Pasirinkite kalbą

LT
EN
PL
RU
FR
DE
IT
ES

Paieška

Ieškoti

Susisiekite su mumis

lt Rašykite mums Paieška

2018

  • DSC01278-e5405eb2372a54363424006f78278090.jpg

    ADVENTO METU - MONUMETALUSIS G.VERDI „REQUIEM“

    2018.11.18

    Advento laikotarpiu Kauno valstybinis choras kviečia išgirsti vieną svarbiausių savo repertuaro opusų, monumentalų gedulingų mišių formos muzikos kūrinį – Giuseppe Verdi (1813–1901) „Requiem“ keturiems solistams, chorui ir simfoniniam orkestrui. Prof. P Bingelis šį kūrinį į choro repertuarą įtraukė prieš keturis dešimtmečius. „G. Verdi „Requiem“ - tarsi sukurtas mūsų chorui; tai – tarsi spalvinga drobė su aistringomis kulminacijomis, su ryškiai pabrėžtu dramos elementu (...). Šiame kūrinyje chorui nereikia ieškoti tam tikro stiliaus, atlikimo manieros, braižo. Jis tiesiog jam sukurtas“.

    Italų poeto ir novelisto Alessandro Manzoni atminimui sukurtos mišios yra vienas iš dažniausiai atliekamų chorinių kūrinių pasaulyje. „Requiem“ iki šių dienų išlieka unikaliu kompozitoriaus talento liudijimu, atspindinčiu jo draminį ir psichologinį genialumą, nesuvaržytą įprastų teatrinių apribojimų. Mat kompozitoriaus šlovės viršūnėje sukurtos mišios niekada neturėjo liturginės paskirties – šis didingas koncertinis kūrinys visų pirma įkūnija gyvybės ir mirties dvikovą žmogaus viduje ir Visatoje.

    G. Verdi „Requiem“ atliks įspūdingas Lietuvos operos solistų kvartetas: Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro primadona sopranas Sandra Janušaitė, charizmatiškoji Vokietijos Eseno operos teatro solistę mecosopranas Ieva Prudnikovaitė ir garsiausiose pasaulio scenose laukiami tenoras Edgarą Montvidą ir bosas-baritonas Kostas Smoriginas. Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui šį vakarą diriguos orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas G. Rinkevičius.

    2018 m. Gruodžio 14 d. 19 val.  Vilniaus kongresų rūmai

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • KONKURSAS-77acd8cc557b84585dcf6ee4db4ff384.png

    KAUNO CHORAS IEŠKO TALENTINGŲ, GRAŽAUS BALSO DAINININKŲ

    2018.11.13

    DĖMESIO! Kauno valstybinis choras ieško talentingų, gražaus balso dainininkų. Kandidatų anketų laukiame iki lapkričio 23 d.

     

    Kauno valstybinė filharmonija skelbia konkursą į Kauno valstybinio choro dainininkų (tenorų, bosų, sopranų, altų balsų) pareigas.

    Reikalavimai:

    -          Aukštasis išsilavinimas;

    -          Geri vokaliniai duomenys;

    -          Geras lietuvių kalbos ir bent vienos užsienio kalbos mokėjimas.

     

    Kandidatai turi pateikti šiuos dokumentus:

    -          Prašymą dalyvauti konkurse (pildomas vietoje);

    -          Išsilavinimą patvirtinančių dokumentų kopijas;

    -          Asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;

    -          Gyvenimo aprašymą (CV).

     

    Dokumentai priimami iki 2018 m. lapkričio 23 d. el. paštu lina@kaunofilharmonija.lt arba Kauno valstybinės filharmonijos sekretoriate, E. Ožeškienės 12, Kaunas.

     

    Konkursas į Kauno valstybinio choro dainininkų pareigas vyks 2018 m. lapkričio 27 d. 14 val. Kauno valstybinės filharmonijoje. Konkursas bus vykdomas perklausos būdu.

     

    Informacija teikiama: tel.  (837) 201562, el. paštu lina@kaunofilharmonija.lt

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Bingelio afisaA3-df99dd959982aaf3929a1919a000f9be.jpg

    KAUNO VALSTYBINIO CHORO JUBILIEJINIS KONCERTAS VALDOVŲ RŪMUOSE

    2018.11.12

    Lapkričio 20 d. 18 val. Valdovų rūmų Renesansinėje salėje "Nuo aukštų dainos bokštų", koncertas-susitikimas, skirtas prof. P.Bingelio 75-mečiui ir Kauno valstybinio choro veiklos 50-mečiui. Programoje lietuvių ir užsienio autorių kūriniai.

    Dalyvauja Kauno valstybinis choras, meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Petras Bingelis

    Renginio vedėja Audronė Žigaitytė-Nekrošienė

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • WP_20181030_14_37_50_Pro_LI-365871aad34de7b1d9b7cad1016b40d8.jpg

    PROF. P BINGELIS NUOLATINIS RADIJO STUDIJŲ SVEČIAS

    2018.10.31

    Kauno valstybinio choro repertuaras  platus, koncertų daug, jų lygis labai aukštas. Todėl nenuostabu, kad choro vadovui nuolat neduoda ramybės žurnalistai. Jį dažnai kalbina LRT radijo, LRT televizijos laidų vedėjai, o Marijos radijuje jis tapo nuolatiniu svečiu. LRT radijo ir LRT TV žurnalistus domina choro istorija, artėjantis pusės amžiaus jubiliejus, Dainų švenčių problemos, artėjantys Juozo Naujalio metai. Marijos radijuje maestro nuolat pasakoja apie svarbiausius choro gyvenimo įvykius. Artėjant Nepriklausomybės atkūrimo dienai profesorius pasakojo apie šiai progai skirtą choro premjerą - V. Bartulio "Taip niekas tavęs nemylės...", gegužės mėnesį - apie artėjantį Pažaislio festivalį, vasaros viduryje - apie Žolinės šventei skirtą koncertą, o štai visai neseniai - apie Visų šventųjų dienai  ir Vėlinėms skirtą kocertą Kauno arkikatadroje bazilikoje. Šį kartą studijoje viešėjo ir poetas, prelatas Vytautas Vaičiūnas, kuris papasakojo apie šventės reikšmę Lietuvos žmonėms. Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • DSC01406 jpg-429010efd77fcdaed38977dd115f6140.jpg

    ĮAMŽINTAS J.A. GREIMO ATMINIMAS

    2018.10.30

                Kauno valstybinis choras viešėjo Kupiškyje, atliko V. Bartulio programą "Taip niekas tavęs nemylės...". Kupiškio kultūros centre Kauno valstybinio choro vadovas profesorius Petras Bingelis Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijai perdavė skulptoriaus Stasio Žirgulio sukurtą vieno garsiausių lietuvių mokslininkų, Paryžiaus semiotikos mokyklos kūrėjo Algirdo Juliaus Greimo biustą. "Mums visiems svarbu suvokti ir nepamiršti, kad Lietuva davė pasauliui tokius mokslininkus, kaip A. J. Greimas" - sakė prof. P. Bingelis.

                Garsusis pasaulinės semiotikos pradininkas ir Paryžiaus semiotikos mokyklos kūrėjas augo ir pradinę mokyklą lankė Kupiškyje. Vaikystėje A. J. Greimas buvo kupiškėnų vestuvėse pabroliu, kaime piemenavo. "Mano vaikystė, glūdėjusi dabar jau nebesupranta­moje prajovų, laumių, velnių ir vaiduoklių fantasmagorijoje, negalėjo manęs nepaveikti. Prisirišimas prie to paprasto pasakų pasaulio pasireiškia paprasčiausiu būdu... Tai nuėjo taip toli, kad aš, ... pradėjau smarkiai domėtis... lietuviškosios mitologijos problemomis... Tuo tarpu mane domina senovės lietu­viškos kultūros, senovės lietuvių religijos atstatymas tautotyros pagalba" - rašė A.J.Greimas. Vaikystės įspūdžiai nulėmė semiotikos pradininko gyvenimo ir mokslo kelią.

                Pasaulinėje humanitarikoje Algirdas Julius Greimas yra pats žinomiausias lietuvis. Joks kitas nėra sukūręs humanitarinio ar kokio kito mokslo metodologijos arba savo mokyklos, kuri būtų tokia ženkli ir atpažįstama pasauliniame XX–XXI a. kontekste, kaip Paryžiaus, arba tiesiog greimiškoji (greimassienne), semiotika. Jo sekėjai yra įkūrę semiotikos centrus, plėtoja ir dėsto šią humanitarinę discipliną bent trijų žemynų universitetuose(A.Sverdiolas).

                A.J. Greimo skulptūros atsiradimu rūpinosi du profesoriai - P. Bingelis ir kupiškėnas, velionis profesorius Rimtautas Kašponis. Jis yra parengęs keletą knygų ir parodų apie A.J. Greimo palikimą. Kupiškio L. Stuokos -Gucevičiaus gimnazijos direktorius Virgilijus Žilinkas pasakojo, kad prof. Kašponis labai gerbė savo kraštietį, inicijavo ir padėjo sukurti gimnazijoje A.J. Greimo klasę. Kupiškio savivaldybės meras Dainius Bardauskas pasidžiaugė, kad iš šio gražaus krašto yra kilęs pasaulio semiotikos mokslo pradininkas.

    Simboliška, kad po skulptūros perdavimo ceremonijos Kauno valstybinis choras ir aktorius Dainius Svobonas, diriguojant prof. P Bingeliui,  atliko V. Bartulio muzikinę kompoziciją "Taip niekas tavęs nemylės..."

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Mocartas Requiem 01458-01b84b8e79ae2152dd1e763ef31a245f.jpg

    KAUNO VALSTYBINIS CHORAS ATLIKS W.A MOZARTO „REQUIEM“

    2018.10.17

    Tradiciškai paskutinį spalio vakarą Kauno valstybinis choras pakviečia mus  į didingąją Kauno Arkikatedrą baziliką, kurioje ir šiemet skambės Kauno valstybinio choro atliekamos W.A Mozarto „Requiem“, gedulingos mišios už mirusiuosius, viena žymiausių W. A. Mozarto kompozicijų, užbaigta 1791 m. Ši graži kolektyvo ir Arkikatedros puoselėjama tradicija tęsiasi jau daug metų. Kauno valstybinio choro repertuare Mozarto „Requiem" skamba nuo 1971 metų. Choro vadovas ir vyr. dirigentas profesorius Petrasi Bingelis subūręs chorą siekė įtraukti į repertuarą geriausius pasaulinės muzikos šedevrus ir šis Vienos klasiko "Requiem" buvo pirmasis kolektyvo atliktas didelės apimties kūrinys.
    W.A Mozarto „Requiem“ buvo paskutinis kompozitoriaus kūrinys, skirtas atlikti 4 solistams, mišriam chorui ir orkestrui, po W. A. Mozarto mirties užbaigtas jo kolegos.
    W. A. Mozartas sukūrė palyginti nedaug bažnytinės muzikos. Pagal legendą, pas jį apsilankė juodai apsirengęs nepažįstamasis ir užsakė kompozitoriui parašyti gedulingas mišias. Apie šį apsilankymą porą mėnesių prieš mirtį kompozitorius rašė laiške: „…Negaliu pamiršti šio nepažįstamojo, jis stovi man akyse – prašantis, persekiojantis, reikalaujantis. Aš tęsiu, nes darbas mane kamuoja mažiau negu poilsis. <…> Aš jaučiu, man kužda nuojauta, kad mano valanda atėjo; einu į mirtį; sutiksiu ją anksčiau nei būčiau galėjęs pasidžiaugti savo talentu. Gyvenimas toks gražus, jis buvo toks daug žadantis, tačiau kas skirta, to nepakeisi. Niekas nežino, kiek dienų liko, reikia atsiduoti likimui. Baigiu, nes manęs laukia gedulinga giesmė, kurią aš privalau užbaigti.“

    „Requiem“ sudaro 12 dalių. Ypač įsimintinos dalys „Dies irae“ („Dieną rūsčią“) bei „Lacrimosa“ („Sielvartingoji“). „Dies irae“ yra ypač dramatiška, aktyvi, vaizduojanti mirties siaubą bei žmonių maldavimus pasigailėti. „Lacrimosa – tai ramybės oazė, pasižymi subtilia lyrika, sukauptomis dejonėmis, skaudžiais atodūsiais tarp žodžių.

    Spalio 31 d., 19 val. Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje

    KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS
    Vyr. dirigentas Constantine Orbelian (JAV), vadovas Algimantas Treikauskas

    KAUNO VALSTYBINIS CHORAS
    Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis

    Solistai
    ELENA KALVAITYTĖ-VITKAUSKIENĖ (sopranas)
    JURGITA ŠALČIŪTĖ (mecosopranas)
    ARTŪRAS KURMALIJEVAS (tenoras)
    DEIMANTAS BRAUKYLA (bosas)

    Dirigentas PETRAS BINGELIS

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • KVCH  Jonas-Danielevicius_2017-1139-599x400-56ba3cc249cca9c03f0e5905be2ab4cf.jpg

    HECTORO BERLIOZO DRAMATINĖS LEGENDOS „FAUSTO PASMERKIMAS“ PASISEKIMAS KAUNE

    2018.10.09

    Likus porai savaičių iki  Hectoro Berliozo dramatinės legendos „Fausto pasmerkimas“ premjeros Kaune visi bilietai į Kauno valstybinės filharmonijos salę išparduoti. Atrodytų, tai ne naujametinis koncertas, tačiau Kauno publika išsiilgusi geros klasikinės muzikos. Kauno valstybinis choras intensyviai repetuoja tiek Kaune tiek ir Vilniuje, kur taip pat vyks koncertas. Taigi, nekantriai laukiame didelio ir gražaus muzikinio įvykio.

    Prancūzų kompozitorius Hectoras Berliozas (1803–1869) buvo tikrų tikriausias romantikas tiek gyvenime, tiek muzikoje. Jis kūrė taip, kaip ir gyveno – aistringai, intensyviai, egoistiškai, neurotiškai, painiodamas realybę su fantazija. Muzika jam buvo savojo ego išraiška, minčių ir emocijų testamentas. Impulsą H. Berliozo kūrinių gimimui visuomet suteikdavo literatūra – įkvepianti poezija ir prozos siužetai. Jis siekė atskleisti literatūros kūrinio detales kuo tiksliausiai ir spalvingiausiai, tam naudodamas visą prieinamą muzikinės technikos arsenalą. H. Berliozas buvo orkestruotės meistras, tikras dailininkas. Iš jo amžininkų niekas neturėjo tokios prašmatnios, turtingos orkestro spalvų paletės.

    Fausto istorija nukelia mus į XVI a. pradžią. 1509 m. Johannui Georgui Faustui Heidelbergo universitetas suteikė teologijos daktaro laipsnį. Regis, Faustas taip pat studijavo magiją Krokuvos universitete ir teigė galįs prilygti visiems Kristaus gebėjimams ir išskirtinybėms. Buvo pasakojama, kad daktaras Faustas skraidydamas skaitydavo paskaitas apie Homero kūrybą, galėdavo iššaukti mitologinių personažų dvasias ir tuo žavėdavo bei šiurpindavo jaunus studentus. Neva jis taip ir žuvo 1540 m. per skraidymo pamoką. Po daktaro Fausto mirties žmonės kalbėjo, kad visas nežemiškas galias jis gavo iš velnio mainais už sielą.

    H. Berliozui buvo 24-eri, kai jis perskaitė Goethe‘s „Faustą“. „Aš negalėjau atsiplėšti nuo knygos, – vėliau rašė kompozitorius. – Skaičiau ją valgydamas, teatre, gatvėje… Visur!“ Prabėgus devyniolikai metų, 1846 m. Paryžiaus „Opéra Comique“ teatre, diriguojant pačiam H. Berliozui, pirmą kartą nuskambėjo dramatinė legenda solistams, chorui ir orkestrui „Fausto pasmerkimas“. „Fausto pasmerkimas“ scenoje atliekamas dažniau nei visos H. Berliozo operos.

    Hectoras Berliozas – Dramatinė legenda „Fausto pasmerkimas“, op. 24

    KAUNO VALSTYBINIS CHORAS
    Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis

    LIETUVOS VALSTYBINIS SIMFONINIS ORKESTRAS
    Meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius

    Solistai:
    Margarita – MILDA TUBELYTĖ (mecosopranas)
    Faustas – EDGARAS MONTVIDAS (tenoras)
    Mefistofelis - RUBÉN AMORETTI (bosas)

    Dirigentas GINTARAS RINKEVIČIUS

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Bingelis Popiezius Choristai-bf676de7b7c0efb95f30bceb1b9543ea.jpg

    PROF. P. BINGELIS DIRIGAVO CHORUI MIŠIOSE SU POPIEŽIUMI

    2018.09.25

    Šv. Mišioms, kurias Kauno Santakoje aukojo popiežius Pranciškus, giedojusiame chore skambėjo ir Kauno valstybinio choro artistų balsai. Dirigentų kolektyve jautėsi patyrusios profesoriaus P. Bingelio rankos mostas.  Tai buvo visos Lietuvos choras, į kurį stipriausius savo choristus atrinko patys Lietuvos chorų vadovai. Lietuva – dainingas kraštas, yra daug stiprių chorų, be to  įsijungė ir įvairių parapijų vargonininkai, bažnytinių chorų vadovai. Prie repertuaro parinkimo prisidėjo bažnytinių chorų vadovai, kunigai, muzikologai. Šv. Mišių su Šventuoju Tėvu metu skambėjo lietuvių kompozitorių Česlovo Sasnausko, Juozo Naujalio, Teodoro Brazio, Pranciškaus Beinario, Jono Dambrausko, Kristinos Vasiliauskaitės, Vaclovo Augustino, Leonido Abario ir kitų lietuvių kompozitorių giesmės. Atsižvelgiant į gautas iš Vatikano nuorodas liturginei muzikai, įtrauktos ir užsienio kompozitorių giesmes, todėl repertuare skambėjo įvairių epochų ir stilių muzika. Klausytojus Todėl džiugino kompozitoriaus, choro dirigento, vargonininko Raimundo Martinkėno sukurtos aranžuotės, lydėjusios jungtinio choro giesmes. Šv. Mišių metu skambėjo ir specialiai šiam įvykiui sukurti muzikiniai kūriniai - lietuviškos Mišių dalys, taip pabrėžiant savo lietuviškas šaknis. Kompozitorė Zita Bružaitė su kolegomis Raimundu Martinkėnu, Vidmantu Bartuliu ir Giedre Pauliukevičiūte parengė Dzūkijos krašto Visų šventųjų litanijos motyvą, kunigo Pranciškaus Tamulevičiaus liaudiškų Mišių temas, Švč. Mergelės Marijos litanijos melodiją, liaudiškos giesmės Šventas teminę medžiagą. Tai didelė muzikinė dovana, kuri skambės Lietuvoje ir daugelį metų po popiežiaus vizito. Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Svobonas Taip niekas stačias-3142d601b16103b1adc9090ea9a4787f.jpg

    KAUNO VALSTYBINIS CHORAS PRADĖS FESTIVALĮ „BIRŽAI 2018“

    2018.09.18

    Rugsėjo 25 d. Kauno valstybinis choras, meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis, pradės  Tarptautinį Šiaurės Lietuvos muzikos festivalį „Biržai 2018“. Turtingu istoriniu ir kultūriniu paveldu galintis didžiuotis Biržų miestas kiekvienais metais sukviečia publiką pasidžiaugti jaunų ir perspektyvių atlikėjų talentu. Nuo 1998-ųjų metų organizuojamas festivalis kasmet sulaukia vis daugiau klausytojų ir pripažintų muzikantų dėmesio – tai liudija tiek perpildytos koncertinės erdvės, tiek ir palankūs atlikėjų atsiliepimai. Anot pianisto P. Geniušo bei violončelininko V. Sondeckio, „čia koncertai visada būna tikri. Tai ir yra didžiausia dovana atlikėjui“. Šių metų festivalio programa turėtų patraukti net ir išrankiausių klausytojų dėmesį – devyniuose festivalio koncertuose pasirodys muzikantai, aktyviai koncertuojantys ne tik Lietuvoje, bet ir garsiausiose pasaulio koncertų salėse. Šiais metais visi festivalio koncertai nemokami.

     

    Rugsėjo 25 d. (antradienis) 18.00 val.

    Biržų kultūros centre

    Festivalio pradedamasis koncertas

    Lietuvos 100-mečiui skirta programa

    „Taip niekas tavęs nemylės“

    Kauno valstybinis choras, Dainius Svobonas (aktorius)

    Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis

    Ko n c e r t a s   n e m o k a mas

    Organizatoriai: 

    VŠĮ „Meno manija“, Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokykla

     

    RĖMĖJAI:

    UAB „Lenauda“, UAB „Kemitera“, „Orų gidas“, Petronių šeima

    Seimo narys Viktoras Rinkevičius, Seimo narys Audrys Šimas

    PARTNERIAI:

    Biržų krašto muziejus „Sėla“, Biržų

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Bingelis ordinas Krėpšta-b5d76d8e3126a739619cc78e1fb9fcb1.jpg

    UŽ INDĖLĮ Į EUROPOS KULTŪRĄ P. BINGELIS APDOVANOTAS ŠV. LOZORIAUS ORDINU

    2018.09.04

    Galingais operos akordais, nuskambėjusiais prie Kauno marių esančio vienuolyno kieme, sekmadienio vakarą atsisveikino visą praėjusią vasarą džiuginęs XXIII Pažaislio muzikos festivalis. Prieš prasidedant koncertui, į Pažaislio muzikos festivalio sceną buvo pakviestas Kauno valstybinio choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas prof. Petras Bingelis. Maestro buvo įteiktas Šv. Lozoriaus Komandoro kryžiaus ordinas už ypatingus pasiekimus mene ir reikšmingą indėlį į Europos kultūrą. Šį ordiną įteikė Šv. Lozoriaus sąjungos vadovas profesorius Wolfgangas Steinbergeris, specialiai atvykęs iš Austrijos. Sveikindamas jis pabrėžė, kad jam didelė garbė sveikinti ir apdovanoti vieną iškiliausių Europos chorinio meno atstovų.

    Festivalio baigiamajam koncertui buvo pasirinkta kompozitoriaus Laimio Vilkončiaus roko opera „Eglė“. Pažaislio vienuolyno kieme klausytojai išgirdo koncertinę operos versiją. „Šio kūrinio premjera įvyko praėjusiais metais. Opera sulaukė puikių muzikos kritikų įvertinimų ir didžiulio publikos susidomėjimo, bilietai į koncertinį operos atlikimą Kauno filharmonijoje buvo išpirkti likus dviem mėnesiams iki koncerto, todėl norėjome sudaryti galimybę išgirsti šį kūrinį gyvai didesniam klausytojų ratui, o Pažaislio vienuolyno erdvė tam idealiai tiko“ – pasakojo festivalio sumanytojas ir koordinatorius Justinas Krėpšta. Pagrindinį Eglės vaidmenį įkūnijo jaunoji atlikėja Monika Pundziūtė, kuri niekuo nenusileido savo patyrusiems kolegoms – Žilvino vaidmenį atlikusiam Jeronimui Miliui, Eglės brolių partijas dainavusiems Česlovui Gabaliui, Tadui Girininkui bei Rafailui Karpiui. Jau tapo tradicija, kad didžiausių publikos ovacijų sulaukė įspūdingas aktoriaus Vlado Bagdono solo, kuriam operoje atiteko Rupūžės vaidmuo. Pasak festivalio direktorės Giedrės Mikaitienės, skambiais Laimio Vilkončiaus operos akordais baigdamas XXIII sezoną, Pažaislio muzikos festivalis su klausytojais atsisveikino neilgam. Netruks prabėgti keletas mėnesių šaltojo metų sezono ir festivalis vėl naujai atgims jau dvidešimt ketvirtai savo vasarai.

    Parengta pagal straipsnį dienraštyje "Kauno diena"

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Choras Žolinės Bingelis-f3bfa97ea85ad0489faf274ac9b5e6f7.jpg

    LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO ŠIMTMEČIUI „NEPRIKLAUSOMYBĖS GIMIMAS“

    2018.08.29

    Visi žinome, kad 1918 metų vasario 16 dieną buvo pasirašyta Lietuvos Nepriklausomybės deklaracija. Toji data – tai mūsų naujos, demokratinės valstybės kūrimo pradžia. Bet kas buvo iki tol? Kas vyko 1917 – 1918 metais iki Nepriklausomybės akto paskelbimo? Kokia buvo Europa ir kokia buvo Lietuva Europoje? Kokios sąlygos lėmė šio akto atsiradimą?

    Tai ir pabandysime įsivaizduoti kartu su kompozitoriaus Vidmanto Bartulio sumanytu projektu „Nepriklausomybės gimimas“. Lietuvos valstybės kūrimosi istoriją pasakos aktorius Rimantas Bagdzevičius, įspūdžius sustiprins Džiugo Katino vaizdo instaliacijos ant forto pylimų, o muzikinį istorijos foną kurs Kauno valstybinis choras ir Kauno miesto simfoninis orkestas vadovaujami maestro Petro Bingelio. O VI-ojo forto vidiniame kieme įsitaisę senoviniai karo technikos eksponatai dar labiau sustiprins galimai buvusią istorijos atmosferą.

    Nuo 20 val. Pažaislio muzikos festivalis pakvies į įspūdingą koncertą vidiniame forto kieme – „Nepriklausomybės gimimas“.

    Nuo 17 val. turiningą programą kauniečiams ir svečiams ruošia Lietuvos kariuomenė: Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono ir Karo policijos kariai pristatys naudojamą techniką ir ginkluotę; gros LK Karinių oro pajėgų orkestras; Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos kariai įrengs pirmosios pagalbos mokyklėlę, kurioje instruktoriai demostruos pirmosios pagalbos veiksmus; Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos kariai pristatys tarnybos būdus Lietuvos kariuomenėje; Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono kariai iškilmingai pakels Lietuvos Respublikos vėliavą.

    Nuo 18:30 val. ekskurija po VI fortą, kurią ves Karo muziejaus savanorė, Kauno fortų entuziastė, gidė Lina Jankauskaitė.

    „Nepriklausomybės gimimas“

    KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS
    Vyr. dirigentas Constantine Orbelian (JAV)
    vadovas Algimantas Treikauskas
    KAUNO VALSTYBINIS CHORAS
    Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis
    RIMANTAS BAGDZEVIČIUS (aktorius)
    Dirigentas
    PETRAS BINGELIS


    Programoje
    "NEPRIKLAUSOMYBĖS GIMIMAS"
    Kompozitorius VIDMANTAS BARTULIS
    Video instaliacijos DŽIUGAS KATINAS

    Įėjimas nemokamas

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • foto Jonas Danielevicius_2017- (88)_1024x683-a83a93e80e5ce2237a306a759ad3e9db.jpg

    50-ASIS KAUNO VALSTYBINIO CHORO SEZONAS

    2018.08.24

    Paprastai teatrai, filharmonijos savo kūryboinį sezoną pradeda antroje rugsėjo pusėje. Kauno valstybinio choro vadovas profesorius Petras Bingelis sako, kad jo kolektyvas rudens sezoną pradėjo tik grįžęs po atostogų per Žolinės šventę Pažaislio fesivalyje. Tačiau prieš akis - ilgas ir turiningas šio išskirtinio kolektyvo  jau 50-asis sezonas. Todėl galime tikėtis daug gražių ir prasmingų koncertų, ir žinoma premjerų.

                     Gerb. maestro, Žolinių šventėje skambėjo choro atliekamos mišių giesmės ir programa "Taip niekas tavęs nemylės".

    - Simboliška, kad sezoną pradedame atlikdami kūrinius, skirtus Dievui ir Tėvynei. - sako Kauno valstybinio choro vadovas prof. Petras Bingelis. - Galime drąsiai pasakyti, kad mūsų brangios Tėvynės niekas taip nemylės, nebus taip arti savęs ir Tėvynės, kaip kolektyvas, kuris jau 50-ą sezoną muzikiniais kūriniais įprasmina, taurina, garsina Tėvynę, kurioje visi gyvename, kur visiems jauku, gera ir miela. Jau minėta V. Bartulio sudaryta programa "Taip niekas tavęs nemylės..." skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. Tai muzikinis literatūrinis kaleidoskopas, pristatantis ryškiausius mūsų istorijos epizodus.   Šiuo metu ji ypač populiari, su ja keliaujame per miestus ir miestelius.

    - Ką naujo ir įdomaus girdėsime naujajame sezone?

    Šiuo metu kolektyvas intensyviai koncertuoja, bet tuo pačiu repetuoja naują  V. Bartulio programą "Nepriklausomybės gimimas". Jos premjera laukia jau netrukus - rugpjūčio 29 d. VI-ajame forte.

                     Kokie  didieji sezono koncertai? Jubiliejinio sezono pirmoji pusė paženklinta simboliniu ženklu: skambės netgi du „Faustai“ - spalio mėnesį laukia Hektorio Berliozo "Fausto pasmerkimas",  opera oratorija. Tai retai atliekamas kūrinys, reikalaujantis didelių meninių pajėgų. Spalio 12 d. šį kūrinį galėsite girdėti Kongresų rūmuose Vilniuje, o spalio 13 d. – Kauno filharmonijoje. Gruodžio 5,6,7,8,9 d. Ch. Gunoud opera „Faustas“  Kongresų rūmuose. Tai chorinė opera, kuriai reikalingas skambus galingas choras. Kiekvienas mūsųs – savotiškas Faustas: menininko likimas visada reikalauja atiduoti visą save kūrybai, atsisakyti daugelio dalykų, susitelkti į savo darbą.

    Kaunas puoselėja gražias Vėlinių minėjimo tradicijas, viena jų -  choro atliekamos  gedulingosios Mišios „Requiem”. Spalio 31 d. susikaupimo valandai pakviesime į seniauisią  sakraliąją miesto erdvę – Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedrą baziliką. Skambės žymiausio klasicizmo epochos – Wolfgango Amadeus Mozarto „Requiem“.Tai ypatingas kūrinys mūsų kolektyvui. Jis skambėjo pirmaisiais mūsų kolektyvo gyvavimo metais, skamba ir praėjus pusei amžiaus. Nemirtingas Mozarto genijus ypatingoje aplinkoje suburs šimtus kauniečių. Gal būt kai kurie jų prisimins ir pirmuosius mūsų kolektyvus koncertus.

    Dar vienas “Requiem”, G. Verdi kūrinys, skambės gruodžio 14 d. Vilniuje , o 15 d. Kauno filharmonijoje. 
    Lapkričio mėnesį numatomas festivalis "Iš arti". Tai šiuolaikinės muzikos festivalis, kuriame visada tikimės malonių netikėtumų.

    Gruodį vėl skambės didingi kūriniai - L. Beethoveno "Missa solemnis".

    Karlo Orfo Carmina Burana. Ir, kaip kasmet, kartu su simfoniu orkestru ir solistais kviesime kauniečius į Naujametinį koncertą.
                     Kolektyvas keliauja po Lietuvą, bet jis laukiamas ir tolimesniuose kraštuose.

    Į svečius vešime tai, ką puoselėjame daugelį metų ir mokame geriausiai. Sausio mėnesį planuojame Gran Kanarijoje atlikti  Verdi "Requiem". Numatomos seniai planuotos kelionės į Sakartvelą metu kitą vasarą, birželio mėnesį, šį nuostabų kūrinį atliksime kartu su Izraelio filharmonijos simfoniniu orkestru ir dirigento Zubinu Mehta.

    Kuo džiugins kauno valstybinis choras ateinančiais metais Kauno ir Lietuvos klausytojus?

    Su Vilniaus city opera kolektyvu, Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, kursime puikų operos spektaklį - P. Čaikovskio "Pikų damą". Režisierė Dalia Ibelhauptaitė kaip visada numato daug įdomių naujovių. Ateinančių metų  vasario 20–24 d. turėsime retą  galimybę išvysti olistę Asmik Grigorian  scenoje su mama – primadona Irena Milkevičiūte.  1919 metai paženklinti mūsų nacionalinės muzikos patriarcho kompozitoriaus Juozo Naujalio vardu. Jo 150 metų jubiliejų pažymėsime Kauno valstybinėje filharmonijoje balandžio 9 d. kartu su žymiausiais solistais ir simfoniniu orkestru. Ateinančių metų Kauno kultūros pasididžiavimas -  Pažaislio festivalis -  bus skirtas mūsų kolektyvo jubiliejui. Šiuo metu ruošiama jo programa.

                     Kolektyvas yra įrašęs daug daug klasikos ir populiarios muzikos kūrinių. Ką numatote nuveikti šį sezoną?

    Norėtųsi pabaigti M.K. Čiurlionio kūrinių plokštelę, esame skolingi Česlovui Sasnaukui, kurio jubiliejų minėjome užpernai, artėja Eduardo Balsio 100-osios gimimo metinės. Na ir, žinoma, jubiliejinė KVCH plokštelė - populiarių klasikos ir šiuolaikinių kompozitorių įrašai. Darbai pradėti dideli, bet, kaip visda trūksta lėšų jiems užbaigti.

     

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Semeliškės-f139a908cb8c73111c47e8f7e9d7b4f3.jpg

    VASAROS FESTIVALIS SEMELIŠKĖSE "NUO LAURYNO IKI ROKO"

    2018.08.14

    Kauno valstybinis choras pradėjo tradicinį vasaros festivalį Semeliškėse "Nuo Lauryno iki Roko". Choras atliko šiuo metu itin populiarią Lietuvoje Vidmanto Bartulio parengtą programą "Taip niekas tavęs nemylės". Jos klausėsi pilnutėlė Semeliškių Šv. Lauryno bažnytėlė.Dirigavo K. Jakeliūnas. Publika ypač jautriai priėmė aktoriaus Dainiaus Svobono skaitomus tekstus apie Lietuvos valstybės istoriją ir nūdieną. Programai baigiantis visa salė stovėdama klausėsi J. Naujalio ir Maironio giesmės "Lietuva brangi".

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Bingelis šviesus-04a12fb1a6c5ed42396cbaceaf83544f.jpg

    PETRAS BINGELIS: „NEPAMIRŠKIME, KAD LIETUVIAIS ESAME MES GIMĘ“

    2018.07.30

    Per Dainų dieną Vingio parko estradoje pirmoji skambėjo daina „Lietuviais esame mes gimę“, o jungtiniam chorui dirigavo Lietuvos nacionalinės premijos laureatas maestro Petras Bingelis, kuris šiemet šventė 75-metį.

    Plačiau:  Giedrė MILKEVIČIŪTĖ straipsnyje -

    P. Bingelis: „Nepamirškime: lietuviais esame mes gimę“

    http://www.savaite.lt/gyvenimas/likimai/2686-p-bingelis-nepamirskime-kad-lietuviais-esame-mes-gime.html

    – Ką jums reiškia ypatinga Lietuvos šimtmečio dainų šventės dvasia?

    – Tai, kad į šį grandiozinį renginį, kuris trunka savaitę, vis dar susirenka 36 tūkstančiai dalyvių, o Vingio parko estradoje jų dainuos 12 tūkstančių, žinoma, jaudina. Šventės dvasia primena ir tą metą, kai kilo Atgimimo banga, kai stovėjome Baltijos kelyje, kai dainomis priešinomės tragišką Sausio 13-ąją. Ta vienybė tuomet buvo labai svarbi, tokia ji išlieka ir šiandien.

    Aš, kaip kaunietis ir Kauno valstybinio choro steigėjas ir vadovas, norėčiau priminti, kad dainų šventės pirmasis akordas nuskambėjo Kauno Dainų slėnyje, nes būtent šiame mieste tarpukario Lietuvoje ir gimė ši graži tautinė tradicija, kuri vėliau pasklido po Lietuvą. Ir iš karto po Antrojo pasaulinio karo, kai mūsų kraštas jau buvo praradęs nepriklausomybę, 1945 m. ji atgimė taip pat Kaune. Sunku patikėti, bet tais metais vykusioje dainų šventėje skambėjo ir „Lietuva brangi“ (žodžiai Maironio), ir Vinco Kudirkos sukurtas himnas.

    – Vingio parke vykęs atidarymo renginys buvo kiek neįprastas – pirmą kartą tokioje erdvėje parodyta kompozitoriaus Laimio Vilkončiaus sukurta roko opera „Eglė“. Ar jums smagu, kad dainų šventės repertuare atsirado toks šiuolaikinis žanras?

     – Ši roko opera, kuriai diriguoja Valstybinio simfoninio orkestro vadovas maestro Gintaras Rinkevičius, jau buvo nuskambėjusi pernai sostinės Kongresų rūmuose, o Vingio parke ji įgavo naujų spalvų. Gal būsiu ne visų suprastas, bet, mano nuomone, roko muzika prie tradicinio ir gilias šaknis turinčio dainų šventės modelio nelabai dera. Neabejoju, kad tai sumanyta turint gerų ketinimų, kad nemokamas renginys pritrauktų daugiau jaunimo. Esu įsitikinęs, kad toks žanras labiau tinka „popso“ šventėms. Kita vertus, kuo labiau pataikausime jaunimui, tą ir turėsime. O štai Estijoje ir Latvijoje vykstančiose dainų šventėse einama tradiciniu keliu. Gražu, kai dainuoja visa tauta. Tad ir mes turime parinkti tokį dainų dienos ar regionų švenčių repertuarą, kurį dainuotų visi.

    Baiminamasi, kad jaunimas neis į šventę ir sakys: „Ne, ne, tai mums neįdomu.“ O sakys tai todėl, kad jie nemoka tų dainų. Svarbu, kad kuo daugiau jaunų žmonių pajustų mūsų dainų ir folkloro gėrį ir grožį, kad tai būtų ne užmirštama, o perduodama kitoms kartoms. Dabar mokyklose chorų bei kitų saviveiklos kolektyvų padėtis nėra itin gera. Manau, kad pasirengimas dainų šventėms turi būti nepertraukiamas procesas. Kita bėda, kad tiek bendrojo lavinimo, tiek ir aukštosiose mokyklose chorų mažėja. Jeigu tik užges dainų švenčių tradicija, tai Lietuvoje, kurią vadiname dainų kraštu, situacija tik blogės, ir kuo ji baigsis, niekas nežino. Labai gaila, kad į tą dvasinį skurdą einame dideliais tempais. Vyriausybei pavaldžių Kultūros ir Švietimo ministerijų dėmesys dvasiniams žmonių poreikiams turėtų būti daug didesnis.


    – Esate vieno žymiausių Lietuvos profesionalių muzikos kolektyvų Kauno valstybinio choro įkūrėjas ir vadovas, garsaus Pažaislio muzikos festivalio vienas iš iniciatorių, Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos profesorius ir dar turite kitų įvairių pareigų. Jus pažįstantys žmonės tvirtina, kad esate darboholikas, jog jus dažniausiai galima rasti čia, Lietuvos nacionalinės filharmonijos Kauno skyriuje.

    – Taip, iš tikrųjų mane dažniausiai galima rasti šiame kabinete arba repeticijų salėje, o jeigu čia nesu, vadinasi, koncertuojame arba esame išvykę į gastroles. O kaipgi kitaip? Juk choras – mano užaugintas ir išpuoselėtas vaikas. Kitais metais švęsime jo 50-metį. Džiaugiuosi, kad mano vadovaujamas choras žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, kad esame kviečiami į reprezentacinius renginius. Tie, kurie jums sakė, kad aš darboholikas, yra teisūs. Aišku, dėl mano atsidavimo darbui kentėjo šeima, o labiausiai turbūt žmona Vida, kuri man padovanojo du muzikalius sūnus Povilą ir Jurgį.

    – Išduokite receptą, kaip, sulaukus 75-erių, išlikti tokiam kaip jūs – energingam, žvaliam ir kūrybingam?

    – Jokių didelių paslapčių neturiu. Kiekvieną rytą nuo Ąžuolyno, šalia kurio gyvenu, per Laisvės alėją pėsčiomis žingsniuoju į darbą. Esu įsitikinęs, kad judėjimas yra sveikata. Visiems galiu pasakyti: „Vaikščiokit ir gyvensit ilgai.“ Man smagu, kai žingsniuodamas sutinku žmonių, kurie mane dar pažįsta, pasisveikina. Praeinu pro dainininko Leonido Dolskio, Vytauto Didžiojo paminklus ir su jais pasisveikinu (šypsosi).

    – Prisipažinkite, kai turite mažiau koncertų, pabėgate į gamtą. Juk esate kaimo vaikas, kilęs iš Dzūkijos, augęs prie Merkio upės esančiame Mardasavo kaime.

    – Taip, mano tėviškė ten tebėra, tik be tėvukų. Į sodybą laisvesnį savaitgalį nuvažiuoju, o vasarą ir dažniau. Smagumėlis pasimaudyti šaltame Merkio vandenyje, mat į upę suteka daug šaltinių. Vanduo atgaivina ne tik kūną, bet ir sielą, suteikia gyvenimui naujų syvų. O kaimo ramybė, paukščių balsai... Dar mėgstu lietuvišką pirtelę. Tai, ką turi, kartais neįvertini, o tėviškės gamtos grožis – didelis turtas. Kartais, kai atvažiuoja prie Merkio svečiai, stebisi ir sako: „Čia rojaus kampelis“. O upė ties mūsų sodyba srauni, akmenuota, kaip ir pats gyvenimas.

     – Pusę amžiaus po studijų Vilniuje esate kaunietis, dirbate tame pačiame kolektyve, gyvenate su ta pačia žmona... Esate pastovus ir ištikimas savo pasirinkimui, bet ar laimingas?

    – Kol esi sveikas ir kažkam reikalingas, reikia tik džiaugtis. O kai prisimenu tai, kaip aš gavęs paskyrimą tapau kauniečiu ir niekur kitur iš šio miesto neišvažiavau, dabar net atrodo kiek keista. 1959 m. iš Kauno kas tik galėjo važiavo į Vilnių, o man buvo pavesta čia suburti valstybinį chorą. Kodėl? Mat tuo metu Kaune buvo pasigesta muzikinės kultūros. Balsingų žmonių Lietuvoje buvo, tačiau darbo sąlygos šiame reprezentaciniame kolektyve buvo apgailėtinos: atlyginimai menki, gyventi nebuvo kur. Tad pradžia buvo labai sunki. Per tą laiką chore pasikeitė tiek žmonių, kad išeitų mažiausiai kokie keturi chorai.

    Šiandien chore yra 70 žmonių. O kad gyvuojame gerai, mums padėjo tai, jog Kaune atkūrėme Valstybinės konservatorijos Kauno fakultetą. Čia įstodavo nemažai kauniečių, kurie rinkdavosi darbą mūsų chore, nes tapo garsus, daug važinėdavo į gastroles. Dabar minėtas fakultetas tapo Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademija, kurioje studijuoja ir gabūs žmonės iš aplinkinių regionų. Jeigu nebūtų šios akademijos, neturėtume Kaune nei miesto simfoninio orkestro, nei šio choro.

    Tad mano laimė tiesiogiai susijusi su choro gyvavimu, su tuo, kad jis reikalingas svarbiausiuose valstybės renginiuose, kad jis yra žinomas pasaulio arenose.

    – Šimtmečio dainų šventė sutapo su Pasaulio futbolo čempionatu, kurio bene visas rungtynes transliuoja LRT. Gal, kaip ir dažnas kaunietis, labiau esate krepšinio gerbėjas?

    – Ne, man labiau patinka futbolas. Ši sporto šaka yra fenomenali, nes ja žavisi ne tūkstančiai, o milijardai žmonių. Manau, pasaulio futbolo čempionatas šį sykį buvo Respublikinės dainų šventės konkurentas. Tikriausiai to ir norėjote paklausti. O apie krepšinį, kuris Lietuvoje vadinamas antrąja religija, galiu pasakyti tiek, kad man nelabai aiškus toks palyginimas. Žinoma, gerai, kad žmonės eina į krepšinį, serga už savo komandą, kad jaunimas lygiuojasi į sabonius ar brolius lavrinovičius. Tik nesuvokiu, kodėl valdžia tiek daug dėmesio, ypač finansų, skiria šiam sportui.

    – Pasigendate valstybės dėmesio net UNESCO Pasaulio nematerialaus paveldo sąraše įrašytiems objektams, tarp kurių ir Dainų ir šokių švenčių tradicija?

    – Na, šiai šimtmečio šventei dėmesys didesnis, tikriausiai ir pinigų skirta daugiau, bet turiu omenyje ne tik tokius išskirtinius renginius. Negaliu suprasti, kodėl iki šiol didžiuosiuose Lietuvos miestuose nėra nė vienos padorios koncertų salės su gera akustika. Kai matome, koks dėmesys yra skiriamas krepšiniui, kokios statomos arenos, kiek įsteigta vaikus ir jaunimą viliojančių sporto mokyklų, o kultūra dažnai laikosi vien entuziastų dėka, darosi liūdna. Krepšinio žvaigždės, jų gaunami milijonai apsuka galvą jaunimui, bet sportas ugdo tik kūną, o ne sielą. Aš nesu prieš sportą, bet man skauda širdį, kad daug mažiau rūpinamasi kultūra, jaunosios kartos dvasiniu ugdymu. Ta tema galima daug kalbėti, bet tos kalbos be materialaus pagrindo, tiksliau sakant, be valstybės rūpesčio, atsimuša tarsi žirniai į sieną. Vargsta ne tik auganti karta, kuri apskritai gali pamiršti tai, kas mums brangu. Juk mokyklose vaikai jau nežino, kaip atrodo vienas ar kitas instrumentas, dažnas nemoka nė vienos liaudies dainos. Tad būtina valstybės parama dar šiaip taip gyvuojantiems chorams, orkestrams ar folkloro ansambliams, nes antraip tautinės kultūros gali laukti liūdna ateitis. Juk kad išsilaikytų valstybė, valdžia turi kreipti dėmesį į tris kertinius dalykus: raides, skaičius ir gaidas, t. y. raštingumą, matematiką ir muziką.

     – Didelio optimizmo jūsų balse nejuntu, bet vis dėlto dainų šventės pavadinimas „Vardan tos...“, regis, nukreiptas į ateitį.

    – Sunku ginčytis su tais, kurie atsainiai mesteli: „Kam tos liaudies dainos? Kam įdomūs tie jūsų atliekami Mocarto, Haidno, Šuberto, Hendelio ar Vagnerio kūriniai? Juk tai atgyvenusios, pasenusios vertybės.“ Aš tokiems žmonėms linkęs atsakyti: „Ar kada nors atgyveno Tikėjimas, Meilė, Viltis, Gailestingumas, Paprastumas, Sąžiningumas?“ Tai juk gyvenimo išmintis, kuria reikia remtis. Valstybė ir tauta atsiduria rimtame pavojuje, kai minėtos vertybės tampa nereikalingos. Pilys arba dvarai, jeigu jų niekas nenaudoja, sugriūna; gėlė nelaistoma džiūsta; ugnis nekurstoma užgęsta. Blogiausia, kad gali užgesti dvasia. O tada jau – pabaiga...

    Kad ir kokia būtų dainų šventė, kas ketveri metai ji sutelkia po pasaulį išsibarsčiusius tautiečius vienybei. Puiki tradicija visiems giedoti „Tautišką giesmę“. Tik, duok Dieve, kad tas mūsų jungtinis balsas būtų išgirstas.

    – Pasidžiaukime, kad per šias dienas tautiečiai, išsibarstę po svečias šalis, atvyksta į šimtmečio dainų šventę. Bet jie liepos 6 dieną kartu su visais pagiedos Lietuvos himną, aplankys gimines, draugus ir išvyks. Ištuštėjęs Vilnius vėl paakins susimąstyti, ar ne dėl tos nykstančios dvasios ir suardytos harmonijos žmonės, jauni talentai palieka gimtinę?

    – Vyresniosios kartos žmonės padarė tai, kad Lietuva išsivaduotų iš sovietinio jungo, tačiau juk praėjo 28-eri metai, kai atkūrėme Nepriklausomybę. Esu įsitikinęs, kad dabar tautos ateitis yra jaunimo rankose, bet jauni žmonės ganėtinai pasyvūs, jeigu jiems čia blogai, mokytis ir dirbti išvažiuoja svetur. Ten jie daugiau užsidirba, atvažiuoja į gimtinę, pasižiūri, kad čia niekas nesikeičia į gera, ir vėl išvažiuoja. Mums belieka dėl to apgailestauti...

    – Teko girdėti, kad ir jūsų sūnūs laimės ieško svetur?

    – Taip atsitiko ir mūsų šeimoje – užaugę sūnūs Povilas ir Jurgis gyvena užsienyje. Abu jie muzikalūs: Povilas baigė fagoto studijas, gyvena Šveicarijoje ir groja įvairiose pasaulio šalyse; o Jurgis studijavo triūbą, tačiau pasirinko ne muziko, bet verslininko kelią Norvegijos sostinėje Osle. Jie teigia, kad pasiilgsta gimtinės, tačiau gyvenimas ten normalesnis. Kai jie atvažiuoja, pasižiūri, kaip mes čia „murkdomės“ ir nejudame iš vietos, nemato perspektyvos. Tėvynės meilė jų atgal neprivilios, nes ji taip pat turi turėti ir dvasinį, ir materialų pagrindą po kojomis.

    Nuvažiuokite į bet kurį Europos operos teatrą ir ten rasite tarp solistų ar orkestrantų ne vieną lietuvį, o juk jie, užaugę Lietuvoje, galėtų daryti didelius dalykus, jeigu jiems čia būtų sudarytos bent minimalios sąlygos.

     

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Bingelis diriguoja 1-e20133790d73e3c371bf2c7e1e437096.jpg

    PROF. PETRAS BINGELIS PRADĖJO DAINŲ DIENOS PROGRAMĄ

    2018.07.07

    Kauno valstybinio choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas prof. Petras Bingelis pradėjo Šimtmečio dainų šventės Dainų dienos programą. Jis dirigavo legendinę Stasio Šimkaus ir Jurgio Zauerveino dainą "Lietuviais esame mes gimę". Šiemet Dainų dienoje dalyvavo chorai, ansambliai iš Lietuvos, o taip pat ir 22 užsienio lietuvių chorai – 650 choristų – iš Australijos, Austrijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Kanados, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos ir Vokietijos. Į šventę pirmą kartą atvyko ir Dainų dienos koncerte dalyvavo du užsienio chorai – vyrų chorų draugija „Jordankai“ iš Japonijos ir moterų choras „Vocal Orange“ iš Austrijos. Renginio programą sudarė keturios dalys: „Lietuva, tėvyne mūsų, tu didvyrių žeme“, „Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi“, „Tegul tavo vaikai eina vien takais dorybės“, „Vardan tos Lietuvos vienybė težydi“. Keturias valandas trukusiame renginyje skambėjo daugiau nei 30 dainų – nuo liaudies dainų iki klasika tapusių kūrinių. Organizatoriai tvirtina, kad beveik pusę repertuaro sudarė lig šiol Dainų šventėse neskambėjusios ar naujai aranžuotos dainos. Renginio kulminacija tapo visų Lietuvoje ir pasaulyje gyvenančių lietuvių drauge giedama „Tautiška giesmė“. Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Egle raudona 2-c85c2556666551cd42e9d317e3513260.jpg

    L. VILKONČIAUS ROKO OPERA "EGLĖ" VINGIO PARKE

    2018.07.03

    Kauno valstybinis choras sėkmingai dalyvavo L. Vilkončiaus roko operoje "Eglė" Vingio parke Vilniuje. Nors visą dieną lijo įkyrus lietus, žiūrovai neišsigando ir užpildė Vingio parko estradą...


    Projektui buvo surinktos stipriausios muzikinės pajėgos - Kauno valstybinis choras, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, choras „Bel Canto“, ritmo grupė,taip pat solistai Monika Pundziūtė, Jeronimas Milius, Vladas Bagdonas, Česlovas Gabalis, Raimundas Juzuitis, Rafailas Karpis bei Artūro Noviko džiazo mokyklos auklėtiniai. Lietuvių liaudies epas „Eglė, žalčių karalienė“ subūrė tris garsius menininkus - kompozitorių Laimį Vilkončių, dainų autorių ir atlikėją Vytautą Kernagį ir poetą Sigitą Gedą eksperimentui, kuris atkurtos Lietuvos šimtmečio proga pristatomas visiems Lietuvos žmonėms. L. Vilkončius iki šiol prisimena S. Gedos žodžius apie lietuviškame Eglės epe užkoduotą konfliktą tarp Jūros ir Žemės gyventojų, pagoniškų lietuvių deivių vardus.
    Šią operą bus galima pamatyti Pažaislio vienuolyne rugsėjo 2 d. ir Palangoje rugsėjo 8 d.

    Spektaklio užkulisius aplankė premjeras S. Skvernelis.

     

     Pasiruošimas spektakliui užtrunka ilgai...

      P. Bingelis ir V. Bagdonas

    Scenoje ir užkulisiuose J. Milius ir M. Pundziūtė atrodo šiek tiek kitaip...

    Spektaklis reikalauja ne tik meistriškumo, bet ir didelės ištvermės ir kantrybės... 

     

     

     

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Eglė-6e8e681df797f22ac2cdb762c70dc5e0.jpg

    KAUNO VALSTYBINIS CHORAS DIDŽIOJOJE ROKO OPEROS PREMJEROJE

    2018.06.18

    Liepos 1 d. Vilniuje, Vingio parke, vyks didžioji iš užmaršties prikeltos, keletą dešimtmečių premjeros laukusios trijų didžiųjų menininkų inicjuotos, Laimio Vilkončiaus ir Sigito Gedos  operos „Eglė“ premjera. Jos sukūrimo idėja prieš tris dešimtmečius kilo jau anapilin išėjusiam Vytautui Kernagiui. Operą atliks Kauno valstybinis choras, choras „Belcanto“, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir solistai.

    Šią operą galėsite matyti ir Pažaislio vienuolyne rugsėjo 2 d., Pažaislio muzikos festivalio baigiamajame koncerte.

     „Kauno valstybinis choras jau kuris laikas repetuoja operos choro partijas. Tai originalus ir įdomus muzikinis kūrinys,- sakė choro vadovas profesorius Petras Bingelis.- Tai neeilinis muzikinis įvykis, didelė lietuviškos muzikos šventė, tačiau kiek neįprastas spektaklis, nes nedažnai tenka dalyvauti roko muzikos pastatymuose. Visus sužavėjo nuostabus libretas, originali visiems žinomos legendos traktuotė“. 

    „ Ši opera gimė prieš tris dešimtmečius, jos iniciatorius V. Kernagis, libreto autorius S. Geda. Taip ilgai užtrukus šios muzikos viešam pristatymui, „Eglė“ savaime tapo tarsi mano gyvenimo kūriniu“ - sako kompozotorius L. Vilkončius.

    Laimis Vilkončius ir Vytautas Kernagis kartu mokėsi tuometinėje Konservatorijoje, dabarinėje Muzikos ir teatro akademijoje. Vėliau baigdamas renginių režisūros studijas Maskvoje kaip diplominį savo darbą V. Kernagis  ketino pastatyti roko operą „Eglė žalčių karalienė“ ir paprašė L. Vilkončių sukurti muziką. Libreto autoriumi jis pasiūlė Sigitą Gedą, su kuriuo dažnai bendradarbiavo. L. Vilkončius prisiminė operos gimimą: „Geda užsidegė šia idėja, jis kalbėjo apie lietuviškame Eglės epe užkoduotą konfliktą tarp Jūros ir Žemės gyventojų, vardino pagoniškų lietuvių deivių vardus, o  žaltys taip pat buvo ir senovės egiptiečių išminties simbolis. Supratome, kad Sigitas užgriebs gerokai plačiau, samprotaus apie visos žmonijos būties, išlikimo prasmę. Deja, netrukus paaiškėjo, kad Vyto studijų baigimui tikrai nespėsime. Vytui teko kiek pasitraukti nuo „Eglės“. Libretas buvo baigtas po poros metų. Mums jį perskaitė pats autorius. Nuo pirmųjų sakinių buvome įtraukti pirmiausia Sigito skaitymo būdo, jo intonacijų. Joms apibūdinti randu tik žodį „archajiškos“. To neįmanoma paaiškinti, tai reikia išgirsti. Sigitui buvo labai svarbi ne tik žodžio prasmė, bet ir jo fonetika. Vėliau kurdamas muziką kai kuriose scenose stengiausi tai išnaudoti. Libretas padarė įspūdį ir man, ir Vytui. Net ėmėme svarstyti, kad statydami „Eglę“ panaudosime S. Gedos balso įrašą. Toks netikėtai įtaigus buvo tas balsas. Salomėjos Nėries poema „Eglė žalčių karalienė“ buvo įtraukta į mokyklinę programą, todėl jos turinys buvo plačiai žinomas bent jau lietuviams. Operoje nereikėjo atpasakoti „Eglės“ turinį.   Galėjome panaudoti tik simbolius, filosofuoti, pasitelkdami tik S. Gedai būdingą mąstymo būdą. Roko opera „Eglė“ neapsiriboja atpasakodama visiems žinomos stebuklinės pasakos turinį. Siužetas nepakeistas, tačiau S. Gedos tekste nėra tiesmukiško aiškinimo, koks personažų elgesys vertinamas teigiamai, koks smerkiamas. Tokia istorija galėjo nutikti bet kur šiandieniniame globaliame pasaulyje. Tarkime, S. Geda įvedė pasakoje nesantį personažą Rupūžę, kurios vaidmenį atliks aktorius vyras, nes mūsų Rupūžė yra kokių 3000 metų amžiaus. Todėl Rupūžė iš anksto žino, kuo baigsis visa istorija. Tik vadovaudamasi išmintimi nesistengia pakreipti įvykių kita linkme, užbėgti už akių nelaimei. Be to, Rupūžė yra išmintingas, ir vandenyje, ir sausumoje galintis gyventi padaras, operoje tampantis tarsi jungiamąja grandimi tarp konfrontuojančių Žemės ir Jūros gyventojų. Operos muziką kūriau gal porą, gal trejetą metų. Žinoma, vildamasis, kad ji tuojau pat bus pastatyta. Deja, Kernagis tuo metu buvo pasinėręs į „Dainos teatro“ kūrimą. Mano operai reikėjo labai profesionaliai svinguotą muziką dainuojančių ir grojančių artistų. Tuo tarpu „Dainos teatro“ tikslai ir uždaviniai buvo kiti. Nuo operos sukūrimo iki pagaliau pirmojo jos paviešinimo praėjo daugiau kaip 30 metų. Visus tuos metus ieškojau būdų pristatyti žiūrovams S. Gedos ir savo darbą. Apie savo „Eglės“ pastatymą kalbėjau su visais prodiuseriais/vadybininkais, pastačiusiais ar nestačiusiais bent vieną roko operą ar šiuolaikinį miuziklą – praktiškai visi susidomėjo ir entuziastingai ėmėsi organizacinio darbo, bet negavus finansavimo visi planai žlugo.  Ir tik 2015 metų rudenį G. Rinkevičius po mano autorinio koncerto pasiūlė pastatyti mano „Eglę“ Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro pajėgomis, pakviečiant į talką solistus ir chorą. Ir šį kartą „Eglės“ pastatymas vėl nesulaukė jokios finansinės paramos, bet akimirksniu buvo išpirkti bilietai į pirmąjį premjerinį koncertą-spektaklį ir į papildomai paskelbtą antrąjį.  

    ATLIKĖJAI:

    Solistai: Monika Pundziūtė (Eglė)

    Jeronimas Milius (Žilvinas)

    Kostas Smoriginas (Rupūžė)

    Česlovas Gabalis (Girinis)

    Raimundas Juzuitis (Kariūnas)

    Rafailas Karpis (Artojas)  

    Artūro Noviko Džiazo mokyklos auklėtiniai (Eglės vaikai): Tautvydas Kairys (Ąžuolas), Kasparas Skuja (Uosis), Veronika Krupavičiūtė (Drebulė), Ignas Masevičius (Beržas)

    Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr dirigentas Petras Bingelis)

    choras „Bel Canto“ (vadovas Egidijus Kaveckas)

    Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius)

     

     

     

     

     

     

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • foto Jonas Danielevicius_2017-4711_1024x683-99e146defccd550b067deaaac2d86367.jpg

    KAUNO VALSTYBINIS CHORAS ATLIKS "CARMINA BURANA"

    2018.06.08

    Kauno valstybinėje filharmonijoje - įspūdingoji Carlo Orffo sceninė kantata  "Carmina burana"

     

     

    Atlikėjai

    KAUNO VALSTYBINIS CHORAS
    Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis
    Solistai:
    RAMINTA VAICEKAUSKAITĖ (sopranas)
    MINDAUGAS ZIMKUS (tenoras)
    ANDRIUS APŠEGA (baritonas)
    MOTIEJUS BAZARAS (fortepijonas)
    MYKOLAS BAZARAS (fortepijonas)
    Dalyvauja
    MUŠAMŲJŲ GRUPĖ
    Vladas Šeibakas, Zenonas Bagavičius,
    Andrius Rekašius, Saulius Astrauskas,
    Artūras Zimblys
    Dirigentas PETRAS BINGELIS

     

    Bilietai

    Bilietų kaina: 10, 12 Eur 
    Bilietų kaina renginio dieną: 12, 14 Eur

     
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • foto Jonas Danielevicius_2018 (264 of 275)-e63aa6a4073764a61c8c50b7cd612857.jpg

    KAUNO VALSTYBINIS CHORAS PRADĖJO PAŽAISLIO MUZIKOS FESTIVALĮ

    2018.06.07

    Kauno valstybinis choras ir  Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras tradiciškai pradėjo jau 23-iąjį Pažaislio muzikos festivalį. Koncertas buvo skirtas legendinio Lietuvos tenoro Virgilijaus Noreikos atminimui. Scenoje išvydome maestro mokinį tenorą Edgarą Montvidą bei Virgilijaus Noreikos vokalistų konkurso antrosios vietos laimėtoją baritoną Modestą Sedlevičių bei publikos simpatijų prizą pelniusį sopraną iš Ukrainos Tetjaną Žuravel. Nuostabiai vasarišką sekmadienio vakarą minios klasikinės muzikos gerbėjų tiesiog užplūdo Pažaislio vienuolyno kiemą. Puikiai nuskambėjo Kauno valstybinio choro atliekamos G. Verdi melodijos: „Sanctus“ iš „Requiem“,  choras iš operos  „Traviata“, choras iš operos „Nabukas“, Čigonų choras iš operos „Trubadūras“.

    Į vienuolyno kiemą susirinkusią gausią publiką džiugino ne tik vasariškas oras, bet ir nuostabi koncerto programa: klausytojų mėgstami duetai ir arijos.  Žiūrovus sužavėjo T. Žuravel, atlikusi Violetos ariją is „Traviatos“ , Liučijos arija  iš G. Donizetti „Lučijos di Lamermur". Solidžiai skambėjo Modesto Sedlevičiaus atliekama Ūdrio daina iš V. Klovos operos „Pilėnai“(su choru). Koncerto kulminacija tapo Edgaro Montvido atliekama kompozitoriaus Algimanto Raudonikio daina „Švelnumas", be kurios buvo neįsivaizduojamas V. Noreikos repertuaras. „Šis kūrinys mums labai stipriai siejasi su Virgilijumi Noreika, – pasakojo solistas Edgaras Montvidas. – Maestro mums visuomet atnešdavo šūsnį lietuviškų kūrinių, jis labai skatino savo studentus į repertuarą įtraukti lietuvių kompozitorių kūrinius. Publika dar puikiai prisimena Maestro balsą skamban šiam kūriniui. Bet aš manau, kad tai bus simbolinis aktas, tarsi gyvenimas tęsiasi toliau ir kūriniai tęsiasi toliau, kuriuos perima Maestro mokiniai...", – emocijomis apie savo mokytoją ir jo vizite kortele tapusią dainą „Švelnumas“ dalinosi tenoras Edgaras Montvidas.

    Koncerte taip pat skambėjo Adorno arija iš G. Verdi operos „Simon Boccanegra“, arija iš A. Thomas operos „Hamletas“,   Džildos arija, Hercogo ir Džildos duetas iš G. Verdi operos „Rigoletas“, Rozinos ir Figaro duetas iš G. Rossini operos „Sevilijos kirpėjas“, duetas iš G. Bizet operos „Perlų žvejai“, Cerlinos ir Don Žuano duetas iš W. A. Mozarto operos „Don Žuanas“, Kalafo arija iš G. Puccini operos „Turandot“.

    Pažaislio muzikos festivalis iškeliauja į visą vasarą truksiančią muzikinę kelionę po Kauno ir visos Lietuvos koncertines erdves. Festivalis klausytojus pakvies net į 42 koncertus, o artimiausias susitikimas jau birželio 7-osios vakarą Babtyno-Žemaitkiemio dvare egzotiškų muzikos žanrų fiestoje „Kai tango susitinka bosanovą“.

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Vistytis_afisa-c82b3f7d21a2a8a2a1e5d4afb3a9aa4c.jpg

    KAUNO VALSTYBINIS CHORAS PROGRAMOJE "TAIP NIEKAS TAVĘS NEMYLĖS"

    2018.05.28

    Kauno valstybinis choras su programa „Taip niekas tavęs nemylės“ keliauja po Lietuvą.

    Pažaislio muzikos festivalį į Vištytį Vilkaviškio rajone pakvietė iš šio miestelio kilęs verslininkas Donatas Kazlauskas.

    Minint Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį, kūrėjų komanda šiai progai parengė programą „Taip niekas tavęs nemylės“, kuria įprasminamas lietuvių tautos kelias, nusidriekęs per paskutinius šimtą metų ir nužymėtas įvairiausiais tiek džiugiais, tiek skaudžiais įvykiais. Tad  programoje žaismingus tekstus palydi neįpareigojantys sąskambiai, o liūdnus prisiminimus nuspalvina rimties ir susikaupimo kupina harmonija. Skambės daugeliui puikiai pažįstamos Česlovo Sasnausko, Stasio Šimkaus, Juozo Naujalio dainos ar giesmės, taip pat paties V. Bartulio muzika. Autorius sako, kad šiame projekte „muzika tarsi įrėmina, papildo skaitovo tekstą, suteikdama visumai klasikinį, tautinį apibrėžtumą, leisdama suvokti, kad nėra svarbu, kas aprašė tautos istoriją   Lietuva visada išliks savimi.“

    “Pavasaris pažadina sielą ir norisi kažko artimo, savo, lietuviško, o tuo pačiu šiuolaikiško ir nenuobodaus. Nuotaikinga programa  “TAIP NIEKAS TAVĘS NEMYLĖS“ skambės Vištytytje, Pažaislyje, Semeliškėse ir kitose Lietuvos vietovėse,- sako autorius, Nacionalinės kultūros premijos laureatas kompozitorius Vidmantas Bartulis.

    “TAIP NIEKAS TAVĘS NEMYLĖS“ -  tai publicistinė muzikinė kompozicija iš originalių V. Bartulio melodijų, žinomų klasikinių dainų, ištraukų iš įvarių laikotarpių spaudos, autorinių tekstų, kuriuos skaitys Auksinio scenos kryžiaus laureatas aktorius Dainius Svobonas.

    „Po sėkmingo aktoriaus kūrybinio darbo su choru programoje pagal Donelaičio tekstus norėjosi išnaudoti aktorinį D.Svobono talentą, - sako choro meno vadovas prof. Petras Bingelis, – Dainiaus aktoriniai sugebėjimai, įtaiga, bendravimas su publika suteikia Kauno valstybinio choro atliekamai programai  naują kokybę. V. Bartulio paruošti tekstai skamba nuotaikingai, sulaukia publikos reakcijos, praplečia akiratį, leidžia palyginti įvairius Lietuvos istorijos laikotarpius ir ryškiausiais asmenybes“.

      Koncerte išgirsime apie 1918 metų Nepriklausomybės akto pasirašymo aplinkybes, smetoninės Lietuvos aktualijas, sovietinės Lietuvos spaudos įdomybes. Laukia nuotaikinga, netikėta, V. Bartuliui būdingo humoro kupina programa.

    Koncertai Vilkaviškio r. Vištyčio kultūros namuose  birželio 18 d. 17.00 val., rugpjūčio 13 d., 17 val. Semeliškių bažnyčioje, rugpjūčio 15 d. 15 val. Pažaislio vienuolyne, Žolinių atlaidų metu.

    Atlikėjai

    KAUNO VALSTYBINIS CHORAS
    Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis

    Dalyvauja DAINIUS SVOBONAS (skaitovas)

    Dirigentas PETRAS BINGELIS

    Plačiau Skaityti viską Dalintis

Puslapis 1 iš 2  > >>