Pasirinkite kalbą

LT
EN
PL
RU
FR
DE
IT
ES

Paieška

Ieškoti

Susisiekite su mumis

lt Rašykite mums Paieška

LIETUVA BRANGI

 

ⓒ & ⓟ 2000 Vilniaus plokštelių studija

 

 

V. Kudirka, J. Gruodis, J. Naujalis, M. K. Čiurlionis, S. Šimkus, G. F. Händel

 

Lietuva brangi

 

Kauno valstybinis choras

(Vad. P. Bingelis)

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras

(Vad. J. Domarkas)

Lietuvos kamerinis orkestras

 

Juozas Grigas (vargonai)

Rimvydas Jagminas (fortepijonas)

 

Dirigentai Petras Bingelis, Juozas Domarkas, Yehudi Menuhin

                                     

Lietuva brangi - meilė gimtinei alsuoja įvairių amžių žodžiai ir giesmės - nuo liaudies iki Maironio ir Naujalio, nuo Maironio - iki nūdienos giesmininkų. Tai įsisiūbuoja, įsilinguoja mintys ir jausmai, Tėvynės meilę branginti žadindami, tai kuriam laikui ir vėl kiek aprimsta.

 

Ši kompaktinė plokštelė - ne tik šiandien plačiai pasaulyje Lietuvos vardą garsinančio kolektyvo pirmasis veiklos įamžinimas lietuviškame CD. Tai - kiekvienam lietuviui brangiausių, iškalbingiausių fragmentų rinktinė, fiksuojanti ir tautos šimto metų istoriją. Lietuvių tautos atgimimo metais Kauno valstybiniam chorui buvo lemta tapti vėliavnešiu: dainos ir giesmės iš profesionalų lūpų pasklido po visą Lietuvą, susiburti giesmėje ragindamos tautą.

 

Kompaktinę plokštelę simboliškai pradeda Lietuvos valstybinis himnas - Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“. Gyvenimą pašventęs nacionalinio išsivadavimo judėjimui, jaunasis kūrėjas sukūrė giesmę, iš lūpų į lūpas kartoms perduodamą, valdžios nuolat draudžiamą ir vis vien gyvuojančią, net ir po šimto metų sujungusią minias lietuvių giesmėje dėl nepriklausomos savojo krašto ateities. Panašiai Lietuvoje giedotos ir Juozo Naujalio dainos Maironio žodžiais - pakanka vien paminėti lietuviams sakralinę tapusia „Lietuva brangi“, Stasio Šimkaus ir Jurgio Zauerveino „Lietuviais esame mes gimę“. Beje, ši gismė dar ir šiandien Mažojoje Lietuvoje giedama drauge su Lietuvos valstybiniu himnu.

 

Šiandien jau net sunku patikėti, kad beveik pusšimtį metu Lietuvoje buvo nepageidaujama bažnytinė muzika. Kauno valstybinis choras pirmasis iš užmaršties prikėlė XX a. pradžios lietuvių kompozitorių - M. K. Čiurlionio, J. Naujalio, J. Gruodžio ir kt. - sakralinę muziką.

 

Prasmingai į lietuvių tautinį atgimimą įsiliejo ir bendri koncertai su lordu Yehudi Menuhinu bei Lietuvos kameriniu orkestru, po pasaulį skelbdami ne tik koncertinį, bet ir teatralizuotą Handelio - „Mesiją“.