymą porą mėnesių prieš mirtį kompozitorius rašė laiške: „…Negaliu pamiršti šio nepažįstamojo, jis stovi man akyse – prašantis, persekiojantis, reikalaujantis. Aš tęsiu, nes darbas mane kamuoja mažiau negu poilsis. <…> Aš jaučiu, man kužda nuojauta, kad mano valanda atėjo; einu į mirtį; sutiksiu ją anksčiau nei būčiau galėjęs pasidžiaugti savo talentu. Gyvenimas toks gražus, jis buvo toks daug žadantis, tačiau kas skirta, to nepakeisi. Niekas nežino, kiek dienų liko, reikia atsiduoti likimui. Baigiu, nes manęs laukia gedulinga giesmė, kurią aš privalau užbaigti.“

    „Requiem“ sudaro 12 dalių. Ypač įsimintinos dalys „Dies irae“ („Dieną rūsčią“) bei „Lacrimosa“ („Sielvartingoji“). „Dies irae“ yra ypač dramatiška, aktyvi, vaizduojanti mirties siaubą bei žmonių maldavimus pasigailėti. „Lacrimosa – tai ramybės oazė, pasižymi subtilia lyrika, sukauptomis dejonėmis, skaudžiais atodūsiais tarp žodžių.

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • a01-dfe03857989657b4cdbc753f0e23348c.jpg

    KAUNO VALSTYBINIS CHORAS KVIEČIA KLAUSYTIS K. JENKINSO „STABAT MATER“

    2019.10.17

    Kauno valstybinis choras, vadovaujamas profesoriaus Petro Bingelio, lapkričio 29 d. 18 val. kviečia klausytis itin įspūdingo kūrinio –  iš Velso kilusio britų kompozitoriaus Karlo Jenkinso opuso „Stabat Mater“. Koncerte gros Kauno simfoninis orkestras, dainuos solistai: Vilija Mikštaitė (mecosopranas),  Indrė Jurgelevičiūtė (vokalas), diriguos Petras Bingelis. 

    Karlas Jenkinsas – kompozitorius ir dirigentas, už nuopelnus apdovanotas Britų imperijos ordinu. Muzikinę karjerą jis pradėjo kaip obojininkas, džiazo ir džiazroko atlikėjas bei muzikos reklamai kūrėjas, vėliau su pasisekimu pristatęs įvairių muzikos stilių samplaikos projektą „Adiemus“, išgarsėjo kaip akademinės muzikos kompozitorius. Bene žinomiausias šio kompozitoriaus kūrinys „The Armed Man: A Mass for Peace“ jau ne kartą skambėjo ir Lietuvoje.

    Karlo Jenkinso „Stabat Mater“ sukurta 2008 m. Šį kūrinį inspiravo iš XIII a. atkeliavusi katalikų liturginė sekvencija. Kaip ir daugelyje ankstesniojo Karlo Jenkinso kūrybos periodo kūrinių, šiame opuse susiduria dvi muzikinės tradicijos: vakarietiškoji akademinė muzika ir etniniai instrumentai bei vokalas, atstovaujantys viduriniųjų rytų muzikos pasaulį.

    Dvidešimties trieilių sekvencija „Stabat Mater“ atpasakoja Jėzaus motinos Marijos kančias, regint nukryžiuotą sūnų. Muziką šiai maldai yra sukūrę daug kompozitorių, bet Karlo Jenkinso darbas – bene labiausiai išplėtota šio kūrinio versija, sudaryta iš dvylikos dalių. Šešios kūrinio dalys dainuojamos lotynų kalba, jose skamba originalus sekvencijos tekstas. Antroji kūrinio dalis „Incantation“ dainuojama senąja arabų kalba, ketvirtoji dalis „Lament“ – anglų kalba, pagal kompozitoriaus žmonos Carol Barrat eiles, šeštoji dalis „Now my life is only weeping“, sukurta pagal XIII a. persų poeto Rumi eiles, atliekama dviem kalbomis – anglų ir aramėjų, septintojoje dalyje „And the Mother did weep“ paraleliai skamba anglų, hebrajų, lotynų, aramėjų ir graikų kalbos. Dešimtoji dalis „Ave verum“ nors ir dainuojama lotyniškai, bet jos tekstas nepriklauso „Stabat Mater“ maldai. Greta orkestro skambantis armėnų tautinis instrumentas dudukas sustiprina rytietišką muzikos koloritą, tam pasitarnauja ir originaliai išnaudojami rytų šalių kilmės mušamieji instrumentai: džembes primenantys arabiški būgnai dohola ir darbuka, rėminis senovės persų būgnas dafas ir arabiškas tamburinas.
    Šį įspūdingą kūrinį atliks Kauno miesto simfoninis orkestras ir kūrybinės veiklos 50-metį šiais metais minintis Kauno valstybinis choras, driguos ilgametis choro vadovas ir įkūrėjas maestro Petras Bingelis. Solo partijas atliks jaunosios kartos operos solistė, kurianti vaidmenis Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, mecosopranas Vilija Mikštaitė ir universali muzikantė, Roterdamo konservatorijoje klasikinės indų muzikos paslaptis studijavusi dainininkė Indrė Jurgelevičiūtė.

    Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

     

    Vieta: KAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Orbelianas KVCH -4432f447432fd1a815867df014fe20d1.png

    KVCH IR ASMIK GRIGORIAN KONCERTAS P. ČAIKOVSKIO KONSERVATORIJOS DIDŽIOJOJE SALĖJE

    2019.10.15

    Kauno valstybinis choras kartu su naująja operos pasaulio  žvaigžde Asmik Grigorian lapkričio 6 d. P. Čaikovskio konservatorijos Didžiojoje salėje dalyvaus  pirmajame soliniame praėjusių metų operos sensacija tapusios atlikėjos koncerte Maskvoje. Kartu su Asmik į sceną žengs „Operalia 2018“ nugalėtojas tenoras Pavelas Petrovas. Prie dirigento pulto stovės tris kartus „Grammy“ apdovanojimų nominantas Konstantinas Orbelianas. Vakaro programoje – gražiausios operų arijos ir chorai.

    Kauno valstybinis choras šioje salėje pirmą kartą dar 1973 metais atliko G. Verdi „Requiem“. Kaip liudijo muzikos kritikai, Kauno choro sukeltas įspūdis užgožė „La Scalos“ choro pasirodymą. Per prabėgusius dešimtmečius Kauno choras yra daug kartų koncertavęs Maskvoje, dažniausiai toje pačioje P. Čaikovskio konservatorijos salėje.

    Asmik Grigorian yra ne tik puiki dainininkė, ji yra talentinga aktorė, užkariavusi Zalcburgą  Salomėjos vaidmeniu. Platus diapazonas, turtinga balso spalvų paletė, dramatinis talentas ir išraiška privertė visą pasaulį kalbėti apie naująją operos pasaulio žvaigždę. Dėl savo puikių vokalinių įgūdžių ir aktorinio talento Asmik yra viena geidžiamiausių jaunųjų dainininkių intelektualiosios operos teatre.

    Šiandien Asmik koncertuoja operos teatruose Berlyne, Kelne, Rygoje, Barselonoje, Stokholme, Vienoje, Zalcburge, Maskvoje ir kitose žymiausiose teatrų salėse. 2018/2019 metų sezone ji debiutavo teatre „La Scala“. Įvairių tarptautinių apdovanojimų laureatė, 2016 m. Asmik pirmą kartą gavo prestižinį muzikos apdovanojimą „International Opera Awards“, kuris dažnai vadinamas operos „Oskaru“ (geriausio jaunojo dainininko kategorijoje).

    Pavelas Petrovas yra daugelio tarptautinių konkursų, įskaitant „Operalia“, „Gran Prix d’Opera“, „Prix Shimizu“ nugalėtojas, Vladimiro Spivakovo fondo specialiųjų apdovanojimų stipendininkas. Nuo 2016 metų jis yra Graco operos (Austrija) solistas.

    Konstantinas Orbelianas dirbo su geriausiais pasaulio simfoniniais orkestrais: Bostono, Detroito, SSRS valstybiniu, Korėjos, Sankt Peterburgo, Maskvos filharmonijos valstybiniu akademiniu, Škotijos nacionaliniu,  taip pat su „Maskvos virtuozais“ ir kt.

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • foto Jonas Danielevicius_2017-4717_1024x683-1a8c3f312347f7545a54b969b72a20f1.jpg

    KAUNO VALSTYBINIO CHORO JUBILIEJINIS KONCERTAS

    2019.10.12

    Šių dienų vienas ryškiausių prestižinių ir reprezentacinių Lietuvos kolektyvų – 1969 m. suburtas Kauno valstybinis choras, vadovaujamas savo įkūrėjo, meno vadovo ir vyriausiojo dirigento Petro Bingelio, švenčia 50-ąjį jubiliejų.

    Išskirtine garso kokybe ir itin plačia dinamine raiškos skale pasižyminčio choro repertuaro apimtys jau artėja link dviejų šimtų pasaulinės muzikos klasikos lobynui priklausančių didelės apimties vokalinių-instrumentinių kūrinių partitūrų. Dėka aukšto meistriškumo bei sugebėjimo atlikti pačius sudėtingiausius kūrinius choro gastrolės užsienyje intensyvios. Choras taip pat yra nuolatinis valstybinėms šventėms bei iškiliems įvykiams paminėti skirtų renginių dalyvis, o kiekvieną rytą transliacijas pradedantis Lietuvos radijas klausytojus pasitinka choro atliekama „Tautiška giesme“.

    Jubiliejaus proga choras klausytojus kviečia į šventinį vakarą pasiklausyti įspūdingosios Carlo Orffo kantatos „Carmina Burana“, kurios atlikimas didžiuliame Berlyno stadione 1992 m. chorui tapo vienu iš įsimintiniausių koncertų, kada jam plojo 75 tūkstančių klausytojų minia.

    „Carmina Burana“ – sceninė kantata, sukurta paties kompozitoriaus parašytu libretu, panaudojant dvidešimt keturis viduramžių laikotarpio eilėraščius iš 1803 m. Beuerno vienuolyne atrasto rankraščio „Codex Buranus“. Bene žinomiausia kantatos „Carmina Burana“ dalis – pakilus choras „O Fortuna“, pradedantis ir užbaigiantis kūrinį. Kantatos tekstuose paliečiama daugelis iki šiol savo svarbos nepraradusių temų: sėkmės ir turtų nepastovumas, greita gyvenimo tėkmė, grįžtančio pavasario džiaugsmas ir trumpalaikiai malonumai, kuriuos teikia girtavimas, gausus maistas, azartiniai žaidimai ir kūniška meilė.

    Išskirtinio virtuoziškumo, itin plataus balso diapazono ir ypatingos artistinės raiškos reikalaujančias vokalines partijas koncerte atliks dviejų „Auksinių scenos kryžių“, „Orfėjo“ bei „Fortūnos“ nominacijų laureatė Raminta Vaicekauskaitė, ekspresyvaus balso tenoras Algirdas Bagdonavičius, Lietuvos publikai pažįstamas iš TV šou „Triumfo arka“ (2010) bei septyniolikos tarptautinių dainininkų konkursų laureatas Andrius Apšega.

    Jubiliejinio šventinio koncerto atmosferą sustiprins grafikos autorės Barboros Giliūtės specialiai šiai progai kurtos video projekcijos, iliustruojančios „Carmina Burana“ kūrinį.

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • _DSC1030-81505f5039899ded838a86f8a302314c.jpg

    JUOZO NAUJALIO 150-OSIOMS GIMIMO METINĖMS

    2019.10.06

    Kauno valstybinis choras, minėdamas vargonininko, kompozitoriaus, pedagogo ir choro dirigento Juozo Naujalio 150-ąsias gimimo metines, paruošė ypatingą J. Naujalio kūrinių programą. Kviečiame į koncertus, kurie vyks spalio 11 d. 17 val. Elektrėnų savivaldybės viešojoje bibliotekoje, spalio 13 d. 13 val. Pakuonio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, spalio 18 d. 18 val. Garliavos meno mokykloje ir spalio 20 d. 13 val. Žiežmarių Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje. Visi koncertai NEMOKAMI!
    Choras yra bene vienintelis kolektyvas, atlikęs visus J. Naujalio kūrinius, daugelį jų įrašęs plokštelėse, radijo ir TV laidose. Šį kartą koncertuose skambės populiariausios J. Naujalio dainos, motetai, o taip pat mišios „Švenčiausių Jėzaus kančių garbei“.
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Moniuška-842b24d555ee4306692a0910041851cc.jpg

    STANISŁAWO MONIUSZKOS „AUŠROS VARTŲ LITANIJOS“ KAUNE IR VILNIUJE

    2019.09.29

    Kauno valstybinis choras tęsia žymaus kompozitoriaus, dirigento, vargonininko, pedagogo, kultūros veikėjo Stanisławo Moniuszkos 200-ųjų metinių minėjimo renginių ciklą.

    Gedulo ir vilties dieną birželio mėnesį choras „Aušros Vartų litanijas“ atliko Vilniuje, Šv. Jonų bažnyčioje, kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru. Šeštadienį Kauno arkikatedroje bazilikoje, o sekmadienį Vilniuje Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje choro partneris buvo Lomžos Witoldo Lutosławskio kamerinės filharmonijos orkestras, vadovaujamas Jano Miłoszo Zarzyckio.  Skambėjo II ir IV litanijos, o taip pat kiti Moniuškos, Woicecho Kilaro, Meczislawo Karlowicziaus, Romualdo Twardowskio kūriniai, kuriuos atliko solistai Hanna Maria Zajączkievicz  (sopranas), Donata Zuliani (mecosopranas), Jacekas Szimańskis (tenoras) ir Grzegoszas Piotras Kołodziejus (baritonas). Kaip pabrėžė orkestro vadovas, dirigavęs šiam koncertui, visi kūriniai susiję su Lietuva: orkestro atliktas polonezas iš kino filmo "Ponas Tadas", pagal A. Mickevičiaus poemą, kuri prasideda garsiąja fraze "O Lietuva, Tėvyne mano...", Romualdo Twardowskio, gimusio ir studijas baigusio Vilniuje, "Lituania" ir kiti.
    Koncertą vainikavo choras, orkestras ir solistai S. Moniuszkos antrąja ir ketvirtąja "Aušros vartų litanijomis". Prisiminkime, kad S. Moniuszka 18 metų gyveno, dirbo ir kūrė Vilniuje, kur svarbiu ankstyvuoju jo kūrybos laikotarpiu sukurtos keturios „Aušros vartų litanijos“ (I – 1843, II – 1849, III – iki 1854, IV – 1855) atskleidė ypatingą kompozitoriaus talentą. Populiarios Loreto Švč. Mergelės Marijos litanijos liturginis lotyniškas tekstas ir romantinio pobūdžio muzika – universalios savybės, dėl ko „Keturios Aušros vartų litanijos“ gali būti atliekamos bet kokioje salėje.
    Lomžos Witoldo Lutosławskio kamerinės filharmonijos simfoninis orkestras išaugo iš į 1977 m. įkurto Lomžos kamerino orkestro ir nuo tada surengė daugiau nei tūkstantį koncertų Lenkijoje ir užsienyje bei pelnė daugybę apdovanojimų už savo meninius pasiekimus ir indėlį į muzikinės kultūros vystymąsi. Kolektyvas koncertavo su iškiliais dirigentais ir žymiais solistais, taip pat dalyvavo daugelyje prestižinių festivalių, gastroliavo Prancūzijoje, Norvegijoje, puoselėdamas lenkų kultūros tradicijas reguliariai koncertuoja Baltarusijoje ir Lietuvoje. Orkestro diskografijoje – 13 kompaktinių plokštelių, iš kurių viena 2019 m. pelnė Lenkijos muzikinės scenos „Fryderyk“ apdovanojimą, penkios pelnė nominacijas „Fryderyk“ apdovanojimams, o viena – Tarptautiniams klasikinės muzikos apdovanojimams. Lomžos Witoldo Lutosławskio kamerinės filharmonijos orkestras yra tarptautinio kamerinės muzikos festivalio „Sacrum et Musica“ organizatorius, taip pat koncertų ciklo „Muzikiniai Liutoslavskio vakarai “ organizatorius.
    Nuo 2004 m. orkestro meno vadovas ir dirigentas yra Janas Miłoszas Zarzyckis. Jis taip pat yra Lomžos Witoldo Lutoslawskio kamerinės filharmonijos generalinis direktorius, Varšuvos F. Chopino muzikos universiteto profesorius, tarptautinių konkursų Italijoje, Ispanijoje ir Vengrijoje laureatas, yra dirigavęs daugumai simfoninių orkestrų Lenkijoje, koncertavęs Vokietijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Nyderlanduose, Čekijoje, Rusijoje, Italijoje, Ukrainoje, Makedonijoje, JAV, Portugalijoje, Meksikoje, Norvegijoje, Belgijoje, Lietuvoje ir Baltarusijoje. 2008 m. Kultūros ir nacionalinio paveldo ministras dirigentui įteikė specialųjį prizą už neįkainojamą indėlį į Lenkijos muzikinę kultūrą, 2011 ir 2013 m. įteikti diplomai už išskirtinius pasiekimus puoselėjant F. Chopino palikimą, 2013 m. – medalis „Gloria Artis“ už nuopelnus kultūrai. J. M. Zarzyckis taip pat pelnė Palenkės vaivadijos maršalkos apdovanojimą už nuopelnus meninės kūrybos srityje, kultūros populiarinimą ir saugojimą, Lomžos mero premiją už ypatingus pasiekimus kultūros srityje (2016). 2014 m. Lenkijos Respublikos Prezidentas jam suteikė muzikos meno profesoriaus vardą.

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • ChorOrkRink-2d3b72ade44ace72c4d5e188fbf5a64b.jpg

    M. TIPPETTO ORATORIJA „MŪSŲ LAIKŲ VAIKAS“

    2019.08.27

    Kūrybinės veiklos 50-metį pasitinkantis Kauno valstybinis choras kviečia į Kauno valstybinės filharmonijos sezono atidarymo koncertą. Skambės viena garsiausių XX a. britų kompozitorių Michaelo Tippetto (1905–1998) oratorija „Mūsų laikų vaikas“ (angl. A Child of Our Time). Oratoriją kompozitorius pradėjo rašyti 1939 m. rugsėjo 1-ąją – Antrojo pasaulinio karo pradžios dieną, kai Didžioji Britanija paskelbė karą Vokietijai. M. Tippettas buvo giliai sukrėstas įvykių dar gerokai anksčiau – kai 1938 m. jaunas žydų pabėgėlis nužudė vokiečių diplomatą, o nacių valdžia surengė atsakomąjį žydų pogromą, vėliau istorijoje žinomą Krištolinės nakties (vok. Kristallnacht) pavadinimu. M. Tippettas buvo pacifistas, todėl visas jo kūrinys – tai atsakas fašizmui, nekaltų žmonių persekiojimui ir Europos susiskaldymui, išreiškiantis gilų kompozitoriaus politinį, moralinį ir psichologinį susirūpinimą. Pats M. Tippettas žavėjosi C. G. Jungo psichoanalize, buvo ją užbaigęs vos keletas dienų prieš pradėdamas rašyti kūrinį, tad ir librete naudojamos šviesos ir šešėlio temos – ryškūs šios filosofijos atgarsiai.
    Oratorija parašyta naudojant tradicinę trijų dalių kūrinio formą, G. F. Händelio taikytą oratorijoje „Mesijas“ ir primenančią J. S. Bacho „Pasijų“ struktūrą. Įdomu, kad J. S. Bacho choralų vietą M. Tippetto kūrinyje užima afroamerikietiški spiričiueliai – savotiški laisvės himnai. Prabėgus beveik aštuoniasdešimčiai metų nuo kūrinio sukūrimo, M. Tippetto oratorija vis dar nepraranda savo aktualumo. „Mūsų laikų vaikas“ vis dar išties mūsų laikų.
    Oratoriją atliks vieni garsiausių Lietuvos operos solistų: sopranas Lauryna Bendžiūnaitė, mecosopranas Ieva Prudnikovaitė, tenoras Rafailas Karpis, bosas Liudas Mikalauskas ir Kauno valstybinis choras, vadovaujamas jo įkūrėjo, meno vadovo ir vyriausiojo dirigento, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, profesoriaus Petro Bingelio, kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru. Koncertui diriguos orkestro įkūrėjas, meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas, profesorius Gintaras Rinkevičius.

    Atlikėjai

    LIETUVOS VALSTYBINIS SIMFONINIS ORKESTRAS
    Meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius

    KAUNO VALSTYBINIS CHORAS
    Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis

    Solistai:
    LAURYNA BENDŽIŪNAITĖ (sopranas)
    IEVA PRUDNIKOVAITĖ (mecosopranas)
    RAFAILAS KARPIS (tenoras)
    LIUDAS MIKALAUSKAS (bosas)

    Dirigentas GINTARAS RINKEVIČIUS

    Programoje

    Michael Tippett – Oratorija „Mūsų laikų vaikas“ (angl. A Child of Our Time)

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Pazaislis Choras.jog-b5a71dd781c7211893339ffd7307f6ac.jpg

    PAŽAISLIO MUZIKOS FESTIVALIO BAIGIAMASIS KONCERTAS

    2019.08.16

    Kauno valstybinis choras kviečia į Pažaislio muzikos festivalio baigiamajį koncertą. Girdėsime  unikalų, teatrališką turkų kilmės britų kompozitoriaus Tolga Kashifo kūrinį „The Queen Symphony“.  Legendinės roko grupės „Queen“ kūrinius, kompozitoriaus interpretuojamus kaip simfoninę muziką, atliks ilgamečiai scenos partneriai – Kauno valstybinis choras, vadovaujamas maestro Petro Bingelio ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Diriguos Gintaras Rinkevičius.

    „Norėjau atskleisti pirmykštę šios didžios muzikos esmę. Norėjau sukurti ką nors daugiau nei paprastą orkestruotę, ir atradau, kad neatsiejama „Queen“ muzikos dalis yra šiuolaikinio klasikinio žanro kalba“, – teigia T. Kashifas. Pasak legendinio grupės „Queen“ gitaristo Briano May, „The Queen Symphony“ – tai žmogaus su nauju požiūriu ir unikaliu mąstymu darbas. „Aš įsitikinęs, kad šis kūrinys, kaip ir kiti dalykai, susiję su „Queen“, gali sukelti ir neigiamą reakciją. Jis laužo daugumą simfoninės formos taisyklių. Bet aš taip pat įsitikinęs, kad ši simfonija taps nemirtingu orkestrų repertuaro favoritu, nes visada surinks pilnas koncertų sales“, – sako B. May.

    Grupės nariai nedalyvavo T. Kashifo simfonijos kūrimo procese, palikdami kompozitoriui visišką kūrybos laisvę. Nors simfonijos muzikiniam audiniui naudojamos garsiausios grupės dainos, kai kurias iš jų bus sunku atpažinti net didžiausiems „Queen“ muzikos gerbėjams. „Visi, kurie tikisi išgirsti tiesiog aranžuotas „Queen“ dainas, bus mažų mažiausiai šokiruoti“, – po pirmųjų simfonijos perklausų teigė grupės „Queen“ gitaristas B. May.

    T. Kashifas pabrėžia, kad „Queen“ muzika yra vertingas audinys akademinės muzikos kompozitoriui – „Queen“ buvo naujos radikalios bangos, metusios iššūkį visai populiariajai muzikai, dalis. Ji įkūnijo pirminę artistinę ekspresiją, kurią mes girdime skrupulingai atliktuose grupės įrašuose ir koncertuose. Šiandien „The Queen Symphony“ atliekama visame pasaulyje, jos įrašas išlieka vienu populiariausių Europos, JAV, Azijos klasikinės muzikos sąrašuose. „Queen“ teatrališkumas, jausmingumas persunkia simfonijos skambesį – atrodo girdime pompastiško Freddy Mercury teatro užkulisius.

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Pazaislis Zoline-cc94b39010fa3ac8ea3ff460bb40ad16.jpg

    ŽOLINIŲ ŠVENTĖ PAŽAISLYJE

    2019.08.02

    Kaip ir kasmet, Lietuvos Švento Kazimiero seserų kongregacijos ir Pažaislio muzikos festivalio rengiami Žolinės atlaidai Pažaislyje vėl sukvies gausų būrį išmintingo Dievo žodžio ir iškalbingos muzikos mylėtojų. Jau daug metų Pažaislio muzikos festivalis kartu su seserimis kazimierietėmis kviečia visą kauniečių ir miesto svečių bendruomenę drauge švęsti Žolinę – Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventę. Kaip jau tapo įprasta, Žolinės atlaidai Pažaislyje vyks giedant Kauno valstybiniam chorui, kurio meno vadovas ir vyr. dirigentas yra profesorius Petras Bingelis.

    Šv. Mišių metu ir po jų vyksiančiame nemokamame koncerte skambės kompozitoriaus Juozo Naujalio, kurio 150-ąsias gimimo metines šiemet švenčiame, sakraliniai kūriniai chorui.

    KAUNO VALSTYBINIS CHORAS
    Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis

    Dirigentas PETRAS BINGELIS

    Programoje
    Juozo Naujalio sakralinė muzika

    Įėjimas nemokamas

    Tuo pačiu - keletas nuotraukų iš pernykštės Žolinių šventės.

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Alytus-0b491110a2dbd90b6a223d45f74fe97f.jpg

    VALSTYBĖS DIENOS MINĖJIMAS ALYTUJE

    2019.07.01

    Liepos 6 dieną 20.00 val. Kauno valstybinis choras kviečia paminėti Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną ir sugiedoti Tautišką giesmę Alytuje, prie miesto teatro.

    Dalyvaus Kauno valstybinis choras, meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Petras Bingelis, Kauno dramos teatro aktorius Dainius Svobonas, Alytaus miesto teatro aktoriai Vidas Vaškius, Vincas Vaičiulis, Aušros Saulevičiūtės vadovaujamas choreografijos kolektyvas”Aušrinė”, Lietuvos ginkluotų pajėgų Didžiosios Kunigaikštienės Birutės bataliono orkestras, savanoriai

    Programa:

    20.00 Kauno valstybinio choras ir aktorius D. Svobonas atliks V. Bartulio kompoziciją “Taip niekas tavęs nemylės…”

    20.50 – karaliaus Mindaugo ir karalienės Mortos karūnavimo ceremoniją atliks Alytaus teatro aktoriai ir choreografijos kolektyvas”Aušrinė”.

    20.55 - Sveikins Seimo nariai ir Alytaus miesto vadovai.

    21.00 – Skambės Lietuvos valstybės himnas. Jį atliks Kauno valstybinis choras ir karinių pajėgų orkestras.

    21.05 Koncertuos Lietuvos kariuomenės Didžiosios Kunigaikštienės Birutės bataliono pučiamųjų orkestras.

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Dubingiai 2019 finalas-5e33870247a06b4ca927d2323ab7ce82.jpg

    ĮSPŪDINGAS KONCERTAS DUBINGIUOSE

    2019.06.27

    Kauno valstybinis choras tradiciškai supažindina įvairių Lietuvos kampelių gyventojus su Lietuvos muzikos klasikų kūryba. Jau tapo tradicija vasaros viduryje aplankyti Dubingius su nauja koncertine programa. Prieš keletą metų choras ten buvo nuvežęs koncertą, skirtą Maironio jubiliejui, šį kartą Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečiui ir J. Naujalio metms dedikuota V. Bartulio sudaryta programa „Taip niekas tavęs nemylės...“.  

    Nedidelė moderni Dubingių bažnyčia negalėjo sutalpinti visų susirinkusių. Teko statyti papildomas kėdes, žmonės būriavosi pasieniais ir lauke. Netilpusieji pro praviras duris gaudė kiekvieną aktoriaus Dainiaus Svobono skaitomą žodį,  kiekvieną choro akordą. Galingais dirigento mostais choro vadovas profesorius P. Bingelis pradėjo šią meilės Tėvynei dedikaciją, pasibaigusią publikai vieningai atsistojus ir sugiedojus „Lietuva brangi“. Koncertas buvo tikrai emociškai turtingas – aktoriaus skaitomi tekstai žadino klausytojų tai juoką, tai graudžius tragiškų istorijos momentų prisiminimus.

    „Pažaislio muzikos festivalis ateina į daugelį  nuošalių Lietuvos miestelių, atnešdamas netikėtus muzikinius atradimus ne tik vietos gyventojams, bet ir kartais čia netgi specialiai iš toli atvykstantiems klausytojams“, - sakė festivalio direktorė G. Mikaitienė.

    Koncertą papildė ir praturtino Kauno valstybinio choro penkių dešimtmečių kelią apžvelgianti paroda, kurią paruošė Kauno miesto muziejaus filialas K. ir M. Petrauskų muziejus. Lankytojai įdėmiai žvelgė į senesnes ir dar naujas choro koncertų nuotraukas, širdin dėjosi žymių pasaulio muzikų žodžius apie šį iškilų Lietuvos muzikos kolektyvą.

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Prisikėlimas Nausėda-44c99c8b9826daa59c2038eb41632c3f.jpg

    KVCH PROJEKTE „KAUNAS. PRISIKĖLIMAS I“

    2019.06.24

    Pasididžiavimo Kaunu, Lietuva, muzikos ir vaizdo sintezė

    Tokio epiteto nusipelnė išskirtinis Pažaislio muzikos festivalio projektas „Kaunas. Prisikėlimas I“. Prieš šimtą metų Kaunas tapo laikinąja Lietuvos sostine. Taigi, pirmasis šimtmetis. Pilna žiūrovų salė, jos centre - išrinktasis šalies prezidentas Gitanas Nausėda. Įeinančius į Kauno filharmoniją pasitiko vaizdo ir garso efektai. „Muzika įkvepia, suteikia sparnus, priverčia tikėti šviesiu rytojumi. Visa tai šiandien mes gavome. Patyrėme nuostabų jausmą, kai visi taip sutartinai dainavome“, – po renginio sakė G. Nausėda apie Kauno valstybinio choro ir orkestro kartu su žiūrovais sugiedotą J. Naujalio ir Maironio „Lietuva brangi“. Tokio sutarimo ir vienybės linkėčiau ir politikos, ir kitose gyvenimo srityse. Tai pasididžiavimo Kaunu, Lietuva, muzikos ir vaizdo sintezė".

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • foto_Jonas Danielevicius_2017-1139-c4b379d6922be31c43978562f74cbab8.jpg

    „KAUNAS. PRISIKĖLIMAS I“

    2019.06.14

    Pagerbiant Kauno tapimo Lietuvos sostine 100-ąsias metines, klausytojų laukia išskirtinis Pažaislio muzikos festivalio projektas: „Kaunas. Prisikėlimas I“. Muzikinis-vizualinis renginys kviečia klausytojus intensyviai emocinei patirčiai ir unikaliai galimybei – išgyventi tapatinimosi su savo Miestu ir Tėvyne tiltą. Stipriausi Kauno muzikiniai kolektyvai: Kauno miesto simfoninis orkestras, Kauno styginių kvartetas, Kauno valstybinis choras, dirigentė Adrija Čepaitė ir režisierius Paulius Jurgutis užtikrina, kad bus labai stipru!  Šiame renginyje Kauno valstybinis choras atliks nedidelį, bet esminį vaidmenį - pabaigoje atliks J. Naujalio "Lietuva brangi", į atlikimą įtraukdamas ir visą publiką. 

    Durys į renginį atidaromos 17.40 val.

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • ek08060201-038787feaa449cac5ca09fdd554e96c8.jpg

    PASAULIO MUZIKOS ATSPINDYS PAŽAISLIO FESTIVALYJE

    2019.06.05

    Pasaulio muzikos atspindys Pažaislio festivalyje

    7 meno dienos Nr. 21 (1300), 2019-05-24

    Artėjant vasarai širdis nerimsta: kaip ten Pažaislis, kuo nudžiugins, ką naujo ir gražaus parengė, kuo nustebins? Paskutinį gegužės vakarą klausytojus susiburti po senosiomis vienuolyno liepomis kviečiantis XXIV Pažaislio muzikos festivalio pradedamasis koncertas „Odė džiaugsmui“ skirtas Kauno valstybinio choro jubiliejui. Festivalis ragina ir primena: muzikos mados keičiasi, kasmet atsiranda šimtai naujų kūrinių ir atlikėjų, tačiau klasikinė muzika yra nemari ir nepakartojama. Didžiojo Ludwigo van Beethoveno mintis, įkūnytas Devintojoje simfonijoje, nuolat primena prie ketvirčio amžiaus sukakties artėjantis Pažaislio muzikos festivalis. Koncerte gegužės 31 d. 19 val. Pažaislio vienuolyne girdėsime Lietuvos nacionalinį simfoninį orkestrą, Kauno valstybinį chorą ir sėkmės tarptautinėse scenose lydimus solistus Vidą Miknevičiūtę (sopranas), Jovitą Vaškevičiūtę (mecosopranas), Kristian Benedikt (tenoras), Tadą Girininką (bosas). Diriguojant Nacionalinės premijos laureatui Petrui Bingeliui, skambės nuostabiausios arijos, ansambliai ir chorai iš operos žanro lobyno, o vakarą vainikuos didingi Beethoveno Devintosios akordai.
    „Parengti tokio lygio koncertą nėra lengva. Mene apskritai nebūna lengvų dalykų, – sako maestro P. Bingelis. – Reikia daug įtempto kūrybinio laiko, ir tas laikas nėra normuotas. Reikia išmąstyti, išnešioti, kol atrandi variantą ir džiaugiesi, jei pataikai.“
    Paklaustas apie solistus dirigentas sako: „Šiame koncerte dainuos Europoje ir pasaulyje gerai žinomi atlikėjai. Deja, nors ir išaugę Lietuvoje, mūsų publikai jie per mažai matomi ir girdimi. Pažaislio festivalio tikslas – ne tik pristatyti pasaulinę klasiką, bet ir suteikti didžiąją sceną jauniems Lietuvos talentams. Solistai yra aukštai vertinami pasaulyje, jų darbo grafikas labai įtemptas, todėl nelengva rasti galimybių juos pakviesti į festivalį. Tačiau Beethoveno IX simfonijos finalas yra vienas sudėtingiausių vokalinių kūrinių, tiek solistams, tiek ir chorui, todėl labai džiaugiuosi, kad galėsime koncertuoti kartu su Vida Miknevičiūte, Jovita Vaškevičiūte, Kristianu Benediktu ir Tadu Girininku. Jų balsai gali papuošti bet kurio pasaulio operos teatro pastatymą.“ Koncerte bus ir visiškai naujas akcentas: paminint Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 15-ąsias metines ir sekant šių metų festivalio devizu #Pažink, koncerte skambės ir simfoninio orkestro atliekama Kipro kompozitoriaus Vassos Argyrides muzika.
    P. Bingelio klausiu, kur slypi jubiliejų švenčiančio Kauno valstybinio choro meistriškumo paslaptys?
    „Šiandien daug chorų dirigentų nori lengvai ir greitai parengti programą. Labai populiaru dainuoti puse balso, bet toks balsas negyvas. O Kauno valstybinis choras turi paklausą, nes chorų, dainuojančių pilnu ir gražiu balsu, likę labai nedaug, – sako choro įkūrėjas ir meno vadovas. – Mes renkamės tik pačius gražiausius ir sudėtingiausius pasaulinės muzikos šedevrus. Birželio 9 d. pakviesime į Giuseppe’s Verdi „Requiem“ Kauno filharmonijoje. Šį kūrinį atliekame jau seniai, bet kaskart atrandame naujus talentus. Sausį dainavome Kanarų festivalyje su garsiuoju bosu seru Brynu Terfeliu, taip pat Mariangela Sicilia, Marianna Pizzolato, Celso Albello. Tai buvo įsimintini koncertai. Šį kartą koncertuosime su svečiais iš kelių pasaulio šalių: Karina Flores (sopranas, Rusija), Eleni Matos (mecosopranas, JAV), Hovhannesu Ayvazyanu (tenoras, Armėnija), Hayku Tigranyanu (bosas, Armėnija), diriguos Constantine’as Orbelianas (JAV). Gros Kauno miesto simfoninis orkestras.
    Birželio 14 d. paminėsime Gedulo ir vilties dieną Šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje, dalyvaudami Vilniaus festivalyje ir atlikdami Stanisławo Moniuszkos kūrinį „Keturios Aušros vartų litanijos“. Šiai premjerai choras intensyviai ruošiasi. Daug dėmesio skiriame bažnytinei muzikai, tai natūralu, nes ji padėjo klasikinės muzikos pamatus. Tačiau nepamirštame ir lietuvių autorių. Pasitikdami choro 50-metį ir mūsų muzikos patriarcho Juozo Naujalio 150-metį, atlikome nemažai kūrinių, skirtų Dievui ir Tėvynei. Galime drąsiai pasakyti, kad mūsų brangios Tėvynės niekas taip nemylės, kaip kolektyvas, kuris jau 50-tą sezoną muzika įprasmina, taurina, garsina Tėvynę. Vidmanto Bartulio sudaryta programa „Taip niekas tavęs nemylės...“ – muzikinis literatūrinis kaleidoskopas, pristatantis ryškiausius mūsų istorijos epizodus. Šiuo metu programa ypač populiari, su ja keliaujame per miestus ir miestelius. Birželio 23 d. ją atliksime Dubingių Šv. Jurgio bažnyčioje. Kaip visada, rugpjūčio 15 d. po pietų klausytojus pakviesime į Žolinių atlaidus Pažaislio vienuolyne.
    Kaip ir kiekvienais metais festivalyje skambės įvairių žanrų muzika. Šis festivalis gimęs iš mūsų kultūros sąveikos su pasaulio muzika. Mes kviečiame atlikėjus iš kitų festivalių, o mūsų atlikėjai kviečiami kitur“, – sako festivalio meno vadovas P. Bingelis. Jis pridūrė, jog Pažaislio muzikos festivalis išlavino klausytojų skonį. Anot dirigento, muzika nereikalauja paaiškinimų, kiekvienas klausytojas turi būti pasirengęs ir suprasti, apie ką kalbama. Festivaliui reikia tam tikrų dvasinių ir moralinių nuostatų. Tai muzika, kuri auklėja, suteikia suvokimą apie žmogaus santykius su gamta.

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Pažaislio atidarymas-639520047437813a102d1e688020a001.jpg

    XXIV PAŽAISLIO MUZIKOS FESTIVALIO PRADEDAMASIS KONCERTAS

    2019.05.14

    Kauno valstybinio choro jubiliejui skirtas XXIV Pažaislio muzikos festivalio pradedamasis koncertas  „Odė džiaugsmui“ skatina atsigręžti į tai, ką mums visiems teikia nemari klasikinė muzika. Šie dalykai – džiaugsmas, gėris, prasmė ir tvarumas – atsispindi tiek skambiausiuose muzikos garsuose, tiek prie ketvirčio amžiaus sukakties artėjančio Pažaislio muzikos festivalio filosofijoje.

    Koncerte girdėsime Lietuvos nacionalinį simfoninį orkestrą, Kauno valstybinį chorą ir sėkmės tarptautinėse scenose lydimus solistus, kurių karjera džiugina kiekvieno melomano širdį: sopraną Vidą Miknevičiūtę, mecosopraną Jovitą Vaškevičiūtę, tenorą Kristianą Benediktą bei bosą Tadą Girininką. Diriguojant profesoriui Petrui Bingeliui, skambės nuostabiausios arijos, ansambliai ir chorai iš operos žanro lobyno, o vakarą vainikuos didingi Ludwigo van Beethoveno IX simfonijos akordai.

    Programoje - gražiausios operų arijos, ansambliai bei chorai:

    C. Saint Saens. Scena iš operos „Samsonas ir Dalila“.

    G. Verdi. Fiesko arija iš operos „Simonas Bokanegra“.

    G. Verdi. Manriko streta iš operos „Trubadūras“.

    V Bellini. Oroveso arija iš operos „Norma“.

    G. Bizet. Maršas ir choras iš operos "Karmen".

    L. van Beethoven. IX simfonijos finalas.

     

     Gegužės 31 d. 19 val. Pažaislio vienuolyne XXIV Pažaislio muzikos festivalio PRADEDAMASIS KONCERTAS – Odė džiaugsmui.

    Atlikėjai

    LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS

    Meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas

    KAUNO VALSTYBINIS CHORAS

    Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis

    Solistai:

    VIDA MIKNEVIČIŪTĖ (sopranas)

    JOVITA VAŠKEVIČIŪTĖ (mecosopranas)

    KRISTIAN BENEDIKT (tenoras)

    TADAS GIRININKAS (bosas)

    Dirigentas PETRAS BINGELIS

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • aDSC_2067-c35b3e0b55894422b2cd35abe7e231c9.jpg

    KVCH: G. VERDI "REQUIEM"

    2019.05.07

    Kauno valstybinis choras, su milžinišku pasisekimu atlikęs G. Verdi „Requiem“ 35-ajame Kanarų salų festivalyje,  kviečia visus, vertinančius nemarios akademinės muzikos didingumą, birželio 9-ąją apsilankyti Kauno valstybinėje filharmonijoje. Čia XXIV Pažaislio muzikos festivalio programoje  rinktinės atlikėjų pajėgos, diriguojamos Constantine’o Orbeliano, atliks šį įspūdingą kūrinį. Prieš 145 metus Giuseppe Verdi „Requiem“ sukurtas italų rašytojo Alessandro Manzoni atminimui. Šis, tarp operos ir liturginės muzikos žanrų varijuojantis, kūrinys nuo pat pirmojo atlikimo iki šiol yra itin populiarus ir greta iškiliojo Wolfgango Amadeuso Mozarto „Requiem“ yra vienas dažniausiai atliekamų šio pobūdžio veikalų.

    Susikaupimo ir apmąstymų kupiną genialųjį G. Verdi „Requiem“ atliks Kauno miesto simfoninis orkestras, kurio vadovas yra Algimantas Treikauskas, o vyriausiasis dirigentas – armėnų kilmės Maestro C. Orbelianas, šiuo metu reziduojantis JAV. Giedos šio žanro muzikoje neįtikėtinų aukštumų pasiekęs, veiklos penkiasdešimtmetį pasitinkantis Kauno valstybinis choras, vadovaujamas Petro Bingelio, ir iškiliausi armėnų kilmės operos solistai: sopranas Karina Flores, mecosopranas Eleni Matos, tenoras Hovhannesas Ayvazyanas ir bosas Haykas Tigranyanas. Visi šie dainininkai yra pelnę tarptautinį pripažinimą, o jų balsai skamba žinomiausiuose pasaulio operos teatruose.

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • 20171221-DSC_1125-7f5c233f9714885b87d3d3442f2f3419.jpg

    GUSTAVO MAHLREIO "TREČIOJI SIMFONIJA"

    2019.05.03

    Kauno valstybinio choro (vadovas ir vyr. dirigentas P. Bingelis)  ir  Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (vadovas ir vyr. dirigentas G. Rinkevičius) sėkmingą bendradarbiavimą populiarinant Lietuvoje Gustavo Mahlerio kūrybą apvainikuos jubiliejinio trisdešimtojo orkestro sezono finalą. Skambės Gustavo Mahlerio (1860–1911) simfonija Nr. 3. KVCH moterų grupės ir berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ (vad. Vytautas Miškinis) angeliški balsai atskleis didžiąją šio kūrinio paslaptį. „BBC Music Magazine“ atliktoje dirigentų apklausoje G. Mahlerio Trečioji simfonija pateko į dešimties geriausių visų laikų simfonijų sąrašą. Nepaprasto grožio kūriniui būtini tokie skaidrūs, tyri, be nuodėmės balsai...  Solo partiją atlikas nuostabus galingas mecosopranas, tarptautinių „Opera awards“ 2015 metų Jaunoji dainininkė, mecosopranas Justina Gringytė, pelniusi šį pripažinimą dėl savo pritrenkiančios technikos (The Times). Diriguos gintaras Rinkevičius.

     Šis įspūdingas kūrinys austrų kompozitoriaus šventinio sezono pabaigai pasirinktas neatsitiktinai. Jūratė Katinaitė rašė, kad „maestro G. Rinkevičius – pirmasis Lietuvos „maleristas“, kurio dėka Lietuvoje prasidėjo G. Mahlerio kūrybos recepcijos istorija“. Bėgant metams G. Mahlerio kūryba tapo neatskiriama Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro repertuaro dalimi. G. Rinkevičiaus diriguojamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras taip pat yra įrašęs visus G. Mahlerio simfoninius kūrinius.

    1893-iųjų vasarą G. Mahleris leido mažame kalnų kaimelyje Šteinbache, Austrijoje. Tuo metu jis tapo „vasarų kompozitoriumi“ – koncertų sezono metu pasinerdavo į dirigento darbą ir didmiesčio gyvenimą, o vasaras leisdavo atokiame užmiestyje, kur, supamas pasakiškos gamtos, galėdavo ramiai atsidėti kūrybai. Ant ežero kranto, pievų ir kalnų apsuptyje gimė ir G. Mahlerio Trečioji simfonija, kurios pagrindinė tema – gamta ir žmogaus santykis su ja. „Nėra reikalo žiūrėti į kraštovaizdį – jis visas sudėtas į mano simfoniją“, – sakė G. Mahleris jo aplankyti atvykusiam legendiniam vokiečių dirigentui ir geram draugui Bruno Walteriui. Išklausęs paties G. Mahlerio skambinamą Trečiąją simfoniją, B. Walteris vėliau rašė: „Jo visa esatis paslaptingu kvėpavimu man atrodė susijungusi su gamta. Tą akimirką galėjau išvysti jį tarsi patį gamtos dievą Paną.“

    Simfonijos esmę puikiai atskleidžia šešioms jos dalims G. Mahlerio suteikti programiniai pavadinimai: „Panas atsibunda. Įžengia vasara“, „Ką man kalba pievų gėlės“, „Ką man kalba miško gyvūnai“, „Ką man kalba žmogus“, „Ką man kalba angelai“ ir „Ką man kalba meilė“. Literatūriniais vokiečių folkloro rinkinio „Stebuklingas berniuko ragas“ ir Friedricho Nietzsche’s „Taip kalbėjo Zaratustra“ tekstais iliustruota simfonija nuo pat premjeros dienos sulaukė didžiulio pasisekimo.

     

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • 24131978_10213185943876035_2520851161307299095_o-1381a7c109aa0d9de41fb39178e1a9a4.jpg

    KAUNO VALSTYBINIS CHORAS C. SAINT-SAENS OPEROJE "SAMSONAS IR DALILA"

    2019.04.30

    Kauno valstybinis choras kviečia:
    gegužės 3, 4 d. Compensa salėje, Vilniuje

    C. Saint-Saens opera - Samsonas ir Dalila

    Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius
    Kauno valstybinis choras, meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Petras Bingelis

    Solistai
    DALILA - Justina Gringytė
    SAMSONAS – Kristian Benedikt

    Dirigentas – Gintaras Rinkevičius
    Režisierė – Dalia Ibelhauptaitė
    Kostiumų dailininkai – Juozas Statkevičius, Dalia Ibelhauptaitė

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Resurrexit 2019-4ee2a67d1f39a98ac2c851353410d06e.jpg

    KVCH XXXVII VELYKINĖS MUZIKOS FESTIVALYJE „RESURREXIT“

    2019.04.29

    Kauno valstybinis choras, vadovaujamas profesoriaus P. Bingelio,  kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru ir solistais didingu koncertu Šiaulių katedroje užbaigė  XXXVII velykinės muzikos festivalį „Resurrexit“. Tai seniausias reprezentacinis šio miesto profesionalaus meno festivalis, žinomas šalyje ir Europoje, vieną savaitę po šv. Velykų Šiaulius paverčiantis profesionalios muzikos meka. Festivalio atlikėjus ir svečius sveikino Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, linkėdamas, kad  džiaugsmingas Velykų Aleliuja prikeltų visus naujam gyvenimui, kuriame skambėtų meilės, ištikimybės ir tiesos akordai. Baigiamojo koncerto metu skambėjo Liudvigo van Beethoveno Devintoji simfonija d-moll, op. 125. Ši simfonija – vienas iš nedaugelio pasaulinio meno kūrinių, kurie it aukščiausių kalnų viršūnės iškyla virš visko, kas sukurta žmogaus genijaus. Apie šį kūrinį išsamiai pasakojo muzikologas Viktoras Gerulaitis. Simfoniją atliko Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Tomo Ambrozaičio. Baigiamojoje dalyje prie orkestro prisijungė Kauno valstybinis choras, chorai „Vilnius“ ir „Polifonija“ bei solistai Viktorija Miškūnaitė (sopranas), Jovita Vaškevičiūtė (mecosopranas), Tomas Pavilionis (tenoras), Liudas Mikalauskas (bosas). Pilnutėlė katedra pagarbiai sutiko ir entuziastingai palydėjo atlikėjus. Kauno valstybinis choras su dideliu pasisekimu šį kūrinį yra atlikęs daugelį kartų įvairiose šalyse. Nenuostabu, kad ir šį kartą sužavėti klausytojai pakiliai sveikino atlikėjus. Dar jaunystėje Didžiosios prancūzų revoliucijos vaizdinio sužavėtas Beethovenas ketino parašyti muziką pagal Friedricho Schillerio „Odę džiaugsmui“. Todėl galima teigti, kad šią simfoniją kompozitorius brandino visą gyvenimą. Tai ilgų jo idėjinių ir kūrybinių ieškojimų rezultatas, galutinai įgyvendintas 1824 metais.

    Festivalį „Resurrexit“ (Prisikėlimas lotyniškai) jau seniai pamėgo šiauliečiai ir miesto svečiai. Jis – vienas svarbiausių ir įdomiausių kultūrinių renginių Šiauliuose. Jau tapo įprasta, kad festivalis vyksta Velykų savaitės metu. Šiemet surengti devyni koncertai, kurie vyko Šiaulių katedroje, Šiaulių Švč. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo bažnyčioje, Šiaulių kamerinėje salėje „Polifonija“, Plungės Oginskių rūmuose ir Baisogalos dvaro rūmuose.

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • 20171221-DSC_1125-f184e90973ed733b0108a0c3ed085ab0.jpg

    KITOS PLANETOS, M. LEVICKIS IR KAUNO VALSTYBINIS CHORAS

    2019.04.20

    Balandžio 25 d., ketvirtadienį, Kauno valstybinėje filharmonijoje M. Levickis kartu su Kauno valstybinio choro moterų grupe, Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, diriguojamu maestro Gintaro Rinkevičiaus, publikai pristatys vieną žymiausių britų kompozitoriaus Gustavo Holsto (1874–1934) darbų –  siuitą „Planetos“. Kūrinio koncepcija veikiau astrologinė nei astronominė (štai kodėl Žemė nėra įtraukta). Siuitą sudaro septynios dalys: „Marsas“, „Venera“, „Merkurijus“, „Jupiteris“, „Saturnas“, „Uranas“ ir „Neptūnas“. Kiekviena iš jų skirta pristatyti planetos charakterį, darantį įtaką žemiškajai žmogaus būčiai.
    Pirmoje koncerto dalyje skambės lenkų kompozitoriaus Mikołajaus Majkusiako (g. 1983) kūrinį akordeonui ir orkestrui „Concerto Classico“ ir legendinio argentiniečių kompozitoriaus Ástoro Piazolla (1921–1992) siuitą „Punte del Este“.
    Šie koncertai taip pat vyks Šiauliuose balandžio 24 d. ir Vilniuje, Compensa salėje, balandžio 26 d.  
    Plačiau Skaityti viską Dalintis

Puslapis 1 iš 2  > >>