Pasirinkite kalbą

LT
EN
PL
RU
FR
DE
IT
ES

Paieška

Ieškoti

Susisiekite su mumis

lt Rašykite mums Paieška

2016

  • Kauno valstybinio choro nuotr.-34d7f794f6e54976698317f38cf58426.jpg

    MUZIKA, ĮKŪNIJUSI BENEDIKBEUERNO VIENUOLYNO SENUOSIUS RAŠTUS

    2016.12.08

    Gruodžio 14 d. Kauno valstybinės filharmonijos scenoje Kauno choras, diriguojamas Petro Bingelio, klausytojus džiugins muzikos ir žodžių žaisme žaižaruojančia Carlo Orffo kantata „Carmina Burana“.
     
    Iškiliausias C. Orffo kūrinys
     
    Vokiečių kilmės kompozitorius C. Orffas gimė 1895 m. Miunchene. Mokėsi šio miesto muzikos akademijoje, dirbo Manheimo ir Darmštato operos rūmuose. 1925 m. įkūrė „Guenther“ gimnastikos, meno ir muzikos mokyklą, kurioje ugdė jaunuosius muzikus bei vystė muzikinės pedagogikos teoriją.
     
    Nacių režimo laikotarpiu „Carmina Burana“ sulaukė didelio populiarumo ir iki šiol laikomas kompozitoriaus kūrybos šedevru. Pats muzikas savo leidėjui 1937 m. rašė: „Viską, ką aš iki šiol sukūriau, o jūs, deja, išleidote, galite sunaikinti. Mano kūrinių rinkinys prasideda nuo „Carmina Burana“.
     
    Tokį įsitikinimą nulėmė ne vien stulbinantis kantatos pasisekimas, bet ir nuojauta, kad parašytas bene pats populiariausias XX a. muzikos kūrinys.
     
    Pasak solisto partiją atliksiančio Andriaus Apšegos, „Carmina Burana“ ypatumas tas, kad kūrinyje derinamos dvi skirtingos, per kelis šimtmečius viena nuo kitos nutolusios epochos – viduramžiai ir XX a.: „Kantatos muzika labai permaininga ir įtraukianti, vokalinės partijos reikalauja didelio meistriškumo. Lyrinius, melodingus numerius keičia ritmingi, sarkazmo persmelkti motyvai. Klausytoją ši muzika suima ir nepaleidžia iki pat pabaigos, o jos klausantis kyla daug egzistencinių pamąstymų, kurie ypač aktualūs šiandieniniame pasaulyje.“   Jam antrina koncerte grosiantis pianistas Motiejus Bazaras: „Ši muzika aprėpia muzikos evoliuciją ir patirtį, sukauptą per amžius. Kūrinys yra daugiakalbis, čia dera archajika ir modernumas. Jo temos – drąsios ir aktualios, o kompozitoriaus pasirinktos muzikos kalbos priemonės – harmonija, ritmika, tekstūros – tai tik išryškina.“
     
    Bevardės viduramžių poezijos šedevras
     
    Poezijos rinkinys, vėliau pavadintas „Carmina Burana“, XIII amžiuje užgimė Benediktbeuerno vienuolyne, įsikūrusiame Bavarijos Alpėse. 1803 m. iš 200 bevardžių klajojančių poetų eilėraščių susidedanti rinktinė buvo surasta, o praėjus dar šimtmečiui patraukė C. Orffo dėmesį.
     
    Pirmasis rinkinio eilėraštis – įspūdinga it žaisliukus žmonių likimus iškeliančio ir žemyn sviedžiančio fortūnos rato vizija: „Vargas lygiai kaip galybė, greitai ištirpsta lyg ledai...“.
     
    Vaizdingi paveikslai, choras, šokėjai, smuklės vaizdiniai su klajojančiais vienuoliais, valkatomis, benamiais. Kompozitorius atrinko 23 eilėraščius, parašytus daugiausiai senąja lotynų kalba, įterpiant strofas senovinėmis prancūzų ir vokiečių kalbomis.
     
    Būdamas teatro žmogus, savo kūrybiniu matymu aprėpė ritmą, melodiją, vaizdą, apšvietimą. Trilogijoje „Carmina Burana“, „Catulli Carmina“ ir „Afroditės triumfas“ vyrauja scenos meno elementai. Teatrą C.Orffas laikė visų menų sinteze, todėl ir šis jo veikalas dažnai statomas teatruose drauge su baleto trupe. Ritmizuota muzika prašyte prašosi judesio, šviesos efektų. Literatų nuomone, netgi išvertus tekstus į lietuvių kalbą, išlieka labai tikslus ritmas.
     
    Choras kantatą rengė originalo kalba, taip, kaip parašyta tolimųjų viduramžių klajojančių poetų, kurių vardus pasiglemžė laikas. Po gausybės įvairių kompozitorių Mišių atlikimo, lotyniški tekstai Kauno chorui nebuvo sunkūs ir apskritai, kaip kadaise yra pasakęs Mstislavas Rostropovičius, „lotyniškai jie gieda kaip savo gimtąja kalba“.
     
    Neatsiejama choro repertuaro dalis
     
    Daugiau kaip trys dešimtmečiai prabėgo nuo to laiko, kai 1979 m. choro dainininkai kantatą pirmą kartą atliko Kaune. Nuo to laiko, diriguojant žymiesiems pasaulio maestro, kūrinys nuolat skambėjo didžiausiose koncertų salėse ir šiandien išlieka choro repertuare, vis iš naujo atverdamas klausytojui muzikos garsuose įprasmintą XIII a. poezijos lobyną. Choristai kūrinį išpuoselėjo, jis tapo be galo artimas ir savas, o jo atlikimas – gilus ir brandus. Jį atlikdamas P. Bingelio vadovaujamas choras geba muzikos galia įtikinti ir įnoringiausią klausytoją.
     
    „Ši muzika magiškai paveikia kiekvieną, kuris ją išgirsta. Kauno choristai, pirmą kartą sušukę „O fortuna, velut luna...“ („O fortūna, tu kaip mėnuo, tu kasdien vis keities“), taip pat buvo užburti šios negirdėtos muzikos. Ruošiantis koncertui, repeticijos vyko lengvai, žaismingai, pakiliai. Šį kūrinį sunku su kuo nors lyginti“, – atsiminimais dalijosi chore dainavęs Albinas Tamulaitis.
     
    Atlikėjų kvietimas iš naujo atrasti muziką
     
    Unikalus viduramžių raštijos palikimas ir geniali C. Orffo muzika Kauno filharmonijoje skambės dainuojant chorui, sopranui Ramintai Vaicekauskaitei, tenorui Mindaugui Zimkui, baritonui Andriui Apšegai. Koncerte gros pianistai broliai Mykolas bei Motiejus Bazarai. Daugeliui tai pirmasis „Carmina Burana“ atlikimas.
     
    „Dar neteko atlikti šio genialaus neoklasicizmo kūrinio ir nekantriai laukiu koncerto dienos. Manau, C.Orffo „Carmina Burana“ nepaliks abejingų, nes toks įspūdingas veikalas yra paveikus ir mėgėjams, ir profesionalams,“ – savo lūkesčiais dalijosi R.Vaicekauskaitė.
     
    M.Bazaras pabrėžė, kad kūrinys esantis daugelio fortepijoninių duetų slapta svajonė ir džiaugėsi galimybe tai atlikti kartu su Kauno valstybiniu choru: „Esame pratę, jog C.Orffo „Carmina Burana“ skirta didelei atlikėjų sudėčiai, kuri dažnai tampa galvosopiu koncertų salėms – kaip visus sutalpinti? Puikiai pamename, jog Kauno filharmonijos scena sunkiai talpina milžinišką kolektyvą – perkusininkai rikiuojasi net koridoriuose. Tačiau versija dviem fortepijonams ir perkusijai tampa kitokiu iššūkiu, nes visas orkestro krūvis persikelia keliems instrumentams. Pažadame, jog orkestrinių spalvų netrūks! Klausytojams linkiu atsipalaiduoti ir nugrimzti į muzikinį transą, mėgautis išties puikia, įsimintina ir įspūdingai skambančia muzika.“   A. Apšega pabrėžė: „Atlikdamas bet kokią muziką visada noriu, kad klausytojas iš koncertų salės išeitų pasikeitęs, ką nors savo viduje užauginęs ar paleidęs į laisvę, galbūt išspaudęs ašarą, o gal supykęs ar nustebęs. Kai klausytojas patiria šiuos jausmus, galiu drąsiai teigti, kad užsimezga dialogas tarp atlikėjo ir klausytojo. Tai yra nuostabu, ir šio dialogo linkėčiau kantatos atlikimo vakarą.“
     
    Rimantas Klevečka
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Lietuviskos muzikos herojai_ Petras Bingelis-acfb92a0a5a0877f05f48164b98fa32e.jpg

    MENO ERDVĖSE – LIETUVIŠKOS MUZIKOS HEROJAI

    2016.09.28

    2016-ieji lietuvių profesionaliosios muzikos puslapiuose pažymėti ne viena iškilia sukaktimi. Minint 100-ąsias gimimo metines, jie paskelbti kompozitoriaus Juliaus Juzeliūno metais. Kita vertus, 2016-ieji reikšmingi ir tuo, jog šiemet sukanka lygiai šimtmetis po kompozitoriaus Česlovo Sasnausko mirties.
     
    Prie šių reikšmingų lietuviškosios muzikos herojų sukakčių įprasminimo spalio-gruodžio mėnesiais prisidės ir vienas didžiausių profesionalių chorų Lietuvoje – Kauno valstybinis choras. Trijuose koncertuose, vyksiančiuose skirtingose erdvėse, nuskambės choro atliekami Č. Sasnausko „Requiem“ ir „Miserere“, J. Juzeliūno „Patarlių simfonija“ bei opera „Žaidimas“.
     
    Spalio 31 d. Kauno arkikatedroje bazilikoje skambės Č. Sasnausko „Requiem“ ir „Miserere“ (dirigentas Petras Bingelis). „Requiem“ – žymiausias didesnės apimties kompozitoriaus kūrinys, skirtas mišriam chorui ir solistams. Solo partijas atliks choro dainininkai - Kristina Stumbrienė (mecosopranas), Artūras Kurmalijevas (tenoras) ir Deimantas Braukyla (bosas). Atlikėjams pritars Kauno miesto simfoninis orkestras.
     
    „Requiem“ – gedulingos mišios – pirmą kartą nuskambėjo Peterburgo Šv. Kotrynos bažnyčioje, pamaldose Amžinybėn iškeliavusio dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio atminimui. Savo charakteriu, forma ir atlikėjų sudėtimi šis kūrinys peržengia bažnytinės muzikos,  mišių sakraliosios formos stiliaus ribas. Vėlesniais metais šio kūrinio vertė pastebėta ir kitų muzikų, pritaikiusių jį simfoniniam orkestrui. Č. Sasnauską minime ir kaip vieną pirmųjų tautinę muziką puoselėjusių kompozitorių: „Requiem“ taip pat aiškiai jaučiama tautinė lietuvių dvasia.
     
    „Miserere“ – monumentalus Č. Sasnausko kūrinys, pirmą kartą atliktas 1988 m. kunigo, vargonininko bei chorvedžio Gracijaus Sakalausko vadovaujamo choro, kuris netrukus po to pavadintas Č. Sasnausko vardu.
     
    Lapkričio 25 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje P. Bingelio diriguojamas choras bei Kauno miesto simfoninis orkestras iš lakoniškų posakių bei sentencijų išaus lietuviškų intonacijų kupiną muzikinę drobę – J. Juzeliūno „Patarlių simfoniją“. Tai vienas vėlyvųjų kūrinių, skirtas kompozitoriaus tėvo atminimui. Rašydamas šią neįprastą simfoniją J. Juzeliūnas kruopščiai išnaršė Vinco Krėvės-Mickevičiaus parengtus lietuvių liaudies patarlių rinkinius. Kelios dešimtys liaudies išminties ir humoro krislų tapo žodinio simfonijos teksto pagrindu. Apie savo sumanymą kompozitorius rašė: „Norėta ne vien prisiminti Tėvą, - tai buvo tarytum pretekstas pamąstyti apie mūsų tautos moralines vertybes, jų ištakas ir dvasią. (...) Iš tų lobių būtų galima sudaryti netgi visą moralinį - etinį kodeksą, teikiantį taiklų atsakymą į visas gyvenimo apraiškas“.
     
    Gruodžio 10 d. Vilniaus kongresų rūmuose nuskambės dar viena J. Juzeliūno kompozicija – dramatiška opera „Žaidimas“ (režisierius Nerijus Petrokas). Šį kūrinį kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru bei solistais diriguojant Gintarui Rinkevičiui choras atliks pirmą kartą. Operą kompozitorius kūrė pagal šveicarų rašytojo Friedricho Dürrenmatto apsakymą „Avarija“, kuris kūrėją sujaudino paradoksalia forma pateikta moraline problematika.
     
    Pagrindinis apsakymo veikėjas – reikšmingą karjerą padaręs komersantas Trapsas. Kelionėje sugedus prašmatniam „Studebaker“ markės automobiliui, jis priverstas ieškoti nakvynės nedideliame provincijos miestelyje. Trapsas sutinka dalyvauti jį priglaudusio senyvo pensininko, buvusio teisėjo namuose rengiamame savotiškame žaidime: nukaršę šeimininko bičiuliai, buvę teisininkai, savo malonumui nagrinėja įvairias praeities ir dabarties bylas. Priėmęs pasiūlytą kaltinamojo vaidmenį, Trapsas žaismingos apklausos prie gausaus vaišių stalo metu pamažu įsisąmonina nusikalstamą savo veiklos, privedusios prie jo pirmtako – sintetinių audinių firmos vadovo (generalinio atstovo) Gigakso, mirties, pobūdį. Didžiausiai teisėjų nuostabai, juokais paskelbtą mirties nuosprendį Trapsas netikėtai įvykdo pats.
     
    „Kai perskaičiau šį apsakymą, mane pirmiausia patraukė jo pagrindinė idėja – asmeninė žmogaus atsakomybė už savo veiksmus, – pasakojo J. Juzeliūnas. Dürrematto apsakyme vyksta savotiškas žaidimas: žaidimas su sąžine, su gyvenimu, su žmonėmis. Atsakomybės jausmas čia įgauna gilesnę prasmę: žmogus tarsi žaidžia su savo esybe, su pačia gyvenimo esme. Štai kodėl sumanęs parašyti operą, aš ją pavadinau „Žaidimu“.
     
    Kauno filharmonijos vadovas Justinas Krėpšta pažymėjo, jog džiugina tai, kad į Č. Sasnausko ir J. Juzeliūno sukakčių minėjimui skirtus renginius choras įsijungė itin aktyviai: „Šių iškilių Lietuvos muzikų kūryba skambės ne tik didžiuosiuose miestuose. Atlikti programą, parengtą įprasminant reikšmingas datas, esame pakviesti į Elektrėnus, Šakius, Alytų ir Joniškį“.
     
    „Lietuvių kompozitorių muzika neginčytinai išlieka svarbiausias mūsų repertuaro elementas, atspindintis nacionalinį identitetą ir autentišką Lietuvos muzikinę tradiciją“, – teigia antrasis choro dirigentas Mindaugas Radzevičius.
     
    Koncertiniame choro repertuare – septyniasdešimt didelės apimties lietuvių kompozitorių veikalų, o visai neseniai jis praturtintas naujais šiuolaikinių lietuvių autorių kūriniais – Zitos Bružaitės „Requiem“, Vidmanto Bartulio „Kelias“.
     
    „Gegužę vykusio prestižinio „Prahos pavasario“ festivalio scenoje kauniečiai, diriguojami P. Bingelio, pristatė plačią ir įvairialypę kompozitorių Algimanto Bražinsko, Vaclovo Augustino, Vytauto Barkausko kūrybos paletę. Kvietimas dalyvauti šiame pasaulinės reikšmės muzikiniame renginyje ir pristatyti jame lietuvių kompozitorių muziką chorui reikšmingas ne tik kaip kolektyvo profesionalumo pripažinimas, bet ir galimybė įnešti svarų indėlį garsinant Lietuvos muzikinę kultūrą“, – mintimis dalijosi choro dainininkas Rimantas Klevečka.
     
    Neatsitiktinai 2013 m. choro meno vadovą P. Bingelį už Lietuvos kultūrai įžiebtas idėjas ir iniciatyvas, inspiruojančias bendruomenę pozityviai veiklai, asmeninę poziciją ir atsakomybę kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką Lietuvos Respublikos kultūros ministerija apdovanojo garbės ženklu „Nešk šviesą ir tikėk“.
     
    Muzikologė Rasa Aukštuolytė
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Photo by Zdanek Chrapek_Prazske jaro1-150e8fde1062f78abdb9f6055de0aada.jpg

    KAUNO VALSTYBINIS CHORAS ATSTOVAUS LIETUVAI FESTIVALYJE „PRAHOS PAVASARIS“

    2016.05.14

    Tarptautiniame muzikos festivalyje „Prahos pavasaris” lietuviškos muzikos tradicijas šiais metais pristatys ir Kauno valstybinis choras, kuris yra vienintelis šiemet festivalyje dalyvausiantis mišrus choras.
     
    „Prahos pavasaris“ kasmet klausytojams pasiūlo unikalų tradicinės muzikos ir drąsių eksperimentų derinį.
     
    Nuo gegužės 12 iki birželio 4-osios  vyksiantis 71-asis festivalis pakvies į daugiau nei 50 koncertų, kuriuose pasirodys žymūs atlikėjai iš Prahos, Londono, Berlyno, Singapūro.
     
    Vienas ryškiausių šių metų akcentų – Baltijos šalių muzika. Lietuvos muzikos tradicijoms atstovaus mecosopranas – Violeta Urmana, M. K. Čiurlionio kvartetas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras bei Petro Bingelio vadovaujamas Kauno valstybinis choras. Tai vienintelis šiemet festivalyje dalyvausiantis mišrus choras.
     
    Kalbėdamas apie choro pakvietimą dalyvauti „Prahos pavasaryje”, Kauno filharmonijos vadovas Justinas Krėpšta sakė: „Jaučiamės pagerbti ir dėl kvietimo dalyvauti renginyje, kurio istorija mena ryškiausių pasaulio muzikos žvaigždžių pasirodymus, ir dėl festivalio rengėjų siekio artimiau pristatyti Baltijos šalis kaip savitą ir turtingą muzikinę tradiciją turintį regioną, atskleisti kiekvienos iš šio regiono šalių muzikos įvairovę bei unikalumą“.
     
    „Per pastaruosius keletą metų choras lankėsi Kinijos Makao, Šveicarijos Siono, Italijos Romos muzikos festivaliuose, tačiau pasirodymas tokiame prestižiniame renginyje kaip Čekijos sostinėje nuo 1946 m. rengiamas festivalis – neabejotinai didelis įpareigojimas tinkamai pristatyti Lietuvos muzikinę kultūrą ir labai svarbus įrašas choro muzikinės veiklos istorijoje“, - tikino P. Bingelis.
     
    Gegužės 23 d. kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru Čekijos nacionalinės filharmonijos būstinėje – „Rudolfinum“ rūmų A. Dvoržako koncertų salėje choras atliks Broniaus Kutavičiaus „Epitafiją praeinančiam laikui”, kuri, kaip nurodo festivalio rengėjai, Čekijoje suskambės pirmąsyk.
     
    Solo partiją atliksianti V. Urmana pasidžiaugė, kad į „Rudolfinum“ sceną pakils ne tik drauge su Modesto Pitrėno diriguojamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, bet ir su Europoje gerai žinomu Kauno choru, su kuriuo ne kartą yra sėkmingai dalyvavusi bendruose projektuose.
     
    Pagrindinis choro pasirodymas, diriguojant meno vadovui  P. Bingeliui, numatytas gegužės 24 –ąją, įvyks išskirtinėje koncertinėje erdvėje – savo istoriją nuo XIV a. skaičiuojančioje, ne kartą perstatytoje ir galiausiai puošnų barokinį pavidalą įgavusioje Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčioje.
     
    Koncerto, kuriame skambės a capella, keturiomis skirtingomis kalbomis atliekami kūriniai, programa supažindins klausytoją su plačiu Lietuvos ir užsienio kompozitorių muzikos spektru, atskleis skirtingų epochų ir žanrų lietuviškos muzikos įvairovę.
     
    Rimantas Klevečka
    „Laikinoji sostinė“ (Lietuvos rytas), Nr. 19
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • dmitrijus matvejevas© -ba30179bb200068910bb43ae5eeaff76.jpg

    LIETUVOS FESTIVALIŲ KONCERTUOSE – CHORINĖS MUZIKOS PLIŪPSNIS

    2016.05.05

    Vos prieš keletą metų Kinijoje, Makao muzikos festivalyje, Kauno valstybinio choro pirmą sykį atlikta Giacomo Puccini opera „Toska“ birželio 5 d. suskambės inauguraciniame Pažaislio muzikos festivalio koncerte.
     
    „Toska“ – vienas labiausiai įkvepiančių ir įsimintinų operos muzikos pavyzdžių. Nors nuo premjeros praėjo daugiau nei šimtmetis, šis G.Puccini kūrybos perlas išlieka viena populiariausių ir noriai pasaulio teatrų scenose atliekamų operų. Kompozitorius teigė, jog „Toska“ – tai poezija ir darsyk poezija, švelnumas, sumišęs su skausmu, stulbinanti ir uždeganti drama.
     

    Pasak festivalio rengėjų, „Toska“ neatsitiktinai pasirinkta kaip visą vasarą truksiančios spalvingos muzikos fiestos – Pažaislio festivalio pradžios akcentas. Aistringos arijos, tiesiog ore sklendžianti ir jausmo kupina melodija – tai autentiška „Toskos“ galia, priversianti klausytis sulaikius kvapą, sužadinsianti klausytojo vaizduotę, dėl nepaprastos įtaigos perkelsianti į patį libreto įvykių sūkurį ir dovanosianti stiprų emocijų pliūpsnį. Koncerte opera bus atliekama originalo – italų kalba. Pagrindines solo partijas atliks sopranas Sandra Janušaitė, tenoras Kristianas Benediktas, baritonas Almantas Švilpa. Chorui, solistams bei Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui diriguos Gintaras Rinkevičius.

     

    Pravėręs šių metų Pažaislio festivalio užsklandą, birželio 15 d. choras pasirodys Vilniaus festivalio scenoje ir pakvies Gedulo ir vilties dieną įprasminti didinga ir kartą išgirdus – nepamirštamu iškiliausio prancūzų romantizmo genijaus  Hectoro Berliozo „Requiem“ arba Didžiosiomis mišiomis už mirusiuosius.

     

    Birželio 14-oji – tai data, ženklinanti tiek valstybę bei tautą ištikusią tragediją, tiek nepalenkiamą viltį, ryžtą išlikti, pakilti, liudyti pasauliui savo buvimą. „Requiem“, parašytą Prancūzijos vyriausybės užsakymu ir pirmą kartą atliktą Paryžiuje, H.Berliozas skyrė paminėti žuvusiems revoliucijos metu ir laikė vertingiausiu savo veikalu. „Jei kas grasintų sunaikinti visą mano kūrybinį palikimą, pirmiausia melsčiau pasigailėti „Requiem“, – savo atsiminimuose rašė kompozitorius.  

     

    Didžiosios mišios už mirusiuosius, kitaip nei kiti žymiausi šio žanro kūriniai, išreiškia veikiau ne asmeninę širdgėlą ir sielvartą, nulemtą išsiskyrimo su artimaisiais, tikėjimą žmogaus sielos išganymu, o apdainuoja už tėvynę žuvusių, už laisvės ir teisingumo idėjas kovojusiųjų aukos didingumą. Tai liudija ne tik dramatizmo, įtampos, veržlumo kupina kūrinio nuotaika, bet ir grandiozinė sudėtis. Atliekant kūrinį Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, į sceną kartu su Kauno valstybiniu choru žengs per 200 atlikėjų. Chorui ir solistui Gustavui Porta akompanuos Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas žymaus prancūzų muziko Cyrilo Diedericho.

     

    Artėjančią Žolinės šventę Kauno valstybinis choras pasitiks Lietuvos vasaros sostinėje Palangoje.
     
    Palangos bažnyčia gausiai iš Lietuvos ir užsienio į pajūrį susirenkantiems svečiams seniai yra tapusi dvasinės ir kultūrinės traukos vieta. Petro Bingelio diriguojamas choras, rugpjūčio 12 d. pasirodysiantis čia rengiamo festivalio „Ave Maria“ koncerte, klausytojams dovanos tikrą sakralinės muzikos diademą, nusagstytą Vakarų Europos ir lietuvių bažnytinės muzikos perlais.

     

    Švęsti Žolinę choras pakvies ir į išskirtinę Pažaislio erdvę. Seserų kazimieriečių kongregacijos globojamas vienuolynas šimtmečius garsėja didžiausia savo brangenybe – Gražiosios Meilės Motinos paveikslu. Karų, okupacijų niokotas įstabaus grožio ansamblis, nors ir praradęs nemažą dalį meno vertybių, tebežavi išskirtine architektūra, senųjų italų meistrų freskomis. Atgimusioje šventovėje gaivinama ir sena, prieškarį menanti Žolinių atlaidų tradicija. Pasak P.Bingelio, Žolinė – tartum spalvinga žolynų puokštė, kuria palydime besibaigiančią nužydėti vasarą, pasitinkame brandų rudenį, dėkojame už visas mums teikiamas dovanas. 

     

    Sumanymas rengti Pažaislyje Žolinės atlaidus kilo tuometiniam Kauno arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui, paraginusiam Pažaislio festivalio rengėjus atlaidų mišias praturtinti sakralinės muzikos kūriniais. Tradicine festivalio programos dalimi tapo ir pasibaigus atlaidų liturgijai rengiamas choro koncertas. Prasminga tradicija puoselėjama ir šiemet – į Žolinių iškilmei skirtą koncertą choras kviečia rugpjūčio 15 d.

     

    Šių metų Pažaislio muzikos festivalį choristai užbaigs rugpjūčio 28 d. Didžiajame vienuolyno kieme atlikdami šiuolaikinio velsiečių kompozitoriaus Karlo Jenkinso „Stabat Mater“. Chorui pritars P.Bingelio diriguojamas Kauno miesto simfoninis orkestras. Solo partiją dainuos specialiai iš Italijos atvyksianti mecosopranas  Jurga Adamonytė, solo partiją atlikusi pirmąsyk įrašant šį kūrinį 2008 m. kartu su Liverpulio karališkosios filharmonijos choru ir orkestru.

     

    Kompozicija, skirta chorui, orkestrui bei solistams, sujungia Vakarų pasaulio ir Artimųjų Rytų muzikines tradicijas. Vieno emocingiausių viduramžių liturginio himno žodžiai skamba pritariant tradiciniams rytietiškiems instrumentams, išradingai derinant klasikai būdingą tradicinį chorą, orkestrą, solistus bei populiariosios muzikos elementus.
     
    Choro lotynų, graikų, aramėjų, hebrajų, senąja arabų ir anglų kalbomis dainuojamas tekstas prabyla apie išsiskyrimą, atsisveikinimą, skausmą, o drauge – apie kančios prasmingumą, nemirštančią prisikėlimo ir amžinumo viltį. Paskutinis besibaigiančio festivalio akordas intriguoja ir ragina kartu su dirigentu P.Bingeliu ir Kauno valstybiniu choru ištarti nostalgišką „sudie“ praeinančiai vasarai.


    Rimantas Klevečka

    lrytas.lt

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Modestas Pitrenas www.kvch.lt-ba6d99a22bb5223b2f107ddceba86224.jpg

    CHORO KONCERTINIAME TURE SKAMBĖS B. KUTAVIČIAUS „EPITAFIJA PRAEINANČIAM LAIKUI“

    2016.04.13

    Balandžio 21 d. 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje, balandžio 22 d. 18 val. Klaipėdos koncertų salėje, balandžio 23 d. 19 val. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje beveik šimtas penkiasdešimt atlikėjų, diriguojami Modesto Pitrėno, interpretuos kultinę Broniaus Kutavičiaus  muziką.
     
    Harmonine derme išsiskiriančia simfonija - oratorija „Epitafija praeinančiam laikui“ kompozitorius, atrodytų, ragina iš naujo pažinti mūsų Lietuvą, gilius garbingos jos praeities klodus. Kauno valstybinio choro, akomponuojant Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui, atliekami tekstai primins iškiliausius Lietuvos istorijos įvykius: krašto krikštą, sostinės - Vilniaus įkūrimą, universiteto įsteigimą.
     
    Veikalas rašytas dviem etapais – dvi dalys mažam orkestrui ir vyrų ansambliui, kurioms panaudoti tekstai iš Lietuvos metraščio – Bychovco kronikos ir Žygimanto Liauksmino „Ars et praxis musica“, sukurtos minint Vilniaus įkūrimo 650 metų jubiliejų. Prabėgus ketvirčiui amžiaus, B. Kutavičius kūrinio partitūrą atvertė iš naujo – ne vien taisydamas, keisdamas instrumentų sudėtį, bet ir Sigito Gedos tekstais sukurdamas dvi naujas dalis.
     
    Šis kūrinys Lietuvos muzikinę kultūrą reprezentuos ir gegužę vyksiančiame prestižiniame 71-ajame tarptautiniame festivalyje „Prahos pavasaris“. Kauno choro atliekama „Epitafija“ Čekijos sostinėje skambės pirmąsyk.
     
    Likusią vakaro programos dalį sudarys dažniau užsienio, o ne Lietuvos muzikinėje padangėje žibančios operos žvaigždės – mecosoprano Eglės Šidlauskaitės atliekami neprilygstamo prancūzų romantinės muzikos grando -  Hectoro Berliozo kūriniai: uvertiūra iš operos „Benvenuto Cellini“ bei kantata „Kleopatros mirtis“.
     
    “Man kaip muzikei svarbu savo talentu dalintis su publika, nešti jai džiaugsmą, todėl klausytojus raginu atsipalaiduoti ir pasinerti į sraunią muzikos tėkmę,” – linkėjo solistė E. Šidlauskaitė.
     
    Parengė Rimantas Klevečka
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Lietuvos_svietimo_istorijos__muziejus_kaunas_4-0d3686cd36ad458edb9acaa707137ff1.jpg

    KELIAUJANTI PARODA „SUBTILIAUSIAM DIDIGENTO MOSTUI PAKLŪSTANTIS CHORAS“

    2016.01.22

    Nuo sausio 8 d. iki kovo 7 d. Lietuvos švietimo istorijos muziejuje veikia interaktyvi paroda „Subtiliausiam dirigento mostui paklūstantis choras“. Ši paroda yra dalis Kauno apskrities viešosios bibliotekos inicijuoto projekto, kuriuo siekiama paminėti 45-ąsias Kauno valstybinio choro gyvavimo metines.


    Galimybė pamatyti ir išgirsti


    Kaip teigia Lietuvos švietimo istorijos muziejaus kultūrinių renginių organizatorė Ieva Brazauskaitė, ši paroda yra puiki galimybė daugiau sužinoti apie pasaulyje Lietuvos vardą garsinantį kolektyvą, kuris jau yra surengęs daugiau nei 3000 pasirodymų Lietuvoje ir užsienyje, o repertuaro kolekcijoje saugo daugiau nei 200 įvairių kūrinių. Prie išsamiai pateikiamos informacijos prisideda ir muzikiniai fragmentai, kuriais paroda žavi lankytojus.


    „Ši paroda iš tiesų unikali savo forma ir lankytojui suteikiama galimybe išgirsti pasaulinio lygio kūrinius, atliekamus profesionalaus Kauno valstybinio choro. Mūsų muziejuje viešinti dešimties stendų paroda, papildyta tokiais garso įrašais kaip Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „De profundis“, Juozo Naujalio „Jaunimo giesmė“ (žodž. Maironio), Carl Orff „Carmina Burana“: O Fortūna, leidžia lankytojui pasijausti kaip šio žymaus choro koncerte ir pasisemti kultūrinės patirties“,- pasakoja I. Brazauskaitė.


    Sulaukė pasisekimo


    Paroda jau viešėjo Jonavoje, Prienuose, Birštone ir šiuose miestuose sulaukė didelio lankytojų susidomėjimo. Šiuo metu galimybė išvysti parodą dar kartą suteikiama Kauno gyventojams bei miesto svečiams. Kilnojamoji paroda supažindina su valstybinio choro biografija, repertuaru, gastrolėmis, reikšmingiausiais įrašais. Ji gausiai iliustruota Kauno valstybinio choro vadovo P. Bingelio bei choristų asmeninių archyvų nuotraukomis, M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejaus fotografijomis. Parodą pagyvina integruoti muzikos įrašai, kuriais lankytojai gali mėgautis, skaitydami stenduose pateikiamą informaciją.


    Paroda veikia Lietuvos švietimo istorijos muziejuje (Vytauto pr. 52, Kaunas).

     

    kvch.lt inf

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Dirigentas Robertas Servenikas-b8c8f8a6989fbb5b18feedfac6138116.jpg

    LIETUVOS NACIONALINĖS FILHARMONIJOS SCENOJE ATGIS ORIGINALI FAUSTO ISTORIJA

    2016.01.19

    Kitokia, nei garsiojoje Goethe’s poemoje, Fausto istorija atgis šį šeštadienį Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Koncerte bus pristatyta monumentali Alfredo Schnittke’s „Fausto Cantata“. Jai atlikti filharmonijos scenoje telkiamos įspūdingos muzikantų pajėgos – lietuvių operos solistai Mindaugas Zimkus ir Tadas Girininkas, lietuviškoje estradoje ir džiaze garsėjanti dainininkė Evelina Sašenko, išskirtinio tembro kontratenoras Russellas Harcourtas iš Jungtinės Karalystės, Kauno valstybinis choras ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, vadovaujami maestro Roberto Šerveniko.

    „Fausto Cantatą“ A. Schnittke sukūrė 1983 m. Jos muziką kompozitorius panaudojo 1994 m. baigtoje kurti operoje „D. Johanno Fausto istorija“. Šią kantatą išpopuliarino joje panaudotas netradicinis akademinės muzikos elementas – Nelabojo per mikrofoną dainuojamas tango, pašiepiantis žiaurią Fausto mirtį: skambant aistringoms tango melodijoms, pasigirsta kontralto kvarkimas į mikrofoną Bertoldo Brechto maniera, jį palydi trenksmingas elektrinės gitaros akompanimentas. Šis epizodas buvo įtrauktas į Schnittke’s būsimosios operos trečią veiksmą.

    Pati Fausto istorija Schnittk'ę traukė seniai. Kantatoje jis panaudojo anoniminio XVI a. rašytojo ir biblinius tekstus. Kūrinio tour de force – tai pasakojimas apie Fausto nusileidimą į pragarą. Kantatoje atskleidžiamos Fausto istorijos pabaiga nėra tokia kaip Goethe’s poemoje, kur Faustas patenka į dangų. XVI a. istorijoje tragiškas Fausto gyvenimas baigiasi kraupia mirtimi.

    Yra parengtos dvi  Fausto kantatos dainuojamo teksto versijos – koncertų salėse ji atliekama rusų arba vokiečių kalba. Šeštadienio koncertui filharmonijoje rengiama vokiška versija.

    Pirmoje šeštadienio simfoninės muzikos vakaro dalyje „Fausto Cantatai“ sutelksiantis dideles solistų ir maestro Petro Bingelio vadovaujamo Kauno valstybinio choro pajėgas antroje vakaro dalyje Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas) su dirigentu Robertu Šerveniku atliks Piotro Čaikovskio Simfoniją Nr. 6.

    Šeštoji P. Čaikovskio simfonija, vadinama „Patetine“, yra paskutinė, sakytume, autobiografinė šio rusų kompozitoriaus simfonija, apie kurią pats autorius rašė: „Į šią simfoniją įdėjau visą savo sielą… Laikau ją geriausiu, nuoširdžiausiu savo kūriniu“. Užsitęsus kompozitorių apėmusiai depresijai 1893 m. pradžioje Čaikovskis rašė nebetikįs savimi, pasiekęs giliausią dugną. Tačiau netikėtai kompozitorių užvaldė kūrybinė karštligė, ir tų pačių metų vasaros pabaigoje laiške sūnėnui matome visiškai kitą menininko nusiteikimą: „Tu net neįsivaizduoji, kokią palaimą jaučiu. Esu įsitikinęs, kad mano laikas dar nesibaigė, dar galiu kurti. Tikiuosi neklystąs...“. Tokias emocijas išgyvendamas kompozitorius sukūrė savo paskutinę simfoniją. Kūrinys buvo sutiktas labai prielankiai, tačiau ne po pirmosios premjeros, kurią Čaikovskis dar spėjo išgirsti, bet po antro atlikimo 1893 m. lapkritį, kompozitoriui jau mirus.

    Roberto Šerveniko diriguojamų Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro, solistų ir Kauno valstybinio choro koncertas „Fausto Cantata“ vyks sausio 23 d., šeštadienį, 19 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje.
     
    filharmonija.lt inf
     
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Photo by www.kvch.lt Kaunas State Choir-750e89ef208177383235d4c0ae313d79.jpg

    BELAUKIANT PAVASARIO – KONCERTAI SU KAUNO VALSTYBINIU CHORU

    2016.01.18

    Metus pradėjęs didžiausioje Kauno viešojoje erdvėje – „Žalgirio“ arenoje Laisvės gynėjų dienai skirtu koncertu, kuriame skambėjo W. A. Mozarto „Requiem“, Kauno valstybinis choras savo klausytojams žada išties intensyvų ir turiningą žiemos – pavasario koncertinį sezoną. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kitų miestų koncertų salėse vyksiančiuose koncertuose, griežiant Lietuvos nacionaliniam bei Kauno miesto simfoniniams orkestrams, diriguojant iškiliems batutos meistrams – Juozui Domarkui, Modestui Pitrėnui, Petrui Bingeliui, Robertui Šervenikui, Konstantinui Orbelianui – bus pristatytas įvairus ir įspūdingas repertuaras, netrūks ryškiausių XX a. lietuvių ir užsienio kompozitorių kūrinių.
     
    Sausio 23 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje sutelkus gausias lietuvių muzikų pajėgas ir dalyvaujant Australijoje gimusiam bei daug Jungtinėje Karalystėje koncertuojančiam išskirtinio balso tembro kontratenorui Russellui Harcourtui, bus atlikta monumentali Alfredo Schnittke's „Fausto kantata“. Šią kantatą kompozitorius sukūrė 1983 m., o vėliau jos muziką panaudojo operoje „D.Johanno Fausto istorija“. Ypatingo populiarumo susilaukė žiaurią Fausto mirtį pašiepiantis Nelabojo tango, atliekamas per mikrofoną ir išsiskiriantis šiuo akademinėje muzikoje netradiciniu elementu. Choro atliekama „D.Johanno Fausto istorija“ Vilniaus ir Kauno filharmonijose skambėjo 1999 metais ir tuomet sulaukė puikaus publikos įvertinimo. R.Harcourtas, kurio balsas charakterizuojamas kaip skvarbus ir pasižymintis iki aštrumo nugludintu skaidrumu, A.Schnittke's kūrinį atliks pirmą kartą, tačiau teigia, jog kompozitoriaus sprendimas Mefistofelio partiją parašyti tokiam retam ir išskirtiniam balsui kaip kontratenoras jam neatrodantis atsitiktinis, o veikiau gerai apgalvotas, puikiai atskleidžiantis demonišką įkūnijamo personažo charakterį.
     
    Vasario 5 d. Kauno filharmonijos scenoje choras tradiciškai su gimtadieniu pasveikins Kauno miesto simfoninį orkestrą. Šiai progai skirtame koncerte skambės operos aukso lobynui priklausantys chorai iš Giuseppe Verdi „Trubadūro“, „Nabuko“, „Aidos“, Pietro Mascagni „Kaimietiškos garbės“.
     
    Iškilmingai paminėti visai tautai ir kiekvienam piliečiui reikšmingą Lietuvos valstybės atkūrimo dieną choras kviečia į Varėnos kultūros centre vasario 15 d. rengiamą koncertą „Dainuojame laisvę“. Programoje – gražiausi lietuvių ir Vakarų Europos šalių kompozitorių veikalai, tapę nenumaldomo laisvės troškimo ir kovos už ją simboliais.
     
    19-asis Edvardo Griego ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio festivalis kovo 20 d. Kauno filharmonijos salėje suburs P.Bingelio diriguojamą Kauno valstybinį chorą, saksofonininką Petrą Vyšniauską ir perkusininką Arkadijų Gotesmaną, drauge atliksiančius Vidmanto Bartulio oratoriją „Kelias“, sukurtą minint M.K.Čiurlionio gimimo 130-ąsias metines. Pasak V.Bartulio, „Keliu“, kuriame panaudota paties M.K.Čiurlionio proza („Pasaka“), laiškai žmonai Sofijai, mėginta pasipriešinti saldokam ir tarsi „atvirukiniam“ jo asmenybės, kūrybos vaizdavimui bei atskleisti sudėtingą ir dramatišką žmogaus ir kūrėjo kelią pradedant pirmąja Vilniuje vykusia paroda, atkreipti dėmesį į menininką slėgusią vienatvę, kančią, išgyventą meilę, ištikusią psichikos ligą. Kompozitorius įsitikinęs, jog pagrindinis vaidmuo oratorijoje tenka chorui, todėl džiaugėsi, kad šįsyk jį atliks Kauno choristai.
     
    Balandžio 21 d. Kaune, 22 d. – Klaipėdoje, 23 d. – Vilniuje vyksiančiuose koncertuose choras atliks Broniaus Kutavičiaus simfoniją–oratoriją „Epitafija praėjusiam laikui“. B.Kutavičiaus kūrybai būdinga mistika, praregėjimas, akimirkos pagava ir amžinybės dvelksmas aidi ir „Epitafijoje“, į kurios audinį meistriškai sujungiami iškilūs Lietuvos istorijos įvykiai – krašto krikštas, sostinės įkūrimas, universiteto įsteigimas, įspaudžiamos reikšmingiausios Vilniaus istorijos datos. Veikalas rašytas dviem etapais – dvi dalys mažam orkestrui ir vyrų ansambliui, kurioms panaudoti tekstai iš Lietuvos metraščio – Bychovco kronikos ir Žygimanto Liauksmino „Ars et praxis musica“, sukurtos minint Vilniaus įkūrimo 650 metų jubiliejų. Prabėgus ketvirčiui amžiaus, B.Kutavičius kūrinio partitūrą atvertė iš naujo – ne vien taisydamas, keisdamas instrumentų sudėtį, bet ir Sigito Gedos tekstais sukurdamas dvi naujas dalis. Šis kūrinys Lietuvos muzikinę kultūrą reprezentuos ir gegužę vyksiančiame prestižiniame 71-ajame tarptautiniame festivalyje „Prahos pavasaris“. Kauno choro atliekama „Epitafija“ Čekijos sostinėje skambės pirmąsyk.
     
    Rimantas Klevečka
    Plačiau Skaityti viską Dalintis