Pasirinkite kalbą

LT
EN
PL
RU
FR
DE
IT
ES

Paieška

Ieškoti

Susisiekite su mumis

lt Rašykite mums Paieška

2018

  • Semeliškės-f139a908cb8c73111c47e8f7e9d7b4f3.jpg

    VASAROS FESTIVALIS SEMELIŠKĖSE "NUO LAURYNO IKI ROKO"

    2018.08.14

    Kauno valstybinis choras pradėjo tradicinį vasaros festivalį Semeliškėse "Nuo Lauryno iki Roko". Choras atliko šiuo metu itin populiarią Lietuvoje Vidmanto Bartulio parengtą programą "Taip niekas tavęs nemylės". Jos klausėsi pilnutėlė Semeliškių Šv. Lauryno bažnytėlė.Dirigavo K. Jakeliūnas. Publika ypač jautriai priėmė aktoriaus Dainiaus Svobono skaitomus tekstus apie Lietuvos valstybės istoriją ir nūdieną. Programai baigiantis visa salė stovėdama klausėsi J. Naujalio ir Maironio giesmės "Lietuva brangi".

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Bingelis šviesus-04a12fb1a6c5ed42396cbaceaf83544f.jpg

    PETRAS BINGELIS: „NEPAMIRŠKIME, KAD LIETUVIAIS ESAME MES GIMĘ“

    2018.07.30

    Per Dainų dieną Vingio parko estradoje pirmoji skambėjo daina „Lietuviais esame mes gimę“, o jungtiniam chorui dirigavo Lietuvos nacionalinės premijos laureatas maestro Petras Bingelis, kuris šiemet šventė 75-metį.

    Plačiau:  Giedrė MILKEVIČIŪTĖ straipsnyje -

    P. Bingelis: „Nepamirškime: lietuviais esame mes gimę“

    http://www.savaite.lt/gyvenimas/likimai/2686-p-bingelis-nepamirskime-kad-lietuviais-esame-mes-gime.html

    – Ką jums reiškia ypatinga Lietuvos šimtmečio dainų šventės dvasia?

    – Tai, kad į šį grandiozinį renginį, kuris trunka savaitę, vis dar susirenka 36 tūkstančiai dalyvių, o Vingio parko estradoje jų dainuos 12 tūkstančių, žinoma, jaudina. Šventės dvasia primena ir tą metą, kai kilo Atgimimo banga, kai stovėjome Baltijos kelyje, kai dainomis priešinomės tragišką Sausio 13-ąją. Ta vienybė tuomet buvo labai svarbi, tokia ji išlieka ir šiandien.

    Aš, kaip kaunietis ir Kauno valstybinio choro steigėjas ir vadovas, norėčiau priminti, kad dainų šventės pirmasis akordas nuskambėjo Kauno Dainų slėnyje, nes būtent šiame mieste tarpukario Lietuvoje ir gimė ši graži tautinė tradicija, kuri vėliau pasklido po Lietuvą. Ir iš karto po Antrojo pasaulinio karo, kai mūsų kraštas jau buvo praradęs nepriklausomybę, 1945 m. ji atgimė taip pat Kaune. Sunku patikėti, bet tais metais vykusioje dainų šventėje skambėjo ir „Lietuva brangi“ (žodžiai Maironio), ir Vinco Kudirkos sukurtas himnas.

    – Vingio parke vykęs atidarymo renginys buvo kiek neįprastas – pirmą kartą tokioje erdvėje parodyta kompozitoriaus Laimio Vilkončiaus sukurta roko opera „Eglė“. Ar jums smagu, kad dainų šventės repertuare atsirado toks šiuolaikinis žanras?

     – Ši roko opera, kuriai diriguoja Valstybinio simfoninio orkestro vadovas maestro Gintaras Rinkevičius, jau buvo nuskambėjusi pernai sostinės Kongresų rūmuose, o Vingio parke ji įgavo naujų spalvų. Gal būsiu ne visų suprastas, bet, mano nuomone, roko muzika prie tradicinio ir gilias šaknis turinčio dainų šventės modelio nelabai dera. Neabejoju, kad tai sumanyta turint gerų ketinimų, kad nemokamas renginys pritrauktų daugiau jaunimo. Esu įsitikinęs, kad toks žanras labiau tinka „popso“ šventėms. Kita vertus, kuo labiau pataikausime jaunimui, tą ir turėsime. O štai Estijoje ir Latvijoje vykstančiose dainų šventėse einama tradiciniu keliu. Gražu, kai dainuoja visa tauta. Tad ir mes turime parinkti tokį dainų dienos ar regionų švenčių repertuarą, kurį dainuotų visi.

    Baiminamasi, kad jaunimas neis į šventę ir sakys: „Ne, ne, tai mums neįdomu.“ O sakys tai todėl, kad jie nemoka tų dainų. Svarbu, kad kuo daugiau jaunų žmonių pajustų mūsų dainų ir folkloro gėrį ir grožį, kad tai būtų ne užmirštama, o perduodama kitoms kartoms. Dabar mokyklose chorų bei kitų saviveiklos kolektyvų padėtis nėra itin gera. Manau, kad pasirengimas dainų šventėms turi būti nepertraukiamas procesas. Kita bėda, kad tiek bendrojo lavinimo, tiek ir aukštosiose mokyklose chorų mažėja. Jeigu tik užges dainų švenčių tradicija, tai Lietuvoje, kurią vadiname dainų kraštu, situacija tik blogės, ir kuo ji baigsis, niekas nežino. Labai gaila, kad į tą dvasinį skurdą einame dideliais tempais. Vyriausybei pavaldžių Kultūros ir Švietimo ministerijų dėmesys dvasiniams žmonių poreikiams turėtų būti daug didesnis.


    – Esate vieno žymiausių Lietuvos profesionalių muzikos kolektyvų Kauno valstybinio choro įkūrėjas ir vadovas, garsaus Pažaislio muzikos festivalio vienas iš iniciatorių, Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos profesorius ir dar turite kitų įvairių pareigų. Jus pažįstantys žmonės tvirtina, kad esate darboholikas, jog jus dažniausiai galima rasti čia, Lietuvos nacionalinės filharmonijos Kauno skyriuje.

    – Taip, iš tikrųjų mane dažniausiai galima rasti šiame kabinete arba repeticijų salėje, o jeigu čia nesu, vadinasi, koncertuojame arba esame išvykę į gastroles. O kaipgi kitaip? Juk choras – mano užaugintas ir išpuoselėtas vaikas. Kitais metais švęsime jo 50-metį. Džiaugiuosi, kad mano vadovaujamas choras žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, kad esame kviečiami į reprezentacinius renginius. Tie, kurie jums sakė, kad aš darboholikas, yra teisūs. Aišku, dėl mano atsidavimo darbui kentėjo šeima, o labiausiai turbūt žmona Vida, kuri man padovanojo du muzikalius sūnus Povilą ir Jurgį.

    – Išduokite receptą, kaip, sulaukus 75-erių, išlikti tokiam kaip jūs – energingam, žvaliam ir kūrybingam?

    – Jokių didelių paslapčių neturiu. Kiekvieną rytą nuo Ąžuolyno, šalia kurio gyvenu, per Laisvės alėją pėsčiomis žingsniuoju į darbą. Esu įsitikinęs, kad judėjimas yra sveikata. Visiems galiu pasakyti: „Vaikščiokit ir gyvensit ilgai.“ Man smagu, kai žingsniuodamas sutinku žmonių, kurie mane dar pažįsta, pasisveikina. Praeinu pro dainininko Leonido Dolskio, Vytauto Didžiojo paminklus ir su jais pasisveikinu (šypsosi).

    – Prisipažinkite, kai turite mažiau koncertų, pabėgate į gamtą. Juk esate kaimo vaikas, kilęs iš Dzūkijos, augęs prie Merkio upės esančiame Mardasavo kaime.

    – Taip, mano tėviškė ten tebėra, tik be tėvukų. Į sodybą laisvesnį savaitgalį nuvažiuoju, o vasarą ir dažniau. Smagumėlis pasimaudyti šaltame Merkio vandenyje, mat į upę suteka daug šaltinių. Vanduo atgaivina ne tik kūną, bet ir sielą, suteikia gyvenimui naujų syvų. O kaimo ramybė, paukščių balsai... Dar mėgstu lietuvišką pirtelę. Tai, ką turi, kartais neįvertini, o tėviškės gamtos grožis – didelis turtas. Kartais, kai atvažiuoja prie Merkio svečiai, stebisi ir sako: „Čia rojaus kampelis“. O upė ties mūsų sodyba srauni, akmenuota, kaip ir pats gyvenimas.

     – Pusę amžiaus po studijų Vilniuje esate kaunietis, dirbate tame pačiame kolektyve, gyvenate su ta pačia žmona... Esate pastovus ir ištikimas savo pasirinkimui, bet ar laimingas?

    – Kol esi sveikas ir kažkam reikalingas, reikia tik džiaugtis. O kai prisimenu tai, kaip aš gavęs paskyrimą tapau kauniečiu ir niekur kitur iš šio miesto neišvažiavau, dabar net atrodo kiek keista. 1959 m. iš Kauno kas tik galėjo važiavo į Vilnių, o man buvo pavesta čia suburti valstybinį chorą. Kodėl? Mat tuo metu Kaune buvo pasigesta muzikinės kultūros. Balsingų žmonių Lietuvoje buvo, tačiau darbo sąlygos šiame reprezentaciniame kolektyve buvo apgailėtinos: atlyginimai menki, gyventi nebuvo kur. Tad pradžia buvo labai sunki. Per tą laiką chore pasikeitė tiek žmonių, kad išeitų mažiausiai kokie keturi chorai.

    Šiandien chore yra 70 žmonių. O kad gyvuojame gerai, mums padėjo tai, jog Kaune atkūrėme Valstybinės konservatorijos Kauno fakultetą. Čia įstodavo nemažai kauniečių, kurie rinkdavosi darbą mūsų chore, nes tapo garsus, daug važinėdavo į gastroles. Dabar minėtas fakultetas tapo Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademija, kurioje studijuoja ir gabūs žmonės iš aplinkinių regionų. Jeigu nebūtų šios akademijos, neturėtume Kaune nei miesto simfoninio orkestro, nei šio choro.

    Tad mano laimė tiesiogiai susijusi su choro gyvavimu, su tuo, kad jis reikalingas svarbiausiuose valstybės renginiuose, kad jis yra žinomas pasaulio arenose.

    – Šimtmečio dainų šventė sutapo su Pasaulio futbolo čempionatu, kurio bene visas rungtynes transliuoja LRT. Gal, kaip ir dažnas kaunietis, labiau esate krepšinio gerbėjas?

    – Ne, man labiau patinka futbolas. Ši sporto šaka yra fenomenali, nes ja žavisi ne tūkstančiai, o milijardai žmonių. Manau, pasaulio futbolo čempionatas šį sykį buvo Respublikinės dainų šventės konkurentas. Tikriausiai to ir norėjote paklausti. O apie krepšinį, kuris Lietuvoje vadinamas antrąja religija, galiu pasakyti tiek, kad man nelabai aiškus toks palyginimas. Žinoma, gerai, kad žmonės eina į krepšinį, serga už savo komandą, kad jaunimas lygiuojasi į sabonius ar brolius lavrinovičius. Tik nesuvokiu, kodėl valdžia tiek daug dėmesio, ypač finansų, skiria šiam sportui.

    – Pasigendate valstybės dėmesio net UNESCO Pasaulio nematerialaus paveldo sąraše įrašytiems objektams, tarp kurių ir Dainų ir šokių švenčių tradicija?

    – Na, šiai šimtmečio šventei dėmesys didesnis, tikriausiai ir pinigų skirta daugiau, bet turiu omenyje ne tik tokius išskirtinius renginius. Negaliu suprasti, kodėl iki šiol didžiuosiuose Lietuvos miestuose nėra nė vienos padorios koncertų salės su gera akustika. Kai matome, koks dėmesys yra skiriamas krepšiniui, kokios statomos arenos, kiek įsteigta vaikus ir jaunimą viliojančių sporto mokyklų, o kultūra dažnai laikosi vien entuziastų dėka, darosi liūdna. Krepšinio žvaigždės, jų gaunami milijonai apsuka galvą jaunimui, bet sportas ugdo tik kūną, o ne sielą. Aš nesu prieš sportą, bet man skauda širdį, kad daug mažiau rūpinamasi kultūra, jaunosios kartos dvasiniu ugdymu. Ta tema galima daug kalbėti, bet tos kalbos be materialaus pagrindo, tiksliau sakant, be valstybės rūpesčio, atsimuša tarsi žirniai į sieną. Vargsta ne tik auganti karta, kuri apskritai gali pamiršti tai, kas mums brangu. Juk mokyklose vaikai jau nežino, kaip atrodo vienas ar kitas instrumentas, dažnas nemoka nė vienos liaudies dainos. Tad būtina valstybės parama dar šiaip taip gyvuojantiems chorams, orkestrams ar folkloro ansambliams, nes antraip tautinės kultūros gali laukti liūdna ateitis. Juk kad išsilaikytų valstybė, valdžia turi kreipti dėmesį į tris kertinius dalykus: raides, skaičius ir gaidas, t. y. raštingumą, matematiką ir muziką.

     – Didelio optimizmo jūsų balse nejuntu, bet vis dėlto dainų šventės pavadinimas „Vardan tos...“, regis, nukreiptas į ateitį.

    – Sunku ginčytis su tais, kurie atsainiai mesteli: „Kam tos liaudies dainos? Kam įdomūs tie jūsų atliekami Mocarto, Haidno, Šuberto, Hendelio ar Vagnerio kūriniai? Juk tai atgyvenusios, pasenusios vertybės.“ Aš tokiems žmonėms linkęs atsakyti: „Ar kada nors atgyveno Tikėjimas, Meilė, Viltis, Gailestingumas, Paprastumas, Sąžiningumas?“ Tai juk gyvenimo išmintis, kuria reikia remtis. Valstybė ir tauta atsiduria rimtame pavojuje, kai minėtos vertybės tampa nereikalingos. Pilys arba dvarai, jeigu jų niekas nenaudoja, sugriūna; gėlė nelaistoma džiūsta; ugnis nekurstoma užgęsta. Blogiausia, kad gali užgesti dvasia. O tada jau – pabaiga...

    Kad ir kokia būtų dainų šventė, kas ketveri metai ji sutelkia po pasaulį išsibarsčiusius tautiečius vienybei. Puiki tradicija visiems giedoti „Tautišką giesmę“. Tik, duok Dieve, kad tas mūsų jungtinis balsas būtų išgirstas.

    – Pasidžiaukime, kad per šias dienas tautiečiai, išsibarstę po svečias šalis, atvyksta į šimtmečio dainų šventę. Bet jie liepos 6 dieną kartu su visais pagiedos Lietuvos himną, aplankys gimines, draugus ir išvyks. Ištuštėjęs Vilnius vėl paakins susimąstyti, ar ne dėl tos nykstančios dvasios ir suardytos harmonijos žmonės, jauni talentai palieka gimtinę?

    – Vyresniosios kartos žmonės padarė tai, kad Lietuva išsivaduotų iš sovietinio jungo, tačiau juk praėjo 28-eri metai, kai atkūrėme Nepriklausomybę. Esu įsitikinęs, kad dabar tautos ateitis yra jaunimo rankose, bet jauni žmonės ganėtinai pasyvūs, jeigu jiems čia blogai, mokytis ir dirbti išvažiuoja svetur. Ten jie daugiau užsidirba, atvažiuoja į gimtinę, pasižiūri, kad čia niekas nesikeičia į gera, ir vėl išvažiuoja. Mums belieka dėl to apgailestauti...

    – Teko girdėti, kad ir jūsų sūnūs laimės ieško svetur?

    – Taip atsitiko ir mūsų šeimoje – užaugę sūnūs Povilas ir Jurgis gyvena užsienyje. Abu jie muzikalūs: Povilas baigė fagoto studijas, gyvena Šveicarijoje ir groja įvairiose pasaulio šalyse; o Jurgis studijavo triūbą, tačiau pasirinko ne muziko, bet verslininko kelią Norvegijos sostinėje Osle. Jie teigia, kad pasiilgsta gimtinės, tačiau gyvenimas ten normalesnis. Kai jie atvažiuoja, pasižiūri, kaip mes čia „murkdomės“ ir nejudame iš vietos, nemato perspektyvos. Tėvynės meilė jų atgal neprivilios, nes ji taip pat turi turėti ir dvasinį, ir materialų pagrindą po kojomis.

    Nuvažiuokite į bet kurį Europos operos teatrą ir ten rasite tarp solistų ar orkestrantų ne vieną lietuvį, o juk jie, užaugę Lietuvoje, galėtų daryti didelius dalykus, jeigu jiems čia būtų sudarytos bent minimalios sąlygos.

     

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Bingelis diriguoja 1-e20133790d73e3c371bf2c7e1e437096.jpg

    PROF. PETRAS BINGELIS PRADĖJO DAINŲ DIENOS PROGRAMĄ

    2018.07.07

    Kauno valstybinio choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas prof. Petras Bingelis pradėjo Šimtmečio dainų šventės Dainų dienos programą. Jis dirigavo legendinę Stasio Šimkaus ir Jurgio Zauerveino dainą "Lietuviais esame mes gimę". Šiemet Dainų dienoje dalyvavo chorai, ansambliai iš Lietuvos, o taip pat ir 22 užsienio lietuvių chorai – 650 choristų – iš Australijos, Austrijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Kanados, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos ir Vokietijos. Į šventę pirmą kartą atvyko ir Dainų dienos koncerte dalyvavo du užsienio chorai – vyrų chorų draugija „Jordankai“ iš Japonijos ir moterų choras „Vocal Orange“ iš Austrijos. Renginio programą sudarė keturios dalys: „Lietuva, tėvyne mūsų, tu didvyrių žeme“, „Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi“, „Tegul tavo vaikai eina vien takais dorybės“, „Vardan tos Lietuvos vienybė težydi“. Keturias valandas trukusiame renginyje skambėjo daugiau nei 30 dainų – nuo liaudies dainų iki klasika tapusių kūrinių. Organizatoriai tvirtina, kad beveik pusę repertuaro sudarė lig šiol Dainų šventėse neskambėjusios ar naujai aranžuotos dainos. Renginio kulminacija tapo visų Lietuvoje ir pasaulyje gyvenančių lietuvių drauge giedama „Tautiška giesmė“. Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Egle raudona 2-c85c2556666551cd42e9d317e3513260.jpg

    L. VILKONČIAUS ROKO OPERA "EGLĖ" VINGIO PARKE

    2018.07.03

    Kauno valstybinis choras sėkmingai dalyvavo L. Vilkončiaus roko operoje "Eglė" Vingio parke Vilniuje. Nors visą dieną lijo įkyrus lietus, žiūrovai neišsigando ir užpildė Vingio parko estradą...


    Projektui buvo surinktos stipriausios muzikinės pajėgos - Kauno valstybinis choras, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, choras „Bel Canto“, ritmo grupė,taip pat solistai Monika Pundziūtė, Jeronimas Milius, Vladas Bagdonas, Česlovas Gabalis, Raimundas Juzuitis, Rafailas Karpis bei Artūro Noviko džiazo mokyklos auklėtiniai. Lietuvių liaudies epas „Eglė, žalčių karalienė“ subūrė tris garsius menininkus - kompozitorių Laimį Vilkončių, dainų autorių ir atlikėją Vytautą Kernagį ir poetą Sigitą Gedą eksperimentui, kuris atkurtos Lietuvos šimtmečio proga pristatomas visiems Lietuvos žmonėms. L. Vilkončius iki šiol prisimena S. Gedos žodžius apie lietuviškame Eglės epe užkoduotą konfliktą tarp Jūros ir Žemės gyventojų, pagoniškų lietuvių deivių vardus.
    Šią operą bus galima pamatyti Pažaislio vienuolyne rugsėjo 2 d. ir Palangoje rugsėjo 8 d.

    Spektaklio užkulisius aplankė premjeras S. Skvernelis.

     

     Pasiruošimas spektakliui užtrunka ilgai...

      P. Bingelis ir V. Bagdonas

    Scenoje ir užkulisiuose J. Milius ir M. Pundziūtė atrodo šiek tiek kitaip...

    Spektaklis reikalauja ne tik meistriškumo, bet ir didelės ištvermės ir kantrybės... 

     

     

     

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Eglė-6e8e681df797f22ac2cdb762c70dc5e0.jpg

    KAUNO VALSTYBINIS CHORAS DIDŽIOJOJE ROKO OPEROS PREMJEROJE

    2018.06.18

    Liepos 1 d. Vilniuje, Vingio parke, vyks didžioji iš užmaršties prikeltos, keletą dešimtmečių premjeros laukusios trijų didžiųjų menininkų inicjuotos, Laimio Vilkončiaus ir Sigito Gedos  operos „Eglė“ premjera. Jos sukūrimo idėja prieš tris dešimtmečius kilo jau anapilin išėjusiam Vytautui Kernagiui. Operą atliks Kauno valstybinis choras, choras „Belcanto“, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir solistai.

    Šią operą galėsite matyti ir Pažaislio vienuolyne rugsėjo 2 d., Pažaislio muzikos festivalio baigiamajame koncerte.

     „Kauno valstybinis choras jau kuris laikas repetuoja operos choro partijas. Tai originalus ir įdomus muzikinis kūrinys,- sakė choro vadovas profesorius Petras Bingelis.- Tai neeilinis muzikinis įvykis, didelė lietuviškos muzikos šventė, tačiau kiek neįprastas spektaklis, nes nedažnai tenka dalyvauti roko muzikos pastatymuose. Visus sužavėjo nuostabus libretas, originali visiems žinomos legendos traktuotė“. 

    „ Ši opera gimė prieš tris dešimtmečius, jos iniciatorius V. Kernagis, libreto autorius S. Geda. Taip ilgai užtrukus šios muzikos viešam pristatymui, „Eglė“ savaime tapo tarsi mano gyvenimo kūriniu“ - sako kompozotorius L. Vilkončius.

    Laimis Vilkončius ir Vytautas Kernagis kartu mokėsi tuometinėje Konservatorijoje, dabarinėje Muzikos ir teatro akademijoje. Vėliau baigdamas renginių režisūros studijas Maskvoje kaip diplominį savo darbą V. Kernagis  ketino pastatyti roko operą „Eglė žalčių karalienė“ ir paprašė L. Vilkončių sukurti muziką. Libreto autoriumi jis pasiūlė Sigitą Gedą, su kuriuo dažnai bendradarbiavo. L. Vilkončius prisiminė operos gimimą: „Geda užsidegė šia idėja, jis kalbėjo apie lietuviškame Eglės epe užkoduotą konfliktą tarp Jūros ir Žemės gyventojų, vardino pagoniškų lietuvių deivių vardus, o  žaltys taip pat buvo ir senovės egiptiečių išminties simbolis. Supratome, kad Sigitas užgriebs gerokai plačiau, samprotaus apie visos žmonijos būties, išlikimo prasmę. Deja, netrukus paaiškėjo, kad Vyto studijų baigimui tikrai nespėsime. Vytui teko kiek pasitraukti nuo „Eglės“. Libretas buvo baigtas po poros metų. Mums jį perskaitė pats autorius. Nuo pirmųjų sakinių buvome įtraukti pirmiausia Sigito skaitymo būdo, jo intonacijų. Joms apibūdinti randu tik žodį „archajiškos“. To neįmanoma paaiškinti, tai reikia išgirsti. Sigitui buvo labai svarbi ne tik žodžio prasmė, bet ir jo fonetika. Vėliau kurdamas muziką kai kuriose scenose stengiausi tai išnaudoti. Libretas padarė įspūdį ir man, ir Vytui. Net ėmėme svarstyti, kad statydami „Eglę“ panaudosime S. Gedos balso įrašą. Toks netikėtai įtaigus buvo tas balsas. Salomėjos Nėries poema „Eglė žalčių karalienė“ buvo įtraukta į mokyklinę programą, todėl jos turinys buvo plačiai žinomas bent jau lietuviams. Operoje nereikėjo atpasakoti „Eglės“ turinį.   Galėjome panaudoti tik simbolius, filosofuoti, pasitelkdami tik S. Gedai būdingą mąstymo būdą. Roko opera „Eglė“ neapsiriboja atpasakodama visiems žinomos stebuklinės pasakos turinį. Siužetas nepakeistas, tačiau S. Gedos tekste nėra tiesmukiško aiškinimo, koks personažų elgesys vertinamas teigiamai, koks smerkiamas. Tokia istorija galėjo nutikti bet kur šiandieniniame globaliame pasaulyje. Tarkime, S. Geda įvedė pasakoje nesantį personažą Rupūžę, kurios vaidmenį atliks aktorius vyras, nes mūsų Rupūžė yra kokių 3000 metų amžiaus. Todėl Rupūžė iš anksto žino, kuo baigsis visa istorija. Tik vadovaudamasi išmintimi nesistengia pakreipti įvykių kita linkme, užbėgti už akių nelaimei. Be to, Rupūžė yra išmintingas, ir vandenyje, ir sausumoje galintis gyventi padaras, operoje tampantis tarsi jungiamąja grandimi tarp konfrontuojančių Žemės ir Jūros gyventojų. Operos muziką kūriau gal porą, gal trejetą metų. Žinoma, vildamasis, kad ji tuojau pat bus pastatyta. Deja, Kernagis tuo metu buvo pasinėręs į „Dainos teatro“ kūrimą. Mano operai reikėjo labai profesionaliai svinguotą muziką dainuojančių ir grojančių artistų. Tuo tarpu „Dainos teatro“ tikslai ir uždaviniai buvo kiti. Nuo operos sukūrimo iki pagaliau pirmojo jos paviešinimo praėjo daugiau kaip 30 metų. Visus tuos metus ieškojau būdų pristatyti žiūrovams S. Gedos ir savo darbą. Apie savo „Eglės“ pastatymą kalbėjau su visais prodiuseriais/vadybininkais, pastačiusiais ar nestačiusiais bent vieną roko operą ar šiuolaikinį miuziklą – praktiškai visi susidomėjo ir entuziastingai ėmėsi organizacinio darbo, bet negavus finansavimo visi planai žlugo.  Ir tik 2015 metų rudenį G. Rinkevičius po mano autorinio koncerto pasiūlė pastatyti mano „Eglę“ Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro pajėgomis, pakviečiant į talką solistus ir chorą. Ir šį kartą „Eglės“ pastatymas vėl nesulaukė jokios finansinės paramos, bet akimirksniu buvo išpirkti bilietai į pirmąjį premjerinį koncertą-spektaklį ir į papildomai paskelbtą antrąjį.  

    ATLIKĖJAI:

    Solistai: Monika Pundziūtė (Eglė)

    Jeronimas Milius (Žilvinas)

    Kostas Smoriginas (Rupūžė)

    Česlovas Gabalis (Girinis)

    Raimundas Juzuitis (Kariūnas)

    Rafailas Karpis (Artojas)  

    Artūro Noviko Džiazo mokyklos auklėtiniai (Eglės vaikai): Tautvydas Kairys (Ąžuolas), Kasparas Skuja (Uosis), Veronika Krupavičiūtė (Drebulė), Ignas Masevičius (Beržas)

    Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr dirigentas Petras Bingelis)

    choras „Bel Canto“ (vadovas Egidijus Kaveckas)

    Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius)

     

     

     

     

     

     

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • foto Jonas Danielevicius_2017-4711_1024x683-99e146defccd550b067deaaac2d86367.jpg

    KAUNO VALSTYBINIS CHORAS ATLIKS "CARMINA BURANA"

    2018.06.08

    Kauno valstybinėje filharmonijoje - įspūdingoji Carlo Orffo sceninė kantata  "Carmina burana"

     

     

    Atlikėjai

    KAUNO VALSTYBINIS CHORAS
    Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis
    Solistai:
    RAMINTA VAICEKAUSKAITĖ (sopranas)
    MINDAUGAS ZIMKUS (tenoras)
    ANDRIUS APŠEGA (baritonas)
    MOTIEJUS BAZARAS (fortepijonas)
    MYKOLAS BAZARAS (fortepijonas)
    Dalyvauja
    MUŠAMŲJŲ GRUPĖ
    Vladas Šeibakas, Zenonas Bagavičius,
    Andrius Rekašius, Saulius Astrauskas,
    Artūras Zimblys
    Dirigentas PETRAS BINGELIS

     

    Bilietai

    Bilietų kaina: 10, 12 Eur 
    Bilietų kaina renginio dieną: 12, 14 Eur

     
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • foto Jonas Danielevicius_2018 (264 of 275)-e63aa6a4073764a61c8c50b7cd612857.jpg

    KAUNO VALSTYBINIS CHORAS PRADĖJO PAŽAISLIO MUZIKOS FESTIVALĮ

    2018.06.07

    Kauno valstybinis choras ir  Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras tradiciškai pradėjo jau 23-iąjį Pažaislio muzikos festivalį. Koncertas buvo skirtas legendinio Lietuvos tenoro Virgilijaus Noreikos atminimui. Scenoje išvydome maestro mokinį tenorą Edgarą Montvidą bei Virgilijaus Noreikos vokalistų konkurso antrosios vietos laimėtoją baritoną Modestą Sedlevičių bei publikos simpatijų prizą pelniusį sopraną iš Ukrainos Tetjaną Žuravel. Nuostabiai vasarišką sekmadienio vakarą minios klasikinės muzikos gerbėjų tiesiog užplūdo Pažaislio vienuolyno kiemą. Puikiai nuskambėjo Kauno valstybinio choro atliekamos G. Verdi melodijos: „Sanctus“ iš „Requiem“,  choras iš operos  „Traviata“, choras iš operos „Nabukas“, Čigonų choras iš operos „Trubadūras“.

    Į vienuolyno kiemą susirinkusią gausią publiką džiugino ne tik vasariškas oras, bet ir nuostabi koncerto programa: klausytojų mėgstami duetai ir arijos.  Žiūrovus sužavėjo T. Žuravel, atlikusi Violetos ariją is „Traviatos“ , Liučijos arija  iš G. Donizetti „Lučijos di Lamermur". Solidžiai skambėjo Modesto Sedlevičiaus atliekama Ūdrio daina iš V. Klovos operos „Pilėnai“(su choru). Koncerto kulminacija tapo Edgaro Montvido atliekama kompozitoriaus Algimanto Raudonikio daina „Švelnumas", be kurios buvo neįsivaizduojamas V. Noreikos repertuaras. „Šis kūrinys mums labai stipriai siejasi su Virgilijumi Noreika, – pasakojo solistas Edgaras Montvidas. – Maestro mums visuomet atnešdavo šūsnį lietuviškų kūrinių, jis labai skatino savo studentus į repertuarą įtraukti lietuvių kompozitorių kūrinius. Publika dar puikiai prisimena Maestro balsą skamban šiam kūriniui. Bet aš manau, kad tai bus simbolinis aktas, tarsi gyvenimas tęsiasi toliau ir kūriniai tęsiasi toliau, kuriuos perima Maestro mokiniai...", – emocijomis apie savo mokytoją ir jo vizite kortele tapusią dainą „Švelnumas“ dalinosi tenoras Edgaras Montvidas.

    Koncerte taip pat skambėjo Adorno arija iš G. Verdi operos „Simon Boccanegra“, arija iš A. Thomas operos „Hamletas“,   Džildos arija, Hercogo ir Džildos duetas iš G. Verdi operos „Rigoletas“, Rozinos ir Figaro duetas iš G. Rossini operos „Sevilijos kirpėjas“, duetas iš G. Bizet operos „Perlų žvejai“, Cerlinos ir Don Žuano duetas iš W. A. Mozarto operos „Don Žuanas“, Kalafo arija iš G. Puccini operos „Turandot“.

    Pažaislio muzikos festivalis iškeliauja į visą vasarą truksiančią muzikinę kelionę po Kauno ir visos Lietuvos koncertines erdves. Festivalis klausytojus pakvies net į 42 koncertus, o artimiausias susitikimas jau birželio 7-osios vakarą Babtyno-Žemaitkiemio dvare egzotiškų muzikos žanrų fiestoje „Kai tango susitinka bosanovą“.

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Vistytis_afisa-c82b3f7d21a2a8a2a1e5d4afb3a9aa4c.jpg

    KAUNO VALSTYBINIS CHORAS PROGRAMOJE "TAIP NIEKAS TAVĘS NEMYLĖS"

    2018.05.28

    Kauno valstybinis choras su programa „Taip niekas tavęs nemylės“ keliauja po Lietuvą.

    Pažaislio muzikos festivalį į Vištytį Vilkaviškio rajone pakvietė iš šio miestelio kilęs verslininkas Donatas Kazlauskas.

    Minint Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį, kūrėjų komanda šiai progai parengė programą „Taip niekas tavęs nemylės“, kuria įprasminamas lietuvių tautos kelias, nusidriekęs per paskutinius šimtą metų ir nužymėtas įvairiausiais tiek džiugiais, tiek skaudžiais įvykiais. Tad  programoje žaismingus tekstus palydi neįpareigojantys sąskambiai, o liūdnus prisiminimus nuspalvina rimties ir susikaupimo kupina harmonija. Skambės daugeliui puikiai pažįstamos Česlovo Sasnausko, Stasio Šimkaus, Juozo Naujalio dainos ar giesmės, taip pat paties V. Bartulio muzika. Autorius sako, kad šiame projekte „muzika tarsi įrėmina, papildo skaitovo tekstą, suteikdama visumai klasikinį, tautinį apibrėžtumą, leisdama suvokti, kad nėra svarbu, kas aprašė tautos istoriją   Lietuva visada išliks savimi.“

    “Pavasaris pažadina sielą ir norisi kažko artimo, savo, lietuviško, o tuo pačiu šiuolaikiško ir nenuobodaus. Nuotaikinga programa  “TAIP NIEKAS TAVĘS NEMYLĖS“ skambės Vištytytje, Pažaislyje, Semeliškėse ir kitose Lietuvos vietovėse,- sako autorius, Nacionalinės kultūros premijos laureatas kompozitorius Vidmantas Bartulis.

    “TAIP NIEKAS TAVĘS NEMYLĖS“ -  tai publicistinė muzikinė kompozicija iš originalių V. Bartulio melodijų, žinomų klasikinių dainų, ištraukų iš įvarių laikotarpių spaudos, autorinių tekstų, kuriuos skaitys Auksinio scenos kryžiaus laureatas aktorius Dainius Svobonas.

    „Po sėkmingo aktoriaus kūrybinio darbo su choru programoje pagal Donelaičio tekstus norėjosi išnaudoti aktorinį D.Svobono talentą, - sako choro meno vadovas prof. Petras Bingelis, – Dainiaus aktoriniai sugebėjimai, įtaiga, bendravimas su publika suteikia Kauno valstybinio choro atliekamai programai  naują kokybę. V. Bartulio paruošti tekstai skamba nuotaikingai, sulaukia publikos reakcijos, praplečia akiratį, leidžia palyginti įvairius Lietuvos istorijos laikotarpius ir ryškiausiais asmenybes“.

      Koncerte išgirsime apie 1918 metų Nepriklausomybės akto pasirašymo aplinkybes, smetoninės Lietuvos aktualijas, sovietinės Lietuvos spaudos įdomybes. Laukia nuotaikinga, netikėta, V. Bartuliui būdingo humoro kupina programa.

    Koncertai Vilkaviškio r. Vištyčio kultūros namuose  birželio 18 d. 17.00 val., rugpjūčio 13 d., 17 val. Semeliškių bažnyčioje, rugpjūčio 15 d. 15 val. Pažaislio vienuolyne, Žolinių atlaidų metu.

    Atlikėjai

    KAUNO VALSTYBINIS CHORAS
    Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis

    Dalyvauja DAINIUS SVOBONAS (skaitovas)

    Dirigentas PETRAS BINGELIS

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • IMG_6929-c4af4b205f87d60afb24248f3d99f078.jpg

    23-OJO PAŽAISLIO MUZIKOS FESTIVALIO PRADŽIOS KONCERTAS

    2018.05.18

     

    Dvidešimt trečiąjį kartą Pažaislio muzikos festivalis klausytojus pakvies į tris mėnesius truksiantį įspūdingų renginių maratoną. Kauno valstybiniam chorui, meno vadovas ir vyriausiaisis dirigentas Petras Bingelis,   Virgilijaus Noreikos atminimui dedikuotame festivalio pradžios koncerte talkins Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir trys puikūs solistai: buvęs V. Noreikos mokinys Edgaras Montvidas bei du pirmojo V. Noreikos vardo dainininkų konkurso laureatai Tetiana Žuravel ir Modestas Sedlevičius.

    Skambės W. A. Mozarto, G. Verdi, G. Donizetti, A. Thomas, G. Rossinio, G.Puccini, V. Klovos, B. Gorbulskio kūriniai

     Atlikėjai:

     Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras

    Meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius
    Kauno valstybinis choras
    Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis
    Solistai:
    TETIANA ŽURAVEL (sopranas, Ukraina)
    EDGARAS MONTVIDAS (tenoras)
    MODESTAS SEDLEVIČIUS (baritonas)
    Dirigentas GINTARAS RINKEVIČIUS

    Bilietų kaina: 15, 20 Eur 
    Bilietų kaina renginio dieną: 17, 22 Eur

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Japonai Tamotsu HIRAMITSU-1b629bd567ab71358f20d20538f2223a.jpg

    VIENYBĖ MUZIKOJE - KONCERTAS Č. SUGIHAROS ATMINIMUI

    2018.05.14

    Gegužės 27 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje Wien-Gifu choras iš Japonijos ir Kauno valstybinis choras, meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas P. Bingelis,  Kauno miesto simfoninis orkestras ir solistai Yuri Shinada (sopranas), Kazuko Ban (mecospranas), Algirdas Bagdonavičius (tenoras), Tadas Girininkas (bosas) atliks L.van Beethoveno IX simfoniją ir Japonijos kompozitorių kūrinius. Tai koncertas, skirtas Č. Sugiharos atminimui. Vienybė muzikoje, vadinasi koncertas, nutiesiantis tiltus iš Lietuvos į Japoniją ir primenantis skaudžius ir pamokančius istorijos įvykius mūsų mieste. 

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Lietuva Brangi-89f703090d3266d768e613a1e3bf0da7.jpg

    LIETUVA BRANGI – KAUNO VASTYBINIO CHORO KOMPAKTINĖ PLOKŠTELĖ

    2018.04.24

    Naujame „Muzikos barų“ numeryje rasime gražią dovaną – Kauno valstybinio choro atliekamų kūrinių kompaktinę plokštelę „Lietuva brangi“. Tai kiekvienam lietuviui brangiausių, iškalbingiausių kūrinių rinktinė, atspindinti ir mūsų tautos šimto metų istoriją. Atgimimo metais Kauno valstybiniam chorui ir jo vadovui profesoriui Petrui Bingeliui buvo lemta tapti vėliavnešiu: dainos ir giresmės iš profesionalų lūpų sklido po visą Lietuvą, ragindamos susiburti.

    Kompaktinę plokštelę simboliškai pradeda Lietuvos valstybinis himnas Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“. Tai tarsi tautinė malda, deklariuojanti meilę ir ištikimybę Tėvynei. Chorui talkino Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojams J. Domarko.  Šalia yra malda - Juozo Gruodžio „Tėve mūsų“, taip pat keletas religinės tematikos kūrinių: Juozo Naujalio motetai „In monte Oliveti“, „Seniores Populi“ bei M.K. Čiurlionio „Kyrie“, „Sanctus“ ir „De profundis“. Chorui dirigavo A. Mišeikis.

    Plačiai Lietuvoje giedotos ir Juozo Naujalio dainos pagal Maironio eiles: „Lietuva brangi“, „Jaunimo giesmė“, „Lietuva brangi“. Žaismingumo plokštelei suteikia St. Šimkaus harmonizuotos liaudies dainos: „Bijūnėlis žalias“, „Kada noriu – verkiu“, „Ūžia girelė“, „Šermukšnėlė“, „Eisim, broleliai, namo“. Dirigavo P. Bingelis.

    Nemažą dalį plokštelės užima G.F. Hendelio chorai iš oratorijos „Mesijas“, kuriuos įrašant talkino Lietuvos kamerinis orkestras, o dirigavo legendinis lordas Yehudi Menuchinas.

    Šį Kauno valstybinio choro aukso fondo kūrinių rinkinį užbaigia St. Šimkaus „Lietuviais esame mes gimę“ – chorui akompanavo R. Jagminas, dirigavo P. Bingelis.

    Ši plokštelė įrašyta 2000 metais, 2018 m.išleido Lietuvos muzikų sąjunga. Švenčiant Lietuvos Nepriklausomybės šimtmetį sunku patikėti, kad pusę amžiaus šie patriotinės ir religinės muzikos kūriniai buvo ne tik nepageidaujami, bet dažnai ir draudžiami.

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Svobonas Bartulio X-6d3a18042c5ef17aca13a506a863ec0d.jpg

    V. BARTULIO “TAIP NIEKAS TAVĘS NEMYLĖS“

    2018.04.11

    “Pavasaris žadina sielą ir norisi kažko artimo, savo, lietuviško, o tuo pačiu šiuolaikiško ir nenuobodaus. Nuotaikinga programa  “TAIP NIEKAS TAVĘS NEMYLĖS“ skambės Kaune, Elektrėnuose, Zapyškyje ir kitose Lietuvos vietovėse,- sako autorius, Nacionalinės kultūros premijos laureatas kompozitorius Vidmantas Bartulis.

    “TAIP NIEKAS TAVĘS NEMYLĖS“ -  tai publicistinė muzikinė kompozicija iš originalių V. Bartulio melodijų, žinomų klasikinių dainų, ištraukų iš įvarių laikotarpių spaudos, autorinių tekstų, kuriuos skaitys Auksinio scenos kryžiaus laureatas aktorius Dainius Svobonas.

    „Po sėkmingo aktoriaus kūrybinio darbo su choru programoje pagal Donelaičio tekstus norėjosi išnaudoti aktorinį D.Svobono talentą, - sako choro meno vadovas prof. Petras Bingelis, – Dainiaus aktoriniai sugebėjimai, įtaiga, bendravimas su publika suteikia Kauno valstybinio choro atliekamai programai  naują kokybę. V. Bartulio paruošti tekstai skamba nuotaikingai, sulaukia publikos reakcijos, praplečia akiratį, leidžia palyginti įvairius Lietuvos istorijos laikotarpius ir ryškiausiais asmenybes“.

      Koncerte išgirsime apie 1918 metų Nepriklausomybės akto pasirašymo aplinkybes, smetoninės Lietuvos aktualijas, sovietinės Lietuvos spaudos įdomybes. Laukia nuotaikinga, netikėta, V. Bartuliui būdingo humoro kupina programa.

    Koncertai Elektrėnuose, Kultūros centro bibliotekoje balandžio 18 d. 17.30 val., Zapyškyje, Laisvalaikio salėje balandžio 29 d. 12.30 val.

     

     

    V. Bartulis. Taip niekas tavęs nemylės.

    Atlieka:

    Kauno valstybinis choras, meno vadovas ir vyr. dirigentas prof. P Bingelis

    Aktorius D. Svobonas.

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • foto Jonas Danielevicius_2017- (62)_1024x683-8b43669e0e0d81e4a8d8cd439dcd2b44.jpg

    KAUNO VALSTYBINIS CHORAS G. VERDI OPEROJE „TRUBADŪRAS“

    2018.04.01

    Balandžio 5-8 d. Vilniaus kongresų rūmuose skambės nuostabi  G. Verdi muzika, - sugrįžta populiariausias Vilnius City Operos spektaklis „Trubadūras“. Maestro Petro Bingelio vadovaujamo Kauno valstybinio choro vyrų grupė kartu su Gintaro Rinkevičiaus Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, brazilų kilmės tenoras Thiago Arancam, latvių baritonas Janis Apeinis, Azučenos vaidmenyje debiutuosianti Ieva Prudnikovaitė ir premjerose dainavusios Jovita Vaškevičiūtė, Sandra Janušaitė bei  Tadas Girininkas. Taip pat – puikiai į dramos veiksmą įsiliejantis Vilniaus City Operos jaunųjų solistų ansamblis.
    „Bohemiečiai“ vėl įtrauks žiūrovus į siužeto vingiais geriausiems šiandienos trileriams nenusileidžiančią istoriją. Čia rasime ir biblinę brolžudystę, degančius laužus ir deginamus žmones, mirtinus prakeiksmus, herojiškus, savanaudiškus ir ciniškus poelgius, nemarią meilę bei ryškius personažus. Tai pats sėkmingiausias pastarųjų metų “bohemiečių” pastatymas. G.Verdi „Trubadūras” - opera su gražiausiomis pasaulyje arijomis - nepaprastai aistringas, pilnas dramatizmo, emocinės gelmės ir gyvenimo išminties muzikos šedevras. Kūrinys panardina žiūrovą į meilės ir pavydo, pykčio ir karo sukurį. Operos veiksmas perkeltas į gotikinius XVa. laikus. Nuostabūs balsai, kinematografiška režisūra, įspūdingi kostiumai, drąsūs muzikos pateikimo sprendimai ir operos solistai, vaidinantys kaip kino aktoriai vėl susirenka, kad pateiktų šios pasaulyje labai populiarios operos šiuolaikišką, inovatyvią ir vizualią interpretaciją. 4 veiksmai fantastiškai aistringos ir vidine energija sprogstančios muzikos!


    Režisierė – Dalia Ibelhauptaitė

    Dirigentas – Gintaras Rinkevičius

    Scenografas – Marijus Jacovskis

    Kostiumų dailininkas – Jon Morrell (Didžioji Britanija)

    Šviesų dailininkas - Eugenijus Sabaliauskas

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Stakionis Martynas-9db0dc92c4a5b28a9a07e938b1c44c68.jpg

    KAUNO VALSTYBINIS CHORAS PROGRAMOJE "MIELASIS BRAMSAS"

    2018.03.08

    Kauno valstybinis choras  ir  Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras kviečia į ypatingą programą "Mielasis Bramsas", kurioje skambės Johaneso Bramso ir Roberto Šumano kūriniai.

    "Bramsas - vienas didžiųjų XIX a. Vokietijos kompozitorių. Labai dėkinga muzikinė medžiaga leidžia atsiskleisto kiekvienam balsui, kiekviena partija yra dėkinga atlikėjams, - sako Kauno valstybinio choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas prof. Petras Bingelis. -  Bramsas reikalauja dirigento profesinės ir meninės brandos. Bramsą akademijose leidžia diriguoti tik baigiamuosiuose kursuose. Pagal sugebėjimą diriguoti Bramso kūrinius galima spęsti apie dirigento lygį ir brandą".

    Labai įdomu bus išgirsti, kaip šio genialaus kompozitoriaus kūrinius interpretuos jaunas talentingas dvidešimtmetis dirigentas Martynas Stakionis. Jis asistavo M.Gražinytei statant du spektaklius Valstybiniame Zalcburgo operos teatre, taip pat parengė tris premjeras Hamburgo kamerinėje operoje, dirigavo orkestrui „Kremerata Baltica“, koncertavo Paryžiuje, Taline, Prahoje ir kitose Europos salėse, ne kartą dirigavo Lietuvos nacionalinės filharmonijos scenoje. Nuo 2015 m. M. Stakionis studijuoja prof. Ulricho Windfuhro klasėje Hamburgo muzikos ir teatro akademijoje. Nuo 2017 m. dirba Hamburgo kamerinės operos muzikos vadovo asistentu. 

    „Dirigentas turi būti tvirtas kaip uola, nė akimirką nepasiduoti silpnumui. Man atrodo, kad tikras menininkas kritiškais momentais sugeba parodyti savo galimybių maksimumą. Ne būdamas vienas ar repetuodamas, bet – prieš publiką“, – sako M. Stakionis.

    Pirmoje koncerto dalyje skambės „Tragiškoji uvertiūra“  ir „ Parkų daina“,  o ją užbaigs  trijų dalių „Likimo daina“, parašyta pagal Friedricho Hölderlino poemą, vienas ryškiausių J. Brahmso kūrinių chorui ir orkestrui po „Vokiškojo Requiem“.  

    Bramsas vyresnių kolegų nebuvo suprastas. Jį skeptiškai vertino F. Listas ir R. Vagneris. Gal todėl pasakojama, kad klausydamasis, kaip J. Bramso Skerco op. 4 atlieka F. Listas, dvidešimtmetis Bramsas užmigo. 

    Robertas Šumanas buvo J. Bramso amžininkas ir bičiulis,  savo straipsnyje gyrė J. Bramsą, kuris vėliau jis labai suartėjo su Šumano žmona Klara.

    Taigi, jūsų laukia puikus koncertas "Mielasis Bramsas..."

     

    Programa

    JOHANNES BRAHMS – „Tragiškoji uvertiūra“ d-moll, op. 81
    JOHANNES BRAHMS – „Likimo deivių Parkų daina“ („Gesang der Parzen“), op. 89
    JOHANNES BRAHMS – „Likimo daina“ („Schicksalslied“), op. 54
    ROBERT SCHUMANN – „Manfredo“ uvertiūra, op. 115
    ROBERT SCHUMANN – Ketvirtoji simfonija d-moll, op. 120

    Atlikėjai

    LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas)

    KAUNO VALSTYBINIS CHORAS (meno vadovas Petras Bingelis)

    Dirigentas MARTYNAS STAKIONIS

     2018 m. kovo 23 d., penktadienis, 18.00

     Kauno valstybinė filharmonija, L. Sapiegos g. 5

     

     2018 m. kovo 24 d., šeštadienis, 19.00 ("Likimo daina")

    Lietuvos valstybinė filharmonija, Vilnius

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Svobonas Stacias-9bf1e6a5fa1e1a7b657ee22123cfa3a0.jpg

    KAUNO VALSTYBINIO CHORO PREMJERA KOVO 11-AJAI “TAIP NIEKAS TAVĘS NEMYLĖS“

    2018.02.28

     “Kartu su artėjančiu pavasariu atskuba Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena – Kovo 11-oji. Ją sutikti norisi lengva dūšia, pakilia nuotaika. Norisi kažko artimo, savo, lietuviško, o tuo pačiu šiuolaikiško ir nenuobodaus. Ši artėjančios šventės nuojauta paskatino sudėlioti nuotaikingą šventinę programą  “TAIP NIEKAS TAVĘS NEMYLĖS“,- sako autorius, Nacionalinės kultūros premijos laureatas kompozitorius Vidmantas Bartulis. - Jos atsiradimą paskatino sėkmingas  kitos panašios muzikinės kompozicijos “Taip, Donelaiti!”kelias į Lietuvą.“

    “TAIP NIEKAS TAVĘS NEMYLĖS“ -  tai publicistinė muzikinė kompozicija iš originalių V. Bartulio melodijų, žinomų klasikinių dainų, ištraukų iš įvarių laikotarpių spaudos, autorinių tekstų, kuriuos skaitys Auksinio scenos kryžiaus laureatas aktorius Dainius Svobonas.

    „Po sėkmingo aktoriaus kūrybinio darbo su choru programoje pagal Donelaičio tekstus norėjosi išnaudoti aktorinį D.Svobono talentą, - sako choro meno vadovas prof. Petras Bingelis“. – Dainiaus aktoriniai sugebėjimai, įtaiga, bendravimas su publika suteikia Kauno valstybinio choro atliekamai programai  naują kokybę. V. Bartulio paruošti tekstai skamba nuotaikingai, sulaukia publikos reakcijos, praplečia akiratį, leidžia palyginti įvairius Lietuvos istorijos laikotarpius ir ryškiausiais asmenybes“.

      Koncerte išgirsime apie 1918 metų Nepriklausomybės akto pasirašymo aplinkybes, smetoninės Lietuvos aktualijas, sovietinės Lietuvos spaudos įdomybes. Laukia nuotaikinga, netikėta, V. Bartuliui būdingo humoro kupina programa. 

     Premjera Kauno valstybinėje filharmonijoje jau netrukus, kovo 11 d.

    V. Bartulis. Taip niekas tavęs nemylės.

    Atlieka:

    Kauno valstybinis choras, meno vadovas ir vyr. dirigentas prof. P Bingelis

    Aktorius D. Svobonas.

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Faustas 155 photo-D.Matvejev©-a3e983331ea2b2e781583d9be8bf2c99.jpg

    KAUNO VALSTYBINIS CHORAS OPEROJE „FAUSTAS“

    2018.02.20

    Prancūzų operos pasididžiavimas Šarlio Guno (Charles Gounod) tikroji didžioji opera (grand opéra) „Faustas“ yra didelė šventė ir didelis išbandymas chorui, - sako Petras Bingelis, Kauno valstybinio choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas. ­- „Faustas“ –  chorinė opera. Joje yra keletas pagrindinių vokalinių partijų: Faustas, Mefistofelis, Margarita ir, žinoma, didžiulis krūvis tenka chorui.  Nors operos premjera vyko prieš pusantro šimtmečio 1862-aisiais Paryžiuje, ir šiandien „Faustas“ patenka į dažniausiai atliekamų operų topus. Tai ne tik įsimintinos choro partijos, bet ir nuostabūs solistai, didžiulis orkestras, baletas, įspūdinga scenografija.

    Charles Gounod “Faustas” skambės vasario 21-25 d.d. Vilniuje  19 val.  Kongresų rūmuose. Operos sėkmę lėmė ne tik puikūs solistai, choras, orkestras, bet ir pripažinti Didžiosios Britanijos teatro grandai: Dickas Birdas kūrė scenografiją, Jonas Morrellis – kostiumus, perspektyvusis Johnas Rossas – choreografiją, o bendrą scenos vaizdą šviesomis sujungė britų apšvietimo korifėjus Peteris Mumfordas, kuris  „Fausto“ šviesas anksčiau yra kūręs Anglijos nacionalinei operai ir „Metropolitan Opera“ Niujorke. Menininkai teigia, kad „Faustas“ Kongresų rūmuose – visiškai kitoks, netgi lyginti sunku - visiškai skirtingos koncepcijos. Bene labiausiai intriguojanti – Valpurgijos nakties – scena. Šiame spektaklyje nutarta pavaizduoti visą Valpurgijos nakties sceną, kuri, kupina šokio ir judesio, dažnai būna iškerpama. Tai atvėrė kelią įspūdingiems, drąsesniems, eksprsyvesniems sprendimams. Mefistofelis nuolat viską keičia, vaizduote ir magija normalias, buitiškas situacijas paverčia nuostabiomis meno šventėmis.

     Režisierė – Dalia Ibelhauptaitė

    Dirigentas – Gintaras Rinkevičius

    ​SOLISTAI:

    Faustas – Edgaras Montvidas (21, 23, 25 d.), Diego Silva (24 d.);

    Margarita – Jekaterina Gončarova (21, 23, 25 d.), Vida Miknevičiūtė (24 d.);

    Mefistofelis – Tadas Girininkas;

    Valentinas – Laimonas Pautienius, Bogdan Baciu;

    Zybel – Ieva Prudnikovaitė;

    Vagneris – Šarūnas Šapalas, Rokas Šveisteris.

    Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas  P. Bingelis)

    Vilnius City Opera ansamblis (vadovas A. Dambrauskas)

    Vilnius City Opera šokėjų trupė (vadovė J. Sodytė - Bradauskienė)

     Vasario 21, 23, 24, 25 dienomis Vilniaus Kongresų rūmuose.

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • 2012-12-05 1  photo-D.Matvejevas©_Is LNF archyvo-306fe70564f52ebddcc20407f0d9e6a6.jpg

    KAUNO VALSTYBINIS CHORAS KONCERTE „GLORIA LIETUVAI“

    2018.02.15

    Kauno valstybinis choras kartu su visais Lietuvos žmonėmis švenčia mūsų Valstybės jubiliejų. Vasario 16 d. choras dalyvaus iškilmingame Šimtmečio koncerte „Gloria Lietuvai“ ir kartu su LNOBT choru atliks Ramintos Šerkšnytės „Gloria“, prisijungus chorams „Vilnius“ ir „Polifonija“ nuskambės Vaclovo  Augustino „Fiat Pax“, koncertą vainikuos Kipro Mašanausko „Gloria Lietuvai“. Prisimenant V. Kudirkos „Varpą“, žadinusį ir kėlusį tautą, šio koncerto motyvu tapo varpų skambesys.  Koncerte nuskambės simfoniniai kūriniai - Lino Rimšos „Viginti campanae“, Anatolijaus Šenderovo „Omnes simul“, Mindaugo Urbaičio „Salve“.  Tai - specialiai tai progai parašytų kūrinių premjeros. Jas atliks jungtinis orkestras –  LNSO, LVSO ir LNOBT. Diriguos Juozas Domarkas, Mirga Gražinytė, Vytautas Miškinis, Modestas Pitrėnas, Gintaras Rinkevičius,Martynas Staškus, Robertas Šervenikas. Koncerto sumanymo autorius ir režisierius Dalius Abaris. Koncertą tiesiogiai transliuos LRT televizija.

    Taip pat speciailiai šia proga Kauno valstybinis choraskartu su Nacionaliniu simfoniniu orkestru yra paruošęs naują Valstybės himno įrašą, kurio premjera LRT radijuje vasario 16 d.

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • foto Jonas Danielevicius_2017- (69)_1024x683-d9ab6eeab1f7539351def3d5f093060b.jpg

    PROF. P BINGELIS DIRIGUOS JUNGTINIAM CHORUI S. DAUKANTO AIKŠTĖJE

    2018.02.14

    Minit Lietuvos valstybės atkūrimo dtieną S. Daukanto aikštėje prie Prezidentūros vidurdienį tradiciškai pakeliamos trijų Baltijos valstybių vėliavos. Iškilmėse dalyvaus Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, prezidentas Valdas Adamkus, pirmasis atkurtos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis, ministrai, Seimo ir Europos Parlamento nariai, užsienio valstybių ambasadoriai, Seimo nariai, Lietuvos kariuomenės vadas, Vilniaus miesto meras, užsienio šalių gynybos atašė korpusas, visuomenės atstovai ir vilniečiai.

    Ceremonijoje bus atliekama J. Naujalio ir Maironio giesmė „Lietuva brangi...“ Jungtiniam chorui diriguos prof. P. Bingelis. Solistas Merūnas Vitulskis.

    Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremoniją vainikuos Lietuvos kariuomenės karių salvės.

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • 26-12-2010 1 photo-D.Matvejevas© (1)-175c12bc97f02c7add482bd427395bff.jpg

    KAUNO VALSTYBINIS CHORAS ATLIEKA L. VAN BEETHOVENO „MISSA SOLEMNIS“

    2018.02.06

    Kauno valstybinis choras ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras atliks  L.van Beethoveno "MISSA SOLEMNIS"  Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vasario 10 d., šeštadienį, 19 val.  kartu su solistais Viktorija Miškūnaite, Egle Šidlauskaite, Algirdu Bagdonavičium, Liudu Mikalausku, diriguos Juozas Domarkas.

    "Šios didingos L. van Beethoveno mišios liudija jo kūrybos genialumą, - sakė Kauno valstybinio choro meno vadovas Petras Bingelis. - Tačiau kūrinys atliekamas retai, nes yra  sudėtingas, aukšta tesitūra sunkiai įveikiama  solistams ir chorui".

     "Kodėl viso kūrinio metu išlaikoma tokia aukšta įtampa?, - klausė amžininkai autoriaus. - Tai yra mano pasikalbėjimas su Dievu", - atsakęs L. van Beethovenas.

     L. van Beethovenas Missa solemnis D-dur kūrė savo globėjo mecenato ir mokinio erchercogo Rudolfo įšventinimo Olomouco arkivyskupu proga 1820 m.. Tačiau laiku buvo sukurtos tik dvi mišių dalys – sumanymas išsiplėtė, pareikalavo daug įtempto darbo. Beethoveno partitūra iš esmės buvo baigta 1822 metais, tačiau ir vėliau kompozitorius ją koregavo, taisė, papildė. Kūrinio premjera įvyko 1824 m. balandžio 7 d. Sankt Peterburge, kunigaikščio N. Golicyno iniciatyva. Giedojo vokiečių operos choras ir solistai. "Publika buvo sužavėta. Efektas publikai buvo milžiniškas. Niekada negirdėjau tokio grožio",  rašė kunigaikštis Golicynas.

    Po mėnesio Missa solemnis trys dalys Kyrie, Credo ir Agnus Dei buvo atliktos Vienoje, dirigavo pats L. van Beethovenas. Pirmą kartą mišios išspausdintos Beethoveno mirties metais (1827) Maince.

    Mišios D-dur – šedevras tiek  religinės išraiškos, interpretacijos, tiek L. van Beethoveno muzikinių atradimų prasme. Parašytos beveik tuo pat metu  kaip ir Simfonija Nr. 9, "Missa solemnis" yra antrosios kompozitoriaus sukurtos mišios. Beethovenas jas dedikavo erchercogui Rudolfui Austrijiečiui, ant jam įteiktos kopijos buvo užrašyti šie žodžiai: „Kas iš širdies išskriejo – į širdį tesugrįžta!”

    Iškilmingas mišias sudaro penkios tradicinės dalys – Kyrie, Gloria, Credo, Sanctus ir Agnus Dei, nepakeistas ir tradicinis lotyniškas tekstas. Iki šiol nesutariama, kodėl L. van Beethovenas šioms mišioms skyrė tiek dėmesio, talento ir aistros.  Nors L. van Beethovenas tikėjo aukštesniąja galia, tačiau jis niekada nepriklausė jokiai religinei bendruomenei, nesilankė bažnyčioje. Nepaisant to, kompozitorius visus metus itin aktyviai studijavo bažnytinę muziką ir religines tradicijas, norėdamas užtikrinti, kad jo muzika atitiktų bažnytinį skambesį, tuo pat metu palikdama vietos ryškiam ir išskirtiniam šio kūrėjo braižui. "Missa solemnis" tapo L. van Bethoveno religinių įsitikinimų atvaizdu ir susitaikymu su Dievu. Kaip teigė pats kūrėjas, „ svarbiausias mano tikslas buvo pažadinti religinius jausmus ne tik kūrinio atlikėjų, bet ir visų klausytojų širdyse.“  

     

    2018 m. vasario 10 d., šeštadienis, 19.00

    Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžioji salė, Vilnius

    Atlikėjai

    LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas)

    KAUNO VALSTYBINIS CHORAS (meno vadovas Petras Bingelis)

    Solistai:

    VIKTORIJA MIŠKŪNAITĖ (sopranas)

    EGLĖ ŠIDLAUSKAITĖ (mecosopranas)

    ALGIRDAS BAGDONAVIČIUS (tenoras)

    LIUDAS MIKALAUSKAS (bosas)

    Dirigentas JUOZAS DOMARKAS

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • IMG_7042-9b126b682d59e6265c7ef9c0c38845aa.jpg

    LIETUVOS HIMNAS SKAMBĖS NAUJAI

    2018.02.05

    Kauno valstybinis choras rengia naują Lietuvos Respublikos himno V. Kudirkos “Tautiškos giesmės” įrašą.

    “Kauno valstybinis choras Lietuvos valstybės atkūrimo 100-sioms metinėms skiria naują savo darbą, Lietuvos himno įrašą,- sakė choro meno vadovas ir vyriausiasis  dirigentas prof. P. Bingelis. - Himno aranžuotę yra parengęs kompozitorius Vytautas Laurušas. Šiuo metu choras repetuoja šį gan dažnai gyvai atliekamą kūrinį, tikslina kiekvieno balso partiją,  derina skambesį su orkestru”. Duodamas interviu LRT radijui P. Bingelis pastebėjo, kad radijo eteryje skambantis himnas įrašytas seniai, jo kokybė galėtų būti geresnė.

     Himno įrašas vyks Lietuvos valstybinės filharmonijos salėje sausio 6 d.  Gros Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Pirmą kartą LRT eteryje naujasis himnas nuskambės vasario 16 d. ryte.

    “Lietuvos valstybės 100-ųjų metinių proga LRT radijas pasiruošęs atnaujinti LR valstybinio himno įrašą, tam susitelkė keletas organizacijų - Kauno valstybinis choras, Lietuvos nacionalinis orkstras, Nacionalinė filharmonija ir , žinoma, LRT radijo kūrybinė grupė, kuri darys garso įrašą”, - sake LRT programų direktorė Guoda Litvaitienė.  

    Plačiau Skaityti viską Dalintis

Puslapis 1 iš 2  > >>