Pasirinkite kalbą

LT
EN
PL
RU
FR
DE
IT
ES

Paieška

Ieškoti

Susisiekite su mumis

lt Rašykite mums Paieška

2022

  • 274706514_3166953346922594_443600715879076202_n-4b141cf96aefe3b9b4bc5ded77585305.jpg

    UNIKALI REPETICIJA

    2022.03.01

    Kauno valstybinės filharmonijos scenoje - unikali repeticija. Scenoje maestro Roberto Šerveniko diriguojamas choras, mušamieji ir keturi fortepijonai, keturi pianistai: Lina Krėpštaitė, Paulė Galinienė, Motiejus ir Mykolas Bazarai, solistai: Margarita Levčuk (sopranas), Mindaugas Jankauskas (tenoras), Tadas Girininkas (bosas). Choreografinę kompoziciją atliks baleto šokėjai Stefanija ir Jokūbas Nosovai. Tiesa, repeticijoje du fortepijonai gerokai mažesni, elektroniniai. Prieš koncertą į sceną bus atgabenti dar du koncertiniai fortepijonai, nors tai tikrai nelengvas ir brangus darbas. Repetuojamas labai retas ir itin sudėtingas kūrinys - I. Stravinskio „Vestuvės“ (Svadebka). Pirmoji kūrinio premjera įvyko 1923 m. Paryžiuje. Premjera Kaune, kurį anuomet vadindavo Mažuoju Paryžiumi, kovo 18 d., M.K. Čiurlionio - E. Griego festivalio metu. Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Valdovų-0430229f0820f34b781b742afc7e414c.jpg

    EPITAFIJA PRAEINANČIAM LAIKUI - VALDOVŲ RŪMUOSE

    2022.02.22

    Baltijos šalių orkestrų festivalio koncerte Valdovų rūmuose kovo 4 d. Kauno valstybinis choras kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru atliks vieną reikšmingiausių lietuvių kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus (1932–2021) kūrinių – „Epitafija praeinančiam laikui“. Simfonija-oratorija buvo kuriama dviem etapais – 1973 m. parašytos pirmosios dvi dalys, 1998 m. jos ištaisytos ir parašytos dar dvi Sigito Gedos tekstais. Šis įstabus kūrinys apdainuoja keturis reikšmingiausius Vilniaus istorijos momentus: 1323 m. – Gedimino laiške Vilnius pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose, 1579 m. – įkurtas Vilniaus universitetas, 1832 m. – kankiniai pasiaukojo už Lietuvos laisvę ir 1989 m. – atšventinta Vilniaus Katedra. Nacionaline premija įvertinta B. Kutavičiaus kūryba visada patraukia sumanymų originalumu. Kompozitorius laikomas lietuviškojo minimalizmo pradininku, jo kūrybos šaknys glūdi archajiškose lietuvių liaudies muzikos formose. Iš pažiūros paprastos, tačiau nuolat kartojamos ir auginamos jo garsų sistemos turi magišką poveikį klausytojams ir visuomet alsuoja gyvybe, keri jausmo jėga.
    Šis Baltijos šalių orkestrų festivalio koncertas kaip ir kasmet supažindins klausytojus su turtinga Baltijos šalių muzikine padange. Pirmojoje koncerto dalyje skambės latvių kompozitoriaus Pēterio Vasko (g. 1946) fantazijai smuikui ir styginių orkestrui „Vox Amoris“, kurią atliks Liepojos simfoninio orkestro koncertmeisterė, smuikininkė Līga Baltābola. Estų kompozitoriaus Erkki-Sveno Tüüro (g. 1959) koncertą violončelei ir orkestrui grieš vienas daugiausiai žadančių Estijos violončelininkų, Johanneso Brahmso (Austrija) ir George‘o Enescu (Rumunija) tarptautinių konkursų laureatas Marcelis Johannesas Kitsas.
    Koncerto programa
    P . Vasks. „Vox Amoris“: fantazija smuikui ir styginių orkestrui
    E. S. Tüür. Koncertas violončelei ir orkestrui
    B. Kutavičius. Simfonija-oratorija „Epitafija praeinančiam laikui“
    Atlikėjai
    Smuikas Līga Baltābola (Latvija)
    Violončelė Marcel Johannes Kits (Estija)
    Choras Kauno valstybinis choras (Vad. Robertas Šervenikas)
    Orkestras Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras
    Dirigentas Gintaras Rinkevičius
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Alytus Valstybės diena-bf49c19a8e45bea9c094109548db8778.jpg

    VASARIO 16-OJI VISAGINE

    2022.02.09

    Lietuvos valstybės atkūrimo dieną Vasario 16-ąją Kauno valstybinis choras sutiks Visagino kultūros centre. 

    Jauniausio Lietuvos miesto gyventojams kolektyvas atliks gražią šventinę programą. Skambės lietuvių klasikų kūriniai, solistai padainuos klausytojų pelniusiais dainas: Mykolas Stanevičius atliks Č. Sasnausko „Karvelėli mėlynasai", Elena Kalvaitytė Vitkauskienė - garsiąją B. Dvariono „Žvaigždutę“, Deimantas Braukyla - Skalno dainą iš G. Kuprevičiaus miuziklo „Devynbėdžiai“. 

    Visagine gyvena įvairių tautų žmpnės. Į koncerto programą įtrauka R. Twardowskio daina„A kiedy jo jechal lenkų kalba, ukrainiečių liaudies daina „Oi, tam za lisočkom“, V. Gavrilino daina „Jerunda“ iš ciklo „Perezvony“, baltarusių liaudies daina „Kupalinka“. 

    Šventinį koncertą užbaigsime klasika: G.Verdi nuostabiuoju Vergų choru iš operos „Nabukas“ ir J. Naujalio „Lietuva brangi“.

     

     

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • foto Jonas Danielevicius (15 of 99)-21053197519f51a1fbeeccc47222999a.jpg

    A. RAMIREZ „MISA CRIOLLA“ LRT TELEVIZIJOJE

    2022.02.06

    Kauno valstybinės filharmonijos salė audringais plojimais reikalavo pakartoti gražiausią koncerto ištrauką. Bisui skambėjo „Gloria“ iš Arielio Ramirezo „Misa Criolla“. Dar ilgai aidėjo susižavėjusių klausytojų plojimai...
    Visą koncerto įrašą galime matyti LRT televizijos portale:
    https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000190893/kauno-valstybinio-choro-koncertas-a-ramirez-misa-criolla?fbclid=IwAR1rqf4r-_b01fc3BMjVOiybFR69kUZiXlCXSRsHRyC6G3tuRwU9LVgBeKM
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • C. Franck -453869b6d5b4cc32316aa0a078a22d17.jpg

    „KAUNO DIENA“ APIE C. FRANCKO „REDEMPTION“

    2022.02.04

    Apie Kauno valstybinio choro, Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ir solistų atliekamą Césaro Francko oratoriją „Atpirkimas“ (Redemption) plačiai rašo „Kauno diena“.
    „Nėra tyresnio vardo nei tos didžios, bet paprastos sielos vardas. Nepriekaištingo ir spindinčio grožio sielos“, – taip apie prancūzų kompozitorių, pianistą, vargonininką ir muzikos pedagogą Césarą Francką rašė didysis Romainas Rolland'as. Šiemet minimas 200-ųjų C.Francko gimimo metinių jubiliejus bus pažymėtas ir Kaune.
    Paryžiaus muzikos sąžinė Būdamas rimtas ir giliamintiškas muzikantas C.Franckas niekada nesiekė šlovės, gyveno paprastą ir ganėtinai uždarą gyvenimą. Kita vertus, jo amžininkai, tiek muzikantai, tiek kitų meno sričių atstovai gerbė kompozitoriaus nuomonę, laikė jį tikru autoritetu. Sakoma, kad C.Francką galima drąsiai vadinti XIX a. aštuntojo ir devintojo dešimtmečių Paryžiaus muzikos sąžine, nors iki to laiko jis buvo nežinomas ir nepripažintas. Šiemet sukanka 200 metų nuo tos dienos, kai Lježo mieste, Belgijoje, gimė būsimasis prancūzų romantikas, apie kurį kompozitorius Claude'as Debussy, savo kūryboje taip pat neišvengęs C.Francko įtakos, yra pasakęs: „Šis žmogus, kuris buvo nelaimingas ir nepripažintas, turėjo vaiko sielą, tokią nenusakomai gerą, kad galėjo be nuoskaudos pakelti žmonių priešiškumą ar įvykių prieštaringumą.“ Dabar C.Franckas vadinamas vienu iškiliausių XIX a. kompozitorių. Jo plunksnai priklauso keturios operos, keturios oratorijos, dvi simfonijos, penkios simfoninės poemos. Itin vertinama jo kūryba vargonams, kai kurie muzikologai teigia, kad C.Franckas – neprilygstamas vargonų muzikos kompozitorius, kurio talentą nustelbia tik Johannas Sebastianas Bachas. Ir, žinoma, turbūt kiekvienas yra girdėjęs nemarų šio kompozitoriaus kūrinį – giesmę „Panis Angelicus“ („Angelų duona“).
    Pirmą kartą Lietuvoje Kauno valstybinis choras, minėdamas šio iškilaus kompozitoriaus jubiliejų ir bendradarbiaudamas su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, parengė išskirtinę premjerą – Lietuvoje dar neskambėjusią C.Francko oratoriją „Redemption“ („Išpirkimas“). Greta dviejų iškilių kolektyvų klausytojai išgirs sopraną Liną Dambrauskaitę ir skaitovą Vladą Bagdoną. Kūrinio muzikos kalba – pakylėta, kartais rami, kartais – pasiekianti ekstazę, joje aiškiai girdima C.Franckui būdinga harmonija. Pirmoje koncerto dalyje trečiąjį Sergejaus Rachmaninovo koncertą fortepijonui ir orkestrui atliks Mikalojaus Konstantino Čiurlionio tarptautinio pianistų konkurso nugalėtojas, pianistas iš Rusijos Aleksandras Kashpurinas. Abu kūrinius diriguos Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Kauno valstybinio choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Robertas Šervenikas. Oratorija „Išpirkimas“ – itin retas dviejų žanrų sintezės pavyzdys: jame susilieja oratorijos ir simfoninės poemos bruožai. Net pats autorius šio kūrinio žanrą įvardijo poema-simfonija. Taip nutiko todėl, kad dvi kūrinio dalis, kuriose vyrauja skaitovo tekstai, chorinė muzika ir soprano atliekamos arijos, tarsi sujungia ir apibendrina simfoninės muzikos intarpas – simfoninė poema. Įkvėpta poezijos C.Franckas 1871 m. buvo įpusėjęs kitos oratorijos – „Les Beatitudes“ („Palaiminimai“) darbus, kai į jo rankas pakliuvo jauno poeto Edouardo Blau poema „Nacionalinė priesaika“. Šiame kūrinyje neseniai Prancūzijai tekusios negandos buvo traktuojamos kaip Dievo bausmė už bendras tautos nuodėmes. Pasakojimas apie pagonybę, nutviekstą krikščionybės šviesa, vėliau aptemdyta tikėjimo praradimu ir galų gale išperkama malda, sujaudino jautrios sielos kompozitorių. „Aš sukursiu puikią muziką, nes tikiu tuo, kas čia parašyta“, – rašė C.Franckas. Kompozitorius aistringai ėmėsi darbo ir sukūrė oratoriją neįtikėtinai greitai. Jau 1873 m. Didįjį ketvirtadienį įvyko kūrinio premjera Odeono teatre, Paryžiuje. Deja, pritrūkus laiko repeticijoms (premjeros dirigentas dirbo ir prie Jules Massenet oratorijos „Marija Magdalena“), „Išpirkimas“ buvo sutiktas šaltai. Tai paskatino C.Francką imtis korektūrų, kurios davė vaisių: gimė nauja simfoninė poema ir itin populiari tarp atlikėjų tapo viena iš Arkangelo arijų.
    Kūrinio muzikos kalba – pakylėta, kartais rami, kartais – pasiekianti ekstazę, joje aiškiai girdima C.Franckui būdinga harmonija. Autorius originaliai išnaudoja aukštą ir žemą registrus, supriešindamas ar suvienydamas du chorus: angelų chorus dainuoja moterys, žmonių – vyrai. Kulminaciniuose epizoduose šie chorai susilieja į vieną galingą visumą. Sopranui skirta Arkangelo partija, o filosofinę kūrinio mintį paryškinančio Žmogaus personažas – nelengva užduotis aktoriui-skaitovui. Pirmoje kūrinio dalyje „Kažkada“ muzikos garsais tapoma tamsumose skendinti žmonių tauta, ieškanti malonumų tik pramogose. Atskrieję angelai atneša jiems žinią – į žemę atėjo atpirkėjas. Žmonių ir angelų balsai susilieja skambant Kalėdų giesmei. Dalis sujungiantis simfoninės muzikos intarpas pasakoja apie laimingus šimtmečius, prabėgusius vadovaujantis Kristaus žodžiu. Deja, ateina nauji laikai, žmonės praranda tikėjimą ir žengia progreso keliu vien tam, kad galėtų vienas kitą žudyti. Antroji dalis „Šiandien“ prasideda tuo, kad angelai, slėpdami veidus savo sparnuose, aprauda puolusią žmoniją. Pasirodęs Arkangelas praneša žinią, kad nuodėmės gali būti atleistos, tereikia melstis. Nurimusių žmonių širdis sujungia bendra broliškos meilės giesmė.
     
     
     
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • robertas-servenikas-kestucio-vanago-nuotr-605a40c0adc517-71757119-238b3b3bb8a739a8f6fa09d5353b6ead.jpeg

    CESARO FRANCKO „ATPIRKIMAS“

    2022.01.30

    Vasario 4 d. 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje ir vasario 5 d. 19 val. Nacionalonėje filharmonijoje Vilniuje kviečiame pasiklausyti Césaro Francko oratorijos „Atpirkimas“ (Redemption). Šis kūrinys atliekamas kompozitoriaus 200-osioms gimimo metinėms paminėti. Monumentalios prancūzų romantiko partitūros atlikimui telkiasi didžiulės lietuvių atlikėjų pajėgos: solistai Lina Dambrauskaitė ir Vladas Bagdonas bei maestro Roberto Šerveniko diriguojami du pagrindiniai šalies kolektyvai – Kauno valstybinis choras ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras.
    Pirmoje koncerto dalyje pasirodys rusų pianistas Aleksandras Kašpurinas, klausytojų simpatijas ir aukščiausius komisijos įvertinimus pelnęs 2019 m. pabaigoje vykusiame M. K. Čiurlionio tarptautiniame pianistų konkurse, kur jis iškovojo pirmąją premiją. Nacionalinių ir tarptautinių konkursų laureatas kaip solistas ir kamerinių ansamblių narys koncertavo daugelyje Europos šalių, taip pat Kinijoje, Mongolijoje, Maroke, jo įrašų yra išleidusi kompanija „Melodija“. Tarp naujausių šio pianisto pasiekimų – nugalėtojo prizas Prancūzijoje 2021 m. lapkričio mėn. vykusiame pianistų konkurse „Les Etoiles du Piano“. Šio vakaro koncerte A. Kashpurinas atliks S. Rachmaninovo Trečiąjį fortepijoninį koncertą – būtent su šio rusų kompozitoriaus Antruoju koncertu pianistas sukėlė ovacijas po pasirodymo M. K. Čiurlionio konkurso finale.
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • DSC03192.jpg-ef22d3d82f0acc6f8ea744dab6bb28ea.png

    CHORAS, PAKERĖJĘS PASAULĮ

    2022.01.19

     Kauno valstybinėje filharmonijoje veikianti paroda „Choras, pakerėjęs pasaulį“ kviečia apsilankyti ir susipažinti su Kauno valstybiniu choru (KVCH), kuriam daugiau nei 50 metų.

    Choras meninę veiklą pradėjo 1969 metais rudenį. Nuo pat pirmųjų dienų jam vadovauti paskirtas, anuomet neseniai baigęs Vilniaus konservatoriją, dirigentas Petras Bingelis. Pirmas koncertas Šakiuose įvyko jau po metų, kritikų buvo puikiai įvertintas, o laikraščiuose mirgėjo antraštės: „Kauno choro koncertinė aikštelė – visa Lietuva“. Vakaruose didžiulio populiarumo sulaukė 1984 metais Paryžiuje atlikęs M. Teodorakio 7-ją – „Pavasario“ –  simfoniją. Šį sudėtingą kūrinį choras parengė gana greitai – vos per mėnesį. Jos klausėsi daugiau nei 100 tūkst. žmonių, o finalą netgi teko pakartoti.

    P. Bingelio kūrybos kelyje buvo susitikimas ir su garsiuoju Jungtinių Amerikos Valstijų smuikininku, dirigentu Jehudžiu Menuhinu. J. Menuhinas paklausęs, ar choras galėtų pagiedoti G. Hendelio „Mesiją“ atmintinai. Atlikėjai per du mėnesius išmoko trijų valandų trukmės kūrinį anglų kalba, o oratorija, atlikta Varšuvos mažajame teatre, tapo pusiau spektakliu.

    Paroda pristatoma Kauno valstybinėje filharmonijoje, šeštame aukšte. Joje pateikiama koncertų programų, dokumentų iš paties maestro P. Bingelio archyvų, choristų prisiminimų, įvairių atsiliepimų, paskelbtų  spaudoje. Paroda įtrauki – specialiai sukurtoje linkėjimų sienoje gerbėjai skatinami palikti po linkėjimą, atsiliepimą ar padėką. 

     

    Maestro Petras Bingelis – profesorius, choro ir orkestro dirigentas. Nuo 1996 m. buvo Pažaislio muzikos festivalio įkūrėjas ir meno vadovas. Chorvedžio P. Bingelio veikla 1993-iaisiais buvo įvertinta aukščiausiu Lietuvos apdovanojimu – Nacionaline kultūros ir meno premija, o 2020 metais ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi. Mirė 2020 m. gruodžio 6 d. nuo COVID-19 komplikacijų.

     

    Straipsnį parašė Austėja Raščiūtė.

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Balkonas maza.jpg-a8623312778acbb0372dcab45835a188.jpg

    „KAUNAS – EUROPOS KULTŪROS SOSTINĖ 2022“ ATIDARYMAS

    2022.01.06

    Pakeliui į didįjį „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ atidarymą, kviečiame užsukti į Kauno valstybinę filharmoniją! Buvusiuose Teisingumo rūmuose įsikūrusi filharmonija garsėja ne tik įspūdingu pastato interjeru, bet ir čia reziduojančiu Kauno valstybiniu choru, kuris Europos kultūros sostinės svečiams ruošia ypatingą programą. O, kad apsilankymas filharmonijoje būtų dar įspūdingesnis, Kauno valstybinis choras klausytojus sutiks gražiausioje filharmonijos erdvėje – kolonadoje, išsiskiriančioje tautiškais art deco elementais ir nuostabiais vitražais.

    Renginys vyks tris kartus per dieną: 15.30 val., 16.30 val. ir 17.30 val. (trukmė po 30 min.). Tad išsirinkite Jums patogiausią laiką atvykti!

    Renginys nemokamas, bet būtina išankstinė registracija el. paštu lina@kaunofilharmonija.lt, nurodant dalyvio vardą, pavardę, telefono numerį ir į kelintos valandos renginį registruojatės.

     

    Renginys „Muzika art deco“ yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.

    Įėjimas į Kauno valstybinėje filharmonijoje vykstančius renginius tik su Galimybių pasu, ES skaitmeniniu COVID pažymėjimu arba kitais Galimybių paso kriterijų atitikimą įrodančiais dokumentais (vaikams iki 12 m. 2 mėn. amžiaus negalioja). Viso renginio metu privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančias medicinines kaukes ar respiratorius ir laikytis saugaus atstumo. Asmenų, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymiai (karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.), prašome į renginį nevykti. Organizatoriai turi teisę neįleisti lankytojų, kuriems pasireiškia minėti požymiai.

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • DSC01278-3d408e6f265187b140f7432d22fde294.jpg

    LAISVĖS GYNĖJŲ DIENA LNOBT

    2022.01.05

    Kauno valstybinis choras sausio 13 d. 18.30 val. kviečia į Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą Laisvės gynėjų dieną pažymėti ypatingu koncertu, kuriame skamba geriausi sakralinės muzikos kūriniai.. Girdėsime  Giuseppe‘s Verdi Requiem, kuriame dainuos Justina Gringytė, Kristian Benedikt, Kostas Smoriginas, viešnia iš Italijos Chiara Isotton, LNOBT choras ir Kauno valstybinis choras. Diriguos LNOBT operos meno vadovas Sesto Quatrini.

    G. Verdi Requiem buvo sukurtas mirus italų rašytojui ir humanistui Alessandro Manzoni, su kuriuo kompozitorius draugavo ir kuriuo visą gyvenimą žavėjosi. Kūrinio premjerą savo draugo mirties metinių dieną – 1874 m. gegužės 22-ąją – Milano Šv. Morkaus katedroje dirigavo pats G. Verdi.

    Kadangi aplodismentai katedroje buvo nepriimtini, publikos reakcija į naująjį Requiem paaiškėjo tik po trijų dienų, gegužės 25-ąją, kai tie patys atlikėjai pristatė kūrinį Milano La Scala teatre. Salėje nebuvo laisvos vietos, žmonės klausėsi sulaikę kvapą. Nuskambėjus paskutiniams Libera me garsams, prapliupo audringi plojimai. Nuo tada G. Verdi Requiem skamba tiek bažnyčiose, tiek koncertuose ir kartu su Wolfgango A. Mozarto Requiem laikomas stipriausiu šio žanro kūriniu.

    „Šįkart G. Verdi Requiem bus atliktas žuvusiųjų už Lietuvos laisvę 1991 m. sausio 13-ąją atminimui. Tačiau kartu pagerbsime visas, įvairiais laikais už tėvynę kritusiųjų aukas. Šie žmones paaukojo savo gyvybes tam, kad Lietuva taptų laisva Europos valstybe, ir tai puikus orientyras šalies ateičiai: turite žvelgti į vakarus, o ne į rytus“, – įsitikinęs LNOBT operos meno vadovas Sesto Quatrini.

    Maestro dažnai tenka diriguoti savo didžiojo tautiečio G. Verdi kūrinius. Žinoma, dažniausiai tai būna operos, bet 2019 m. Budapešte S. Quatrini kartu su Vengrijos radijo orkestru bei choru buvo patikėta atlikti šio kompozitoriaus Keturias šventas giesmes.

    „O dabar esu laimingas susitikimu su G. Verdi Requiem. Pažadu, kad LNOBT šis kūrinys suskambės kitaip, nei esate pratę girdėti Youtube ar Spotify platformose. Visų pirma, didingumo Requiem skambesiui suteiks du vienu metu giedantys chorai – LNOBT choras ir Kauno valstybinis choras. Be to, sieksiu kuo stipriau išryškinti meditatyvios šviesos ir žiaurumo kontrastus skirtingose Requiem dalyse. Mums padės trys puikiai žinomi lietuvių operos solistai – Justina Gringytė (mecosopranas), Kristian Benedikt (tenoras) ir Kostas Smoriginas (bosas). Taip pat atvyksta sparčiai karjeroje kylantis sopranas iš Italijos Chiara Isotton. Ji šiuo metu kartu su Anna Netrebko dainuoja G. Verdi operoje „Makbetas“ Milano „La Scala“ teatre, o metų pradžioje atliko pagrindinę Giacomo Puccini operos „Toska“ partiją Tokijo Naujajame nacionaliniame teatre. Tad turime pavydėtiną solistų sudėtį, dėl kurios išties verta ateiti paklausyti nuostabaus G. Verdi Requiem“, – neabejoja S. Quatrini.

     

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • aDSC_3690-dde338f7d3212782abe6584b556058fe.jpg

    PETRUI BINGELIUI - 79-ERI

    2022.01.03

    Kauno valstybinėje filharmonijoje prabėgo visas jo kūrybinis gyvenimas. Daugiau nei pusė amžiaus... Ir jau antri metai, kai jo nebeturime... Ši nuotrauka - iš paskutinės fotosesijos 2020 pavasarį. Norėjosi užfiksuoti gražų, besišypsantį, jaunatvišką. Kupiną energijos ir kūrybinių planų... Neseniai buvo įvertintas aukštu valstybės apdovanojimu. Aišku, ne ordinai svarbiausia, bet gerai, kai dideli darbai neužmirštami... Šiandien jam būtų 79-eri... Petras Bingelis, Kauno valstybinio choro įkūrėjas, nepakeičiamas vadovas, vyriausiasis dirigentas...
     
    Edmundo Katino nuotrauka
    Plačiau Skaityti viską Dalintis

<< <  Puslapis 2 iš 2