Pasirinkite kalbą

LT
EN
PL
RU
FR
DE
IT
ES

Paieška

Ieškoti

Susisiekite su mumis

lt Rašykite mums Paieška

MUZIKOS FESTIVALIS “KATOWICE KULTURA NATURA“ 2017

 

Asm. albumo nuotr.

Organizatorius: kulturanatura.eu

 

 

2017.05.12, 19:30

NOSPR koncertų salė, Lenkija

 

III-asis tarptautinis muzikos festivalis „Katowice Kultura Natura“

Pradedamasis koncertas

 

Arnold Schönberg - „Friede auf Erden“ , „Die Jakobsleiter“

Karol Szymanowski - „Cantate Demeter“

 

Katharina MAGIERA (altas)
Gabriel: Dietrich HENSCHEL (baritonas)
Ein Berufener: Dominik WORTIG (tenoras)
Ein Aufrührerischer: Michael PFLUMM  (tenoras) 
Ein Ringender: Ralf LUKAS ( baritonas)
Der Auserwählte: Stephan GENZ (baritonas)
Der Mönch: Kurt AZESBERGER (tenoras)
Der Sterbende: Agata ZUBEL (sopranas)
Die Seele: Heidi Elisabeth MEIER (sopranas)

 

KAUNO VALSTYBINIS CHORAS

Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis
CAMERATA SILESIA
Meno vadovė ir dirigentė Anna Szostak - Myrczek

 

KATOVICŲ NACIONALINIS LENKIJOS RADIJO SIMFONINIS ORKESTRAS

Meno vadovas ir dirigentas Alexander Liebreich

 


 

Dirigentas Alexander LIEBREICH

 


 

A. Schönbergas (1874-1951), kaip ir jo mokytojas – Gustavas Mahleris, buvo giliai religinga asmenybė. Kita vertus, G. Mahleris savo žydiškų šaknų atsisakė ieškodamas universalios, su konkrečia konfesija nesusijusios religijos, o tuo tarpu A. Schönbergas nuo 1920 metų, veikiamas taip pat ir politinės situacijos, vis labiau tapatinosi su išrinktąja Senojo Testamento tauta, ką akivaizdžiausiai liudija jo opus magnum nebaigta opera „Mozė ir Aaronas“ (1923-1937).

 

Nedidelės apimties kantata „Friede auf Erden“ („Ramybė žemėje“) (1907 m., versija orkestrui – 1911 m.) – paskutinė fundamentali A. Schönbergo kompozicija, parašyta pagal Konrado Ferdinando Mejerio tekstą – tai tam tikra idilė ar netgi utopija (A. Schönbergas 1923 m. rašė, kad tai esanti „iliuzija mišriam chorui“). Tekstas susijęs su Viešpaties Užgimimu: Kristaus taika ir ramybė padarys galą visiems karams.

 

Nebaigta oratorija „Jokūbo kopėčios“ (1915-1926, 1944) yra svarbiausias vadinamojo „pasaulėžiūrinės muzikos“ laikotarpio A. Schönbergo kūryboje veikalas. Jame jis pirmą sykį atsigręžė į religinę tematiką. Biblinė Jokūbo sapno, kuriame patriarchas regi dangų siekiančiomis kopėčiomis aukštyn kopiančius ir besileidžiančius angelus, įgijo retą, nors seną (jau Origeno veikaluose sutinkamą) interpretaciją. Esame reinkarnacijos proceso liudytojai. Kalbėdamosi su archangelu Gabrieliumi, sielos, prieš sugrįždamos į žemę nauju kūnišku pavidalu, įsisavina pamokas, kylančias iš praėjusio gyvenimo patirčių. Kitos būtybių grupės (Nusivylusieji, Abejojantieji, Džiugūs, Abejingieji, Nuolankieji) ir atskiros sielos (Pašauktasis, Maištininkas, Kovotojas, Išrinktasis, Vienuolis, Mirštantysis) suteikia A. Schönbergui galimybę nupiešti ištisą veikėjų spektrą, dvasinę viziją išreikšti savosios epochos kontekste.

 

K. Szymanowskio (1882-1937) kantata „Demetra“ (1917) priklauso nepelnytai pamirštiems veikalams. Galbūt dėl to kaltas kompozitoriaus sesers – Zofijos tekstas, kuriame gausu Jaunosios Lenkijos menui būdingu klišių: graikų deivės, veltui ieškančios savo dukters Koros, rauda šaltame ir tuščiame kosmose, pasibaigianti Nirvanos pašaukimu. Niuansų kupina muzika spinduliuoja tragiška ir magiška aura, kurioje girdimi iškiliausių ano meto K. Szymanowskio partitūrų: III-osios simfonijos, I-ojo koncerto smuikui arba „Mitų“ aidai.

        kvch.lt. inf