Pasirinkite kalbą

LT
EN
PL
RU
FR
DE
IT
ES

Paieška

Ieškoti

Susisiekite su mumis

lt Rašykite mums Paieška

2023

  • Choru svente 2023 06 06 plakatas-70e0422f0fd36651396deaa7260f69d9.jpg

    VARĖNOS DAINŲ ŠVENTĖ „MUZIKA – MANO GYVENIMAS“ P. BINGELIUI ATMINTI

    2023.06.13

    Liepos 1 d. Varėnos dainų slėnyje vyks chorų šventė „Muzika – mano gyvenimas“ Maestro Petro Bingelio  80-ųjų gimimo metinių proga.

    15 val. Skulptūros Pretrui Bingeliui atminti atidengimas (autorius Margiris Buržinskas) ties posūkiu į P. Bingelio gimtinę Mardasavo kaimą A4 kelyje (Merkinė - Vilnius).

    19 val. Varėnos Dainų slėnyje – jungtinis Lietuvos chorų koncertas. Dalyvauja 600 daininkų iš Vilniaus Kauno, Alytaus, Druskininkų, Jurbarko,  Rietavo, Pasvalio, Vievio, Lazdijų, Punsko, Varėnos.

    Lietuvos policijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras, vadovas Eimantas Anskaitis

    Žymiausi Lietuvos Dainų švenčių dirigentai

    Solistas Liudas Mikalauskas

    Šventės mano vadovė Ilona Zalanskienė

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • 34761_7396e73de4cad0e1f90af83ff6b4ba7e-82f74f0b012b3bff39780055bb5bd17a.jpg

    DZŪKŲ DAINŲ IR ŠOKIŲ ŠVENTĖ „TRADICIJŲ KELIU“

    2023.06.07

     

     

    Birželio 18 d. 18 val. Alytaus kultūros centro amfiteatre Dzūkų dainų ir šokių šventė. Dzūkai, nuo seno garsėjantys kaip dainiai, ir toliau stiprina savo krašto identitetą perduodami dainų ir šokių tradicijas savo žemių vaikams. 

    Birželio 18-ąją Alytuje vyksiantie – tai didžiausias, o kartu ir garsiausiai skambantis Pietų Lietuvos chorus ir šokėjus suburiantis renginys.

    Šios dainų ir šokių šventės gyvavimas netrukus pasieks dešimtmetį. Kaskart į Dzūkijos širdį suvažiuoja vis gausesnis būrys chorų ir šokių kolektyvų, kurių skaičiuojama daugiau nei 1000. 

    Šių metų Dzūkų dainų iš šokių šventė keliaus TRADICIJŲ KELIU, tad programoje skambės buvusių bei ateinančios Lietuvos dainų ir šokių šventės ryškiausi kūriniai. 

    12 val. Kauno valstybinio choro koncertas „Muzika mano gyvenimas“ maestro Petrui Bingeliui atminti  (Šv. Kazimiero bažnyčia)

    18 val. Dainų ir šokių šventė TRADICIJŲ KELIU (Alytaus kultūros centro amfiteatre)
    Programoje:
    Chorai iš: Alytaus, Druskininkų, Lazdijų, Varėnos
    Šokių kolektyvai iš: Alytaus, Butrimonių, Daugų, Druskininkų, Miroslavo, Pivašiūnų, Santaikos, Alytaus lopšelių–darželių, Alytaus darželių–mokyklų
    Svečiai: Vilniaus LRT vaikų choras, Kauno valstybinis choras, chorai iš Punsko

     
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Bendžiūnaitė L-5100986fa0df04a3ba5348670a7b03f5.jpg

    AFRODITĖS TRIUMFAS

    2023.05.26

    1951 m. vokiečių kompozitoriaus Carlo Orffo sukurta kantata „Afroditės triumfas“ (it. „Trionfo di Afrodite“) – paskutinioji iš kantatų trilogijos „Triumfai“, kurią sudaro „Carmina Burana“ (1937 m.), „Catulli Carmina“ (1943 m.) ir „Afroditės triumfas“ (1951 m.). Kompozitoriaus apibūdinta kaip „sceninis koncertas“, kantata „Afroditės triumfas“ vaizduoja graikų-romėnų vestuvių ritualą. Šiuo atveju C. Orffo naudojamas žodis „triumfas“ nurodo į romėnišką ir Renesanso laikotarpiu vartotą „trionfo“, kuris reiškė „procesija“ arba „šventė“. Kūrinio tekstai paremti lotyniškomis Gajaus Valerijaus Katulo ir graikiškomis Sapfo bei Euripido vestuvių poemomis. „Didžiausias iššūkis buvo sulieti šiuos fragmentus į naują visumą. Nedidelės eilėraščių nuotrupos, trumpos strofos, pavienės eilutės – tai viskas, kas mums liko iš Sapfo poezijos palikimo, todėl Katulo vestuvines poemas naudojau kaip jas apjungiančią struktūrą“, – rašė C. Orffas. Prie „Afroditės triumfo“ kompozitorius pradėjo dirbti 1947 m., tačiau kūrinį užbaigė tik 1951 m. Dar po poros metų, 1953-iaisiais, Milano „La Scala“ operos teatre, diriguojant legendiniam Herbertui von Karajanui, įvyko kantatos premjera.

    Šis nepaprastas kūrinys sukurtas didelės sudėties simfoniniam orkestrui, kuris sukuria įspūdingą atmosferą ir nustebina kiekvieną, tačiau muzika išlieka lengvai suprantama klausytojui. Nepaisant didelių orkestro pajėgų, instrumentuotė dažnai išskaidoma, o muzikai įtaką daro žodžių ritmai ir melodijos. „Afroditės triumfą“ užbaigia pergalingas Afroditės pasirodymas – retas atvejis visame kūrinyje, kai panaudojamos visos chorinės ir orkestrinės jėgos, kurios sukuria įspūdingą reginį. Taigi išgirsti ir patirti tokį kūrinį būtina kiekvienam klasikinės muzikos mėgėjui.

    Šį vakarą „Afroditės triumfą“ atliks viena ryškiausių Lietuvos operos žvaigždžių sopranas Lauryna Bendžiūnaitė, tenoras Karolis Kašiuba, bosas Vladimiras Prudnikovas, Kauno valstybinis choras (vad. Robertas Šervenikas) ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus.

     

    ATLIKĖJAI:

    SOPRANAS LAURYNA BENDŽIŪNAITĖ

    TENORAS   KAROLIS KAŠIUBA

    BOSAS         VLADIMIRAS PRUDNIKOVAS

    CHORAS      KAUNO VALSTYBINIS CHORAS (VAD. ROBERTAS ŠERVENIKAS)

    ORKESTRAS                  LIETUVOS VALSTYBINIS SIMFONINIS ORKESTRAS

    DIRIGENTAS GINTARAS RINKEVIČIUS                 

     

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Merkinė paroda-49dcef7fefe1e6389497ba89d0b12ed9.jpg

    FOTOGRAFIJŲ PARODA „MUZIKA – MANO GYVENIMAS“

    2023.05.24

    Merkinės kultūros centre sekmadienį atidaryta fotografijų paroda „Muzika – mano gyvenimas“, skirta iškiliam choro ir orkestro dirigentui Petrui Bingeliui atminti. Renginys sudomino nemažai lankytojų, ypač jaunų žmonių.
    Varėnos rajono Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Laima Denutienė papasakojo:
    „Atsisveikinimo su Petru Bingeliu metu pajutom, kad nepakanka vienkartinio šio iškilaus žmogaus pagerbimo. Jis paliko tek daug. Man kaip choristei norėjosi Dainų šventės. Jau tarsi primiršome vietines Dainų šventes. Pasikviečiau Merkinės seniūną Gintautą Tebėrą, Varėnos kultūros centro direktorę Jurgita Keršienę, Vidą Bingelienę, sutarėm, kad bus renginių ciklas visus metus. Per Maestro gimtadienį pasikvietėme Kauno valstybinį chorą, dabar surengėme nuotrauką parodą, liepos 1 d. bus Dainų šventė, skirta P. Bingelio atminimui. Ši paroda vėliau keliaus į Seimą, o į baigiamąjį metų renginį pasikviesime „Trimito“orkestrą, kuriame Maestro yra dirbęs. Nusprendėme neapsiriboti šiais metais. P. Bingelio vardo Dainų šventė vyktų kas antri metai. Žodžiu, bus Bingelio Dainų šventė Varėnoje“.
    Paroda veiks iki birželio 10 d.
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • CASTRONOVO-5d33823d94bc355eca617dd4b734a4f6.jpg

    CHARLES CASTRONOVO KAUNE

    2023.05.15

    Kauno valstybinio choro vyrų grupė kartu su Kauno miesto simfoniu orkestru ir solistais, amerikiečių operos tenoru Charlesu Castronovo ir bosu Tadu Girininku, diriguojant Konstantinui Orbelianui,  įrašė ištaukas iš Giusepės Verdi operų „Luiza Miler“ ir „Korsaras“. Orkestro vadovas Algimantas Treikauskas sakė, kad įrašai skirti Charleso Castronovo solinei plokštelei, kuri netrukus bus išleista Niujorke. Garso režisierius Vilius Keras.

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • 345911549_631562211777328_8008912989841478461_n-f6763cbe0ec5fece75d1e4b8c18d0341.jpg

    FOTOGRAFIJŲ PARODA „MUZIKA – MANO GYVENIMAS“

    2023.05.14

    Merkinės kultūros centras gegužės 21 d. 13.00 val. atidaroma
    fotografijų paroda „Muzika – mano gyvenimas“, skirta iškiliam choro ir orkestro dirigentui Petrui Bingeliui atminti. Paroda veiks iki birželio 10 d. Petras Bingelis gimė 1943 m. sausio 3 d. Mardasavo kaime, netoli Merkinės, daugiau nei pusę amžiaus buvo Kauno valstybinio choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas.
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • IMG_0905-b76f3557eed7c2ba03f6d316090e0766.jpg

    DOVANA KAUNIEČIAMS

    2023.05.10

    Gegužės 18 d., ketvirtadienį, 19 val. (po 18 val. Šv. Mišių) Kauno Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje, Radvilėnų pl. 11, Kauno valstybinis choras surengs nemokamą koncertą.
    Choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Robertas Šervenikas pasakojo, kad koncerto programa turėtų sudominti chorinės  muzikos gerbėjus. Dominuos lietuvių autoriai, bus keletas Vakarų Europos iškilių kompozitorių kūrinių. Koncertas prasidės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūriniais „Sanctus“ ir „Kyrie“, skambės Antono Brucknerio „Os justi“, Edwardo Elgaro „Lux aeterna“, Alvydo Remesos „Hallelujah“,  Dalios Kairaitytės „In Monte oliveti“ ir kiti lietuvių ir užsienio autorių kūriniai.


    Atlikėjai:
    Kauno valstybinis choras, meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Robertas Šervenikas

    Solistės Jurgita Mikalauskienė
    Neringa Navikauskaitė

    Dirigentas Robertas Šervenikas


    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • DCG_3186-scaled-1b8c7f747716026049029ff1237099d1.jpg

    BAIGIAMASIS FESTIVALIO „MYKOLO KLEOPO OGINSKIO KŪRYBOS PERLAI“ RENGINYS

    2023.05.02

    Koncertinėje programoje žiūrovai išvydo  Kauno miesto simfoninį orkestrą ir Kauno valstybinį chorą. Solistai: Gabrielė Bukinė (sopranas), Gabrielė Kuzmickaitė (mecosopranas), Mindaugas Zimkus (tenoras), Žygimantas Galinis (bosas). Dirigentas Robertas Šervenikas. Skambėjo Liudviko van Bethoveno IX simfonija, kuri dar vadinama „Džiaugsmo simfonija“.

    Šventė prasidėjo šviesiausiame ir gražiausiame Rietavo perle – Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje. Tai didžiausias palikimas Rietavui, išlikęs iki šių dienų, tačiau turime iš mažesnių perliukų, išsibarsčiusių po Rietavo parko teritoriją – meno mokykla, kultūros centras, muziejus ir kt.

    „Ypač džiugu, kad jau penktąjį kartą vienas iš tų perliukų – meno mokykla – surengia tokio lygio konkursą. Iš visos širdies dėkoju visiems, kurie prisidedate ir einate tuo gražiu Oginskių pramintu keliu“, – sakė Rietavo meras Antanas Černeckis. Sveikinimo žodžius tarė ir Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas bei Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas Antanas Gutkauskas.

    Renginio metu apdovanoti konkurso „Mykolo Kleopo Oginskio kūrybos perlai“ laureatai, geriausiai pasirodę meninio skaitymo, vokalistų ir pianistų grupėse. Meninio skaitymo konkurso laureate už Mykolo Kleopo Oginskio kūrinio interpretaciją tapo Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos 8b kl. moksleivė Deimantė Gudaitytė (mokytoja Lina Černeckienė), skaičiusi Mykolo Kleopo Oginskio eilėraštį  „Pasinerkim į švelnius jausmus“, ir Dovydas Žąsytis (11 kl., Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centras) už įtaigiausią literatūrinio kūrinio interpretaciją, skaitęs Gintaro Grajausko kūrinį „Skaityti ar neskaityti“ (mokytoja Audra Lenkauskienė).

    Pianistų vertinimo komisija nusprendė, kad didžiuoju prizu apdovanojama Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos mokinė Danielė Banišauskaitė (mokytoja metodininkė Aušra Klovaitė-Berezinienė), kuri renginio metu žiūrovams grojo Mykolo Kleopo Oginskio polonezą Nr. 10 d-moll. Vokalistų konkurso laureate tapo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos mokinė Gabija Utaraitė (profesorė Asta Krikščiūnaitė, koncertmeisterė Svaja Skučienė), atlikusi Pietro Mascagni operos „Draugas Fricas“ ariją „Tik kelios gėlės“. Laureatės apdovanotos gėlėmis, simboline statulėle ir piniginiais prizais.

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • DSC00408  taisytas-478c6fb7811a1c9ee5b5bda12532facc.jpg

    PASAULINĖ PREMJERA KAUNO FILHARMONIJOJE

    2023.04.18

    Šį penktadienį Kauno valstybinėje filharmonijoje įvyks ukrainiečių akordeono virtuozo ir kompozitoriaus Volodimiro Zubickio simfonijos „Ukraina (Mano žemė)“ pasaulinė premjera.
    Atlikėjai - Kauno miesto simfoninis orkestras ir Kauno valstybinis choras, dirigentas Robertas Šervenikas.
    „Tai visiškai naujas kūrinys, - sakė Kauno valstybinio choro vadovas ir vyriausiasis dirigentas Robertas Šervenikas. – Kūrinys sudėtingas, jį paruošti nelengva. Choras ir orkestras intensyviai dirba“.
    Volodomiras Zubickis turi daug bičiulių Lietuvoje, jau daugelį metų bendradarbiauja su Lietuvos muzikais. Šiemet kompozitosiui sukako 70 metų. Ši premjera – dovana ukrainiečių kompozitoriui ir atlikėjui.
    Zubitskio tarptautinė karjera prasidėjo 1975m., kai jis laimėjo Helsinkyje Suomijoje vykusį tarptautinį akordeonistų konkursą „Coupe Mondiale“. Nuo tada jis pradėjo koncertuoti įvairiose pasaulio scenose.
    Zubitskis yra puikiai žinomas dėl jo kompozicijų, ypač akordeonui. Jo kūriniai yra dažnai girdimi akordeono bei bajano muzikos koncertuose bei įvairiuose tarptautinio masto konkursuose.
    Gimė 1953 metais Ukrainoje, 1975 - 1979 metais Kijevo muzikos akademijoje įgijo bajanisto, dirigento ir kompozitoriaus diplomus. Atlikėjas yra daugkartinis įvairių prestižinių konkursų laureatas. 1975 metais „Coupe Mondiale“ („Pasaulio taurė“) konkurso pagrindinėje atlikėjų kategorijoje laimėjo pirmąją vietą.
    Nuo 1995 metų gyvena ir dirba Italijoje. Organizuoja tarptautinius akordeonistų, ansamblinio ir orkestrinio muzikavimo konkursus Montese, Lanciano miestuose, tarptautinius festivalius Italijoje ir jų koncertus išvykose. Yra konkursų vertinimo komisijos narys, organizuoja seminarus mokytojams. Šiuo metu jis daug koncertuoja kaip solistas, dažnai groja šeimyniniuose ansambliuose: duete su žmona pianiste Natalija Zubickaja ir kvartete su sūnumis fleitininku ir violončelininku. Dažni jų koncertai gastrolėse ir kitose šalyse.
    Kompozitorius parašė 3 operas, 7 simfonijas, 7 koncertus, 2 baletus, daug vokalinės, chorinės, kamerinės, instrumentinės muzikos. Visa ji spalvinga, sudėtinga, atskleidžia kiekvieno instrumento meninės išraiškos galimybes jų techninėmis išraiškos priemonėmis. Tai rodo, kad kompozitorius puikiai pažįsta kiekvieną instrumentą, kuriam kuria. Iš kūrinių akordeonui ir bajanui (mygtukiniam akordeonui) reikia išskirti „Koncertinę partitą“ džiazo improvizacijų stiliuje, „Karpatų siuitą“, koncertus „Omagio ad Astor Piazzolla“, „Rossiana“, siuitas vaikams.
    Atlikėjas ir dirigentas Vladimiras Zubickis – išraiškingas, temperamentingas, visada laukiamas ir šiltai sutinkamas klausytojų. Jo muzika įrašyta garsiausiose muzikos įrašų studijose. Jis ne kartą koncertavo Lietuvoje. Rengė koncertus su Čiurlionio kvartetu, daugelį metų bendradarbiauja su Šiaulių miesto akordeonistais dar nuo III tarptautinio akordeono muzikos festivalio „Linksmasis akordeonas“.
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • 336913707_1768815723515109_5315792247784345463_n-0441067c86a6fe8bf9c917f97475d3f0.jpg

    G. VERDI IR R. WAGNERIO GRAŽIAUSI OPERŲ CHORAI LRT TELEVIZIJOJE

    2023.04.15

    LRT televizija parengė koncerto „Giuseppes Verdi ir Richardo Wagnerio gražiausi operų chorai“ įrašą iš Nacionalinės filharmonijos. Dalyvauja Kauno valstybinis choras ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Dirigentas Gintaras Rinkevičius. Ved. Gabija Narušytė.

    Laida buvo rodoma programoje „Klasikos koncertų salė“  2023 m balandžio 10 d.  19 val.

    Ją taip pat galima pasižiūrėti LRT interneto svetainėje adresu: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000267857/klasikos-koncertu-sale-koncertas-giuseppes-verdi-ir-richardo-wagnerio-graziausi-operu-chora

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • 336523894_603210665181514_5155912917447972711_n-ee8e2a3b302ed34552b59b3b04d53eba.jpg

    M.K. OGINSKIO KŪRYBOS PERLAI

    2023.04.05

    Keturias dienas trunkančią meno šventę „M.K. Oginskio kūrybos perlai“ vainikuos L.van Beethoveno 9-osios simfonijos finalas.
     
    Balandžio 23 d., sekmadienį, 13.30 val. Rietavo arenoje
     
    L. VAN BEETHOVEN – IX SIMFONIJOS FINALAS
     
    Atlikėjai:
     
    KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS
    Vyr. dirigentas Constantine Orbelian (JAV), vadovas Algimantas Treikauskas
     
    KAUNO VALSTYBINIS CHORAS
    Meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas
     
    Solistai:
    GABRIELĖ BUKINĖ (sopranas)
    GABRIELĖ KUZMICKAITĖ (mecosopranas)
    MINDAUGA ZIMKUS (tenoras)
    ŽYGIMANTAS GALINIS (bosas)
     
    Dirigentas ROBERTAS ŠERVENIKAS
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • 2022-11-05 - Nešantys šviesą - LinasŽemgulis Websize-59-9f880640f7f3eb6723b9f6cd3b40b519.jpg

    UŽ LAISVĘ SU UKRAINA

    2023.04.02

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Telšių plakatas kirptas-e7d91002bd7332254ca46348adb2c1b3.png

    LABDAROS KONCERTAS TELŠIUOSE

    2023.03.21

    Gražiausios lietuviškos chorinės dainos ir pasaulinės klasikos šedevrai labdaros koncerte Telšių kultūros centre kovo 31 d. 18 val.
    Kauno valstybinis choras, meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas
    Solistai
    Jurgita Mikalauskienė (sopranas)
    Patricija Gadliauskienė (altas)
    Klaudijus Zajančkauskas (tenoras)
    Mykolas Stanevičius (tenoras)
    Pianistas Petro Bondar
    Dirigentas Robertas Šervenikas
     

     PROGRAMA:

    A. Kačanauskas „Malda už Tėvynę“

    J. Gudavičius „Kur giria žaliuoja“

    D.Kairaitytė „Žemaitijos vaizdeliai“

    A. Martinaitis „Žemaičių plentas“

    J. Gruodis „Aš ne uliot atėjau“

    M. K. Čiurlionis „Aš padainuosiu dainų dainelę“ - V. Augustinas „Anoj pusėj Dunojėlio“

    V. Augustinas  „Tykus, tykus...“

    A. Kačanauskas „Vasaros naktys“, solistas Mykolas Stanevičius

    V. Klova „Rūta žalioji“, solistė Patricija Gadliauskienė

    J. Naujalis, Juzeliūnas „Lietuva brangi“

    G. Verdi „La Vergine di angeli“ , solistė Jurgita Mikalauskienė

    C. Orff Carmina Burana „O, Fortuna!“

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • DSC00306 taisytas-2fc8b07e6b170a4e220926bef15511d6.jpg

    HARMONINGAS KŪRYBOS MIŠKAS

    2023.03.02

    Kompozitorės Dalios Kairaitytės gražios sukakties proga vasario 9 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje susibūrė nemažas būrys muzikantų. Vakaro programoje skambėjusius kamerinius ir chorinius Kairaitytės kūrinius atliko Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas), Kauno styginių kvartetas, Kauno fortepijoninis trio, Ieva Goleckytė (sopranas), Giedrius Prunskus (baritonas) ir Motiejus Bazaras (fortepijonas).

     Jubiliejinis koncertas retrospektyviai išskleidė daugelio metų kūrybos rezultatą ir paliudijo kamerinės instrumentinės bei chorinės muzikos svarbą autorės kūrybos plotmėje. Remiantis Lietuvos muzikos informacijos centro informacija, pirmieji Kairaitytės kūriniai pasirodė dar 1979 metais. Vis dėlto koncerto programai pasirinkti vėlyvesni opusai, kurti nuo 2000-ųjų pradžios („Žemaitijos vaizdeliai“, „Lapkritis“ ir kt.) iki šių dienų (kūrinių „Vasaris“, „Vakaro malda“ premjeros, „Pranašystė“ nauja redakcija), aiškiai bylojantys ilgus metus išlaikytą vientisą kūrybinį braižą. Melodijos žaismingumas, faktūros lengvumas, minkštas disonansų skambesys, artimas teksto ir muzikos ryšys bei subtilūs kontrastai – tik keli reikšmingi bruožai, kuriais galiu apibūdinti muzikos įspūdį, susidarytą koncerte.

     Nuo tos akimirkos, kai vakaro herojė įžengė į salę, ją lydėjo švelnus dėmesys ir pagarbūs auditorijos žvilgsniai. Atrodė, kad patekau į gausų kompozitorės šeimos ir artimųjų būrį. Renginio vedėjas bei atlikėjas Giedrius Prunskus stengėsi kurti lengvą, žaismingą įvykių eigą, šalia kompozicijų istorinio ir emocinio konteksto vis įterpdamas vieną kitą linksmą istoriją. Buvo justi, kad tokio pobūdžio bendravimas su publika patiko visiems.

     Pirmoje dalyje skambėjo kameriniai ir vokaliniai kūriniai. Kaip kontrastas vedėjo kuriamam lengvam nerūpestingumui santūriai ir sukauptai suskambo fortepijono (Bazaras) ir soprano (Goleckytė) duetas, salę užliejo nuosaikios, net kiek niūrokos „Rugsėjo“ (Erikos Drungytės ž.) ir „Lapkričio“ (Violetos Palčinskaitės ž.) nuotaikos. Juntamas Goleckytės jaudulys atlikimui tarytum suteikė trapumo. Kiti du ciklo kūriniai „Gruodis“ ir „Vasaris“ (Vinco Mykolaičio-Putino ž.), prisijungus baritonui Prunskui, skambėjo įvairiau, kontrastingiau, atsirado daugiau spalvų. Klausantis visų keturių ciklo dalių pasijuto tobulai autorės apgalvoti komponavimo principai, muzikos kalbos ir žodžių bendrystė. 

     „Baltas žmogaus sapnas“ man tapo įsimintiniausiu vakaro kūriniu. Jį atliko Kauno styginių kvartetas – Karolina Beinarytė-Palekauskienė (I smuikas), Aistė Mikutytė (II smuikas), Eglė Lapinskė (altas), Saulius Bartulis (violončelė), – vienas svarbiausių Kauno klasikinės muzikos ansamblių. Klausantis šio, sakyčiau, šedevro, kilo asociacijos su Kairaitytei itin svarbia gyvenimo puse. „Esu miško žmogus“, – yra sakiusi kompozitorė. Šie jos žodžiai skambėjo kaip sapno paralelė, kurioje buvo girdėti nenusakomai spalvingas miško alsavimas. Iki pat koncerto pabaigos man kirbėjo mintis – kodėl tas miškas taip retai girdimas mūsų eteryje?

     Po „Balto žmogaus sapno“, pavergusio mano dėmesį, nekantriai laukiau kito kūrinio. Kvartetas ir solistė Goleckytė, atlikdami „Vidi aquam“ (liturginis tekstas), pakylėtai audė muzikinius sluoksnius. Nors frazių kulminacijose solistė kartais išsiskirdavo iš komandos, vis dėlto dažniausiai atlikėjai „kalbėjosi“ kaip seni geri bičiuliai.

     Pirmą koncerto dalį užbaigė Kauno fortepijoninis trio – Lina Krėpštaitė (fortepijonas), Indrė Andruškevičiūtė (smuikas), Asta Krištaponienė (violončelė), – aktyvus miesto ir regiono kultūrinio gyvenimo veikėjas. Pirmiausia trio atliko „Ricordare in memoriam Vidmantas Bartulis“. Trio profesionalumas ir gerai apgalvota kūrinio interpretacija – du kertiniai dėmenys, sukūrę įsimintiną muzikos dovaną auditorijai. Nuo pirmų taktų pasigirdo minkštas ir šiltas garsas, nenutrūkstama eiga, besiliejanti it tirštas audinys, kuriame pinasi liūdesys ir vilties energija. Ir vėl kontrastai, tik šį kartą viskas sukosi apie nuolat banguojančias emocijas. Pirmos vakaro dalies pabaigoje apie raudoną vyną („Tik raudonas vynas“, Kairaitytės muzika ir žodžiai) su trio uždainavo Prunskus.

     Antra dalis buvo skirta chorinei muzikai – kitai svarbiai Kairaitytės kūrybos pusei. „Kompozitorei choras yra antras po simfoninio orkestro“, – sakė vakaro vedėjas. Klausantis chorinių kūrinių akivaizdu, kad muzikos ir teksto sanglaudai skiriamas didžiausias dėmesys, tekstas tiesiogiai veikia ritmiką, akcentus, metro kaitą, kūrinio formą ir, žinoma, frazuotę.

     Kauno valstybinio choro vyrų grupė atliko „Seną dainą“ (Janinos Degutytės ž.), suskambusią tarsi priešingai pavadinimui – naujai ir gaiviai. Vis dėlto atlikimui pritrūko ansambliškumo, kurį pavyko pasiekti tik kūrinio pabaigoje. Po vyrų su jaučiama įtampa „įstojo“ moterų grupė, atlikusi dainą „Vakaras“ (Antano A. Jonyno ž.) iš ciklo „Akimirkos“. Žodį „įstojo“ pavartojau tyčia, mat choristės kiek nedrąsiai vaikščiojo scenoje, kol galiausiai susitarė, kaip stovės, o ir pirmos gaidos suskambo ne itin darniai. Matyt, pritrūko susitelkimo.

     „Žemaitijos vaizdeliai“ (Sigito Gedos ž.) mišriam chorui kvietė pažinti dar kitus kompozitorės braižo rakursus. Išgirdau ne tik gyvumą, jaunos širdies džiugesį, bet ir savitą, įmantrų balsų judėjimą, nuoseklią muzikinės kalbos plėtotę, kai apgalvota kiekviena detalė. „Žemaitijos vaizdeliai“ tarsi patikrino choro profesionalumą ir darnų skambėjimą. Šiame kūrinyje išgirdau net ir tikrą simfoninį forte, kurio po pirmos dalies, atrodė, ir nebus. Vėliau buvo atlikta „Dedikacija“ (dedikuota visiems klausytojams) ir „In monte Oliveti“ mišriam chorui (liturginiais tekstais). Vienas sudėtingiausių vakaro kūrinių – „Voces ex animo“ (liturginu tekstu), kuriame pritrūko subtilesnio požiūrio į faktūrą. Balsų partijose daug disonansinių sąskambių, aiškiai girdima kiekviena sudėtinga linija, todėl dėmesys kiekvienai detalei buvo būtinas. Deja, šį kartą atrodė, kad ne kolektyvas susidorojo su nelengva užduotimi, o kūrinys susidorojo su kolektyvu. Paskutinis vakaro akordas – opuso mišriam chorui, „Vakaro malda“ (Bernardo Brazdžionio ž.) premjera. Kūrinys buvo atliktas jautriai ir suteikė galimybę Kauno chorui atsiskleisti lyriškesne gaida.

     Atrodo, kad kūrybinis procesas Kairaitytei yra it malonus gyvenimo būdas, tiesiog buvimas savimi. Žinoma, kiekvienas darbas reikalauja daug jėgų, atsidavimo ir laiko. Tačiau tuomet, kai yra jautri širdis, yra ir visa ko pilnatvė. Šios kūrėjos muzika – tarsi jos mylimas miškas: jis ir didingas, ir paslaptingas, ir tylus. Kodėl ši kūryba, jau pasiekusi brandos viršūnę, scenose skamba taip retai?.. Bravo kūrėjai!

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • 332877234_2322974587882632_5889412720583537827_n-d22ccc0a8c3beafaf114183c2a580dd4.jpg

    KONCERTAS VILNIUI 700

    2023.03.01

    Kovo 16 d. 20 val. VRM kieme, Šventaragio g. 4, koncertas VILNIUI 700.
    E. Grieg. Koncertas fortepijonui ir orkestrui a-moll, op. 16
    A. Martinaitis. Oratorija „Laiškas visiems tikintiems“ diskantui, skaitovui, mišriam chorui ir simfoniniam orkestrui (tekstai šv. Pranciškaus Asyžiečio)
    Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje kovo 16 d., 19 val.
    ATLIKĖJAI
    FORTEPIJONAS ANNA GENIUŠIENĖ
    DISKANTAS KRISTUPAS KRUŠNAUSKAS
    AKTORIUS VLADAS BAGDONAS
    CHORAS KAUNO VALSTYBINIS CHORAS (VAD. ROBERTAS ŠERVENIKAS)
    ORKESTRAS LIETUVOS VALSTYBINIS SIMFONINIS ORKESTRAS
    DIRIGENTAS GINTARAS RINKEVIČIUS
    Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, pristato iškilmingą koncertą, skirtą Vilniaus 700 metų jubiliejui. Šia išskirtine proga orkestras kviečia išgirsti ypatingą solistę – 2022 m. prestižinio tarptautinio Van Cliburno (JAV) konkurso sidabro medalio laimėtoją pianistę Anną Geniušienę. A. Geniušienė 2015 m. baigė Maskvos P. Čaikovskio konservatoriją, 2018 m. Londono karališkoje muzikos akademijoje įgijo magistro diplomą su pagyrimu (prof. Christopherio Eltono klasė). Savo pirmąjį rečitalį pianistė atliko būdama vos septynerių. Nuo tada A. Geniušienės karjera – įvairialypė ir universali. Šviežios, daugiasluoksnės pianistės interpretacijos pelnė jai publikos meilę visame pasaulyje. Pianistė yra koncertavusi Nacionalinėje koncertų salėje Dubline, Menų muziejuje Tel Avive, Carlo Felice teatre Genujoje, Greppi koncertų salėje Bergame ir daugelyje kitų. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje A. Geniušienė šį vakarą atliks vieną žymiausių fortepijoninių kūrinių pasaulyje – norvegų kompozitoriaus Edvardo Griego (1843–1907) koncertą fortepijonui a-moll, kurį autorius parašė būdamas vos 24-erių.
    Antrojoje koncerto dalyje skambės kompozitoriaus Algirdo Martinaičio (g. 1950) oratorija „Laiškas visiems tikintiems“. Kūrinys buvo sukurtas 2000 m. LRT radijo stoties „Klasika“ užsakymu ir pirmą kartą atliktas „Euroradijo“ koncerte „Sveiki, 2000-ieji!“. Oratorija parašyta vienuolio šv. Pranciškaus Asyžiečio (1181–1226) religinių tekstų dvasia. Per savęs išskaistinimą jis sugiedojo nemarią giesmę Kūrinijai: sesei Saulei, broliui Mėnesiui, Žemei, Mirčiai ir kitiems, pasakė pamokslą paukščiams. Kūrinyje galima išgirsti „skurdaus“ minimalizmo atgarsių – šv. Pranciškaus propaguojamo savanoriško neturto, gyvybingųjų paukščių „chorų“. Šie atgarsiai siejasi su Aukščiausiojo dovana mums, rodančia, kaip reikia mylėti pasaulį ir jį garbinti.
    Kūrinio dalys:
    I. Laiškas visiems tikintiesiems
    II. La Vernos kalno paukščiai
    III. Būk pagarbintas, mano Viešpatie
    IV. Pamokslas paukščiams
    V. Dievo garbinimas
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • 330935306_1168753200490095_3029829805509795756_n-fcb67b97306201fc1542d891606a583b.jpg

    ATIDENGTAS GORELJEFINIS P. BINGELIO BIUSTAS

    2023.02.19

    Vasario 16-ąją Kauno valstybinės filharmonijos galerijoje atidengtas goreljefinis  skulptoriaus Stasio Žirgulio sukurtas P. Bingelio memorialinis biustas.

    Jis papildė Maestro atminimo įamžinimo renginių programą.

    Šiemet profesorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Kauno valstybinio choro įkūrėjas ir ilgametis vadovas Petras Bingelis būtų pasitikęs aštuoniasdešimtmečio jubiliejų. Kaip bebūtų skaudu, šios gražios sukakties profesorius nesulaukė. Prieš dvejus metus pralaimėjo kovą su klastinga liga, tapęs pasaulyje siautusios koronaviruso infekcijos auka.

    Didžioji P. Bingelio veiklos ir gyvenimo dalis siejosi su Kauno miestu. Baigęs Lietuvos valstybinę konservatoriją, jis tapo Kauno valstybinio choro meno vadovu bei vyriausiuoju dirigentu. Ši veiklos sritis jam visuomet išliko prioritetine. Per daugiau nei pusšimtį metų jo vadovaujamas kolektyvas tapo visame pasaulyje pripažintu ir vertinamu choru. Kūrybinis P. Bingelio kelias buvo paženklintas stažuote Felixo Mendelssohno – Bartholdy aukštojoje mokykloje, darbu Vilniaus pučiamųjų instrumentų orkestre „Trimitas“, vyrų chore „Varpas“ bei Kauno valstybiniame muzikiniame teatre. Ne vieną kadenciją P. Bingelį kauniečiai buvo išrinkę į miesto savivaldybės tarybą.

    Pažymėtina, jog pedagoginį darbą pradėjęs Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, P. Bingelis tapo vienu iš Kauno fakulteto įsteigimo iniciatorių. Jis buvo Muzikos teorijos ir pedagogikos katedros profesorius, ilgą laiką jai vadovavo, darbavosi universiteto senate, išugdė būrį talentingų chorvedžių ir dirigentų.

    Garbaus menininko P. Bingelio nuopelnai buvo įvertinti Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi, Šv. Lozoriaus ordino Didžiojo komandoro kryžiaus ordinu. Taip pat – įsimintiniausio 2004 m. Kauno menininko titulu, I laipsnio Santakos garbės ženklu, Kauno miesto garbės piliečio vardu Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“, „Auksinės krivūlės“ riterio apdovanojimu.

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • ART DECO mažas-d72e69fa977861dcda0cdef6e8879031.jpg

    KONCERTAS „MUZIKA ART DECO. KAUNAS“

    2023.02.16

    Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną, Vasario 16-ąją, LRT parodė premjerą - televizijos filmą - koncertą „Muzika Art Deco. Kaunas“. Surinkti unikalūs tarpukario Lietuvos laikinosios sostinės vaizdai: architektūra, interjero vaizdai  skambant lietuvių klasikų dainoms. Atlieka Kauno valstybinis choras, meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas. Akompanuoja Paulė Galinienė.

    Filmą koncertą galime pasižiūrėti adresu:

    https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000255797/koncertas-muzika-art-deco-kaunas

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • _mg_2184-10ac890549074c38cd236194068a1b0b.jpg

    VARDAN TOS...

    2023.02.01

    Vasario 16 d. 16 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje.
    Minėti ar švęsti? Kauno valstybinis choras neabejodamas taria – švęsti ir kviečia klausytojus į šventinį koncertą, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo dienai. Šventinę ir pakilią nuotaiką kurs galingiausio Lietuvos balsų ansamblio atliekamos dainos ir giesmės, simboliškai atkartojančios visą mūsų valstybės nueitą Nepriklausomybės kelią. Švęskime iškiliausią tautos šventę, lydimi nuostabiausių muzikos garsų ir prakilnaus Kauno valstybinio choro skambes
    ATLIKĖJAI:
    Kauno valstybinis choras
    Meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas
    Solistai:
    GINTARĖ RAMANAUSKAITĖ (sopranas)
    PATRICIJA GADLIAUSKIENĖ (sopranas)
    MYKOLAS STANEVIČIUS (tenoras)
    Dirigentas ROBERTAS ŠERVENIKAS
    Akompanuoja PETRO BONDAR (fortepijonas, Ukraina)
    PROGRAMA:
    Vincas Kudirka – Lietuvos valstybės himnas („Tautiška giesmė“)
    Juozas Naujalis – „Jaunimo giesmė“
    Aleksandras Kačanauskas – „Malda už Tėvynę“
    Česlovas Sasnauskas – „Karvelėli mėlynasis“
    Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Vaclovas Augustinas – „Dainų dainelė“, „Anoj pusėj Dunojėlio“Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – „Oi, lekia lekia“
    Juozas Gudavičius – „Kur giria žaliuoja“
    Balys Dvarionas – „Žvaigždutė“, Dalios arija iš operos „Dalia“
    Teisutis Makačinas – „Tu tu tu...“
    Juozas Gruodis – „Aš ne uliot atėjau“
    Juozas Tallat-Kelpša – „Kur lygūs laukai“
    Juozas Naujalis, Julius Juzeliūnas – „Lietuva brangi“
    Stasys Šimkus – „Lietuviais esame mes gimę“
    Algimantas Bražinskas – „Ąžuolais vainikuotas“
    Bilietai : Įėjimas tik su kvietimais. Kvietimus galima atsiimti nuo vasario 7 iki 10 d. Kauno filharmonijos kasoje (kasos darbo laikas II–VII 14.00– 18.00). Kvietimų skaičius ribotas. Telefonu kvietimai nerezervuojami.
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • _DSC2068-8b90fb17adca36d00efa9876b4438ac4.jpg

    DIRIGENTĄ PETRĄ BINGELĮ PRISIMINĘ KOLEGOS: DZŪKIJA UŽAUGINO CHORINĖS MUZIKOS ČIURLIONĮ

    2023.01.30

    Legendas ir tikrus įvykius iš Kauno valstybinio choro meno vadovo ir vyriausiojo dirigento gyvenimo LRT televizijos laidos vedėjai Aistei Stonytei pasakojo ilgametis Lietuvos liaudies kultūros centro direktorius, dirigentas Juozas Mikutavičius, etnomuzikologė Zita Kelmickaitė, dirigentas Vytautas Miškinis, Muzikų fondo vadovė Audronė Žigaitytė,  P. Bingelio sūnus Povilas ir marti Ilma.
      „Žmonės kalbėjo, kad Lietuvoje keletą kūltūros žmonių bet kuriuo paros metu galima rasti darbo vietoje - režisierių Juozą Miltinį, nacionalinio simfoninio orkestro vadovą Juozą Domarką, Kauno choro vadovą Petrą Bingelį, dar kunigą Ričardą Mikutavičių... 
    Sunkus choro kūrimas, koncertai Lietuvoje ir Sovietų Sąjungoje, pripažinimas Vakarų Europoje ir pasaulyje - įspūdinga pusę amžiaus trukusi Maestro kūrybinė epopėja iliustruota ištraukomis iš Kauno valstybinio choro repeticijų ir koncertų.  
     
    Laidą rasite: 

    https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000255083?fbclid=IwAR0lsWQ_x1BzyOYMZti2qMRdfkmP0VQr7xgHJfvuXTsvKvua6qu38mYbwV0

    Legendos. Šiandien ir visados. Dirigentą Petrą Bingelį prisiminę kolegos: Dzūkija užaugino chorinės muzikos Čiurlionį. Šį kartą laida „Legendos. Šiandien ir visados“ kviečia prisiminti dirigentą Petrą Bingelį. Ved. Aistė Stonytė.

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Dalia_Kairaityte_R._Ivoska_foto-cf39e17d0fa4e11bec3930544b0edcd2.jpg

    DALIOS KAIRAITYTĖS KŪRYBOS VAKARAS

    2023.01.27

    Vasario 9 d. 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje Dalios Kairaitytės kūrybos vakaras.
    Gražų jubiliejų pasitinkanti Kauno kompozitorė Dalia Kairaitytė mokėsi Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje, vėliau studijavo Lietuvos muzikos akademijoje, prof. Eduardo Balsio kompozicijos klasėje. 1979 m. už kūrinį „Linksma daina apie ratelius ir gaidelį“ gavo III premiją Stasio Šimkaus 100-ųjų gimimo metinių proga vykusiame chorinės dainos konkurse. Nuo 1990 m. dėsto teorines disciplinas Kauno J. Gruodžio konservatorijoje. 1995–2001 m. buvo Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyriaus pirmininkė. 2014 m. pelnė įsimintiniausio Kauno menininko titulą.
    D. Kairaitytės kūrybos pagrindą sudaro chorinė bei kamerinė instrumentinė muzika. Kamerinių kūrinių muzikinės kalbos pagrindas – linearinis nedidelių melodinių motyvų plėtojimas visuose vertikalės sluoksniuose. Šiuose kūriniuose dominuoja polifoninis faktūros tipas. Dažnai atskiros kūrinio dalys grindžiamos kontroliuojamos aleatorikos epizodais arba tiesiog tampa ostinatinių sluoksnių kompozicija. Vokalinėje ir chorinėje kūryboje išryškėja kitokie muzikinės kalbos bruožai, sąlygojami glaudaus teksto ir muzikos ryšio siekių. Poetinis tekstas čia tiesiogiai veikia ritmiką, o prasminių teksto akcentų iškėlimas bei išplėtimas dažnai lemia metro kaitą ir visą kūrinio formą.
    „Kompozitoriaus kūryba reikalauja atsiriboti nuo to išorinio erzelio, triukšmo, ir jei jau mintys dėliojasi, išorės trukdžiai gali blaškyti. Tada ieškai tyliosios zonos, kur galėtum girdėti, ką gi groja tavo širdis. Pradinis kūrinio formavimosi etapas, kol dar nėra užrašyta, gali vykti bet kur. Labai myliu mišką – tai mano oazė nuo vaikystės. Ten galiu laisvai mąstyti. Kai jau sėdu prie darbo stalo konkrečiai dirbti – užrašyti kūrinį, labai svarbi tampa sava darbo erdvė“, – apie savo kūrybinio proceso ypatumus kalba kompozitorė. O šio proceso rezultatus gražiai apibūdina muzikologė Gražina Dainauskienė: „Kiekvieno garso, skambesio gludinimas ir įprasminimas riboja kūrinių gausą, tačiau pasiektas rezultatas nušvinta lyg nušlifuotas brangakmenis, žavintis savo forma ir spalvomis tiek atlikėjus, tiek ir klausytojus. Todėl suprantamas atlikėjų noras kuo dažniau mėgautis vis naujais autorės kūriniais. Tuo labiau kad dažnas D. Kairaitytės kūrinys nustebina šviežumu, atskleidžiančiu netikėtas jos turtingos kūrybinės asmenybės kertes.“
    Atlikėjai
    KAUNO VALSTYBINIS CHORAS
    Meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas
    KAUNO STYGINIŲ KVARTETAS
    Karolina Beinarytė-Palekauskienė (I smuikas)
    Aistė Mikutytė (II smuikas)
    Eglė Lapinskė (altas)
    Saulius Bartulis (violončelė)
    KAUNO FORTEPIJONINIS TRIO
    Lina Krėpštaitė (fortepijonas)
    Indrė Andruškevičiūtė (smuikas)
    Asta Krištaponienė (violončelė),
    Solistai:
    IEVA GOLECKYTĖ (sopranas)
    GIEDRIUS PRUNSKUS (baritonas)
    MOTIEJUS BAZARAS (fortepijonas)
    Dirigentas ROBERTAS ŠERVENIKAS
    Koncertą veda GIEDRIUS PRUNSKUS
    Programoje
    Kompozitorės Dalios Kairaitytės kamerinės ir chorinės muzikos kūriniai
    I dalis
    „Baltas žmogaus sapnas“ styginių kvartetui
    „Vidi aquam“ („Regėjau versmę“) sopranui ir styginių kvartetui, tekstas liturginis
    „Rugsėjis“ sopranui ir fortepijonui, ž. Erikos Drungytės
    „Lapkritis“ sopranui ir fortepijonui, ž. Violetos Palčinskaitės. premjera
    „Gruodis“ baritonui ir fortepijonui, ž. Vinco Mykolaičio-Putino
    „Vasaris“ baritonui ir fortepijonui, ž. Vinco Mykolaičio-Putino, premjera
    „Pranašystė“ baritonui ir fortepijonui, ž. Ričardo Mikutavičiaus, redakcijos premjera
    „Ricordare in memoriam Vidmantas Bartulis“ fortepijoniniam trio
    „Tik raudonas vynas“ baritonui ir fortepijoniniam trio, ž. D. Kairaitytės
    II dalis
    „Sena daina“ vyrų chorui ir fortepijonui, ž. Janinos Degutytės
    „Vakaras“ iš ciklo „Akimirkos“ moterų chorui, ž. Antano A. Jonyno
    „Du madrigalai“ iš ciklo „Penki madrigalai“ mišriam chorui, ž. Leonardo Gutausko
    „Žemaitijos vaizdeliai“ mišriam chorui, ž. Sigito Gedos
    „Dedikacija“ mišriam chorui, tekstas liturginis
    Motetas „In monte Oliveti“ („Alyvų kalne“) mišriam chorui, tekstas liturginis
    „Voces ex animo“ („Žodžiai iš širdies“)mišriam chorui, tekstas liturginis
    „Vakaro malda“ mišriam chorui, ž. Bernardo Brazdžionio
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • Bin 1-361d865701d93b42d4c16b866084becc.jpg

    ATIDENGTAS PAMINKLAS P. BINGELIUI

    2023.01.21

    Šiandien Kauno muzikinio teatro sodelyje atidengtas memorialinis biustas Kauno valstybinio choro įkūrėjui, Kauno miesto garbės piliečiui Petrui Bingeliui.

    Po ceremonijos Kauno valstybinis choras (jį P. Bingelis įkūrė ir jam iki savo mirties vadovavo), kvietė pagerbti Maestro atminimą Kauno valstybinėje filharmonijoje, skambant iškiliausiems chorams iš romantizmo epochos genijų G. Verdi ir R. Wagnerio operų. Koncerto metu skambėjo ir citatos bei prisiminimų fragmentai, pasakojantys apie P. Bingelio veiklą. Taip pat buvo demonstruojamas trumpo metražo filmas, sukurtas prieš 30 metų, Maestro penkiasdešimtmečio proga.

    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • 325648870_1316664639123154_1116046702114434595_n-0de1ae988e1c00bd42017322be5d0a15.jpg

    P. BINGELIO MEMORIALINIS BIUSTAS

    2023.01.16

    Minint Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, Kauno valstybinio choro įkūrėjo ir ilgamečio vadovo, Kauno miesto garbės piliečio prof. Petro Bingelio 80-ąsias gimimo metines, Kauno muzikinio teatro sodelyje šalia žymiausių XX amžiaus Lietuvos kompozitorių ir operos solistų, iškils skulptoriaus Stasio Žirgulio sukurtas P. Bingelio memorialinis biustas.
    Iškilminga paminklo atidengimo ceremonija vyks sausio 21 d., šeštadienį, 15 val., į kurią kviečiame visus Maestro veiklos ir talento gerbėjus.
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • 325278542_961187754854355_580710886271997586_n-f7c475bd0131f8ba60b37920b4363c96.jpg

    „VOKIŠKASIS REQUIEM“ LNOBT

    2023.01.13

    Palaiminti tie, kurie gedi: susikaupimo meditacijai LNOBT nuteikė „Vokiškasis requiem“. „Šiuo metu, netoliese vykstančio karo akivaizdoje, kur žmonės žūsta kiekvieną dieną, tai tampa gera proga apmąstyti laisvės kainą ir suvokti, kad kovų už ją istorija tebesitęsia“, – apie būsimą monumentalaus kūrinio atlikimą pasakoja Ričardas Šumila.
    Sausio 13 dieną teatro scenoje dirigentas muzikavo kartu su LNOBT simfoniniu orkestru, LNOBT choru, Kauno valstybiniu choru, solistais Viktorija Miškūnaite ir Steponu Zoniu.
    Laisvės gynėjų dienos koncertas prasidėjo nuo šilumos Ukrainai. Prieš nuskambant muzikai, LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas „Ukrainos namų“ valdybos nariui Petro Pyrohovui perdavė teatro žiūrovų ir darbuotojų suneštas šiltas kojines, dovanojamas Ukrainos kovotojams.
    „Sausio 13-oji šįmet, netoliese griaudžiant karui, ypatingai prasminga ir jaudinanti. Visą kalėdinį laikotarpį raginome teatro žiūrovus siųsti šilumą į Ukrainą – ateinant į spektaklius, atnešti po porą vilnonių kojinių, skirtų Ukrainos kovotojams. Taip prie eglutės stovėjusiose pintinėse susikaupė šimtai kojinių, kurios jau netrukus iškeliaus į Bachmuto fronto liniją, ten, kur vyksta patys įnirtingiausi mūšiai“, – tvirtino J. Sakalauskas.
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • foto Jonas Danielevicius_2021 (140 of 185)_1024x683-64d43de97fd2674351dae36574172409.jpg

    DIRIGENTO ROBERTO ŠERVENIKO VADOVAUJAMAS KAUNO VALSTYBINIS CHORAS TAPO VIENU ŠALIES MUZIKOS GYVENIMO LYDERIŲ

    2023.01.10

    Pusšimtis koncertų, keturios didelės pasaulinės ir viena europinė premjeros, šeši solidūs, pirmą kartą Lietuvoje atlikti kūriniai, programos su šokėjais, skaitovais, vaizdo projekcijomis, simfoniniais orkestrais ir bigbendu, a cappella pasirodymai – šitiek spėjo nuveikti per praėjusius metus Kauno valstybinis choras. Žinantys šio, ilgiau kaip pusę amžiaus gyvuojančio kolektyvo istoriją tokių derlingų jo metų neprisimena. Tai buvo ir pirmieji visaverčiai po pandemijos naujojo choro vyriausiojo dirigento ir meno vadovo  Roberto Šerveniko darbo Kaune metai. Ilgėjosi kūrybinės veiklos Buvusį ilgametį Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNSO) muzikos vadovą imtis choro vadovo pareigų paskatino muzikinės veiklos ilgesys ir noras įgyvendinti kūrybos idėjas, mat teatrui Nacionalinės premijos laureatas tapo nebereikalingas. „Nelinksma, kai negali užsiimti tuo, ką daug metų aktyviai darei. Todėl turiu būti ten, kur manęs reikia, manimi pasitiki, kur galiu nuveikti kažką įdomaus“, – taip R.Šervenikas aiškino savo karjeros posūkį. Chorinė muzika jam visada buvo labai artima. Dar studijuodamas R.Šervenikas dirbo su įvairiais ansambliais ir gastroliavo su jais užsienyje, o būdamas LNOBT muzikos vadovas rengė spektaklius su choru, dažnai bendradarbiavo ir su šviesaus atminimo Petro Bingelio įkurtu Kauno valstybiniu choru. 
    R.Šerveniko vadovaujamas Kauno valstybinis choras praėjusiais metais stebino solidžių premjerų gausa.   D.Matvejevo nuotr. Tačiau tokio didelio dirigento entuziazmo naujame amplua turbūt niekas nesitikėjo. Vien praėjusių metų pabaigoje Kauno valstybinis choras sugebėjo kas savaitę pristatyti po naują monumentalų veikalą: po Andrew Lloydo Webberio „Requiem“ atliko austrų ir amerikiečių kompozitorės Leros Auerbach Simfonijos „Šviesos nešėjai“ pasaulinę premjerą, po jos – kanadiečio Christoso Hatziso kantatos „Wormwood“ ir Johanneso Brahmso kantatos „Rinaldo“ premjeras Lietuvoje, o tada nėrė į operos ir džiazo stichiją šventiniuose koncertuose. Dainavo vienuolika kalbų Įdomu, kad kauniečių su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru (LVSO) parengta populiarių chorų iš operų programa sulaukė praėjusį pusmetį didžiausio šio orkestro gerbėjų dėmesio – vos paskelbus šį koncertą, bilietai buvo iššluoti. Gintaro Rinkevičiaus diriguojami chorai iš Richardo Wagnerio operų „Tanhoizeris“ ir „Lohengrinas“ bei Giusppe's Verdi operų „Nabukas“, „Rigoletas“, „Don Karlas“, „Aida“ ir kitų – nuo miniatiūrinių epizodų iki monumentalių scenų – įkaitino Nacionalinės filharmonijos publiką iki euforijos. O juk tai nėra įprastas koncertinių kolektyvų repertuaras, išmokti jį atmintinai Kauno choristams dėl didelio krūvio buvo neįmanoma. 
    Kauniečių su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru (LVSO) parengta populiarių chorų iš operų programa sulaukė praėjusį pusmetį didžiausio šio orkestro gerbėjų dėmesio.  I.Bačiulytės nuotr. Tuo metu LNOBT chorui ši muzika – kasdieninė duona, bet galbūt dėl to jam ir nekyla mintis rengti tokių koncertų. „Dainuoti operų chorus koncerte – gana neįprastas ir sudėtingas dalykas, bet mūsų chorui tai naudinga, o publikai – įdomi programa. Nebuvo lengva ją atlikti ir dėl to, kad į chorą įsisuko gripas – trūko dainininkų visose balsų grupėse. Bet artistai puikiai įveikė visus sunkumus“, – dalijosi neįprasto koncerto įspūdžiais R.Šervenikas. 
    R.Šerveniko vadovaujamas Kauno valstybinis choras praėjusiais metais stebino solidžių premjerų gausa.   D.Matvejevo nuotr. Jis džiaugėsi, kad Kauno choras nebijo sunkaus darbo. „Artistams reikia ne tik natas išmokti, bet ir suprasti, ką dainuoja, gerai ištarti tekstą įvairiomis kalbomis. Pernai choras dainavo repertuarą vienuolika kalbų: angliškai, vokiškai, itališkai, prancūziškai, lotyniškai, ukrainiečių, rusų, baltarusių, lenkų, jidiš, lietuvių kalbomis. Jei norime tobulėti, negalime važiuoti išmoktu ir visiems žinomu repertuaru – labai svarbi stilistinė jo įvairovė“, – aiškino dirigentas. Įkvepia smalsi publika Įspūdingu prancūzų klasiko Cesaro Francko gimimo 200-ųjų metinių akcentu tapo R.Šerveniko „atkasta“ ir su Kauno valstybiniu choru bei Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (LNSO) Vilniuje ir Kaune pristatyta mažai kam žinoma šio kompozitoriaus oratorija „Atpirkimas“. Baleto muzikos koncertui Kauno filharmonijoje, kuriame atliko Igorio Stravinskio „Svadebkos“ ir „Pulčinelos“ premjeras Lietuvoje, kolektyvas pasitelkė šokėjus, mušamųjų instrumentų grupę, keturis pianistus ir operos solistus. Ko gero, joks Lietuvos choras iki šiol nebuvo atlikęs viename koncerte ir Johanno Sebastiano Bacho keturių motetų. „Tai visiškai neįprastas Kauno chorui repertuaras – nėrėme į jam nebūdingą muzikos lauką, kad praplėstume choro stilistiką, keltume meistriškumą“, – kalbėjo R.Šervenikas apie baroko motetų programą. 
    R.Šerveniko vadovaujamas Kauno valstybinis choras praėjusiais metais stebino solidžių premjerų gausa.   D.Matvejevo nuotr. Efektingas Kauno valstybinio choro veiklos apsukas lėmė ne tik naujo vadovo atsineštos idėjos, bet ir dėl pandemijos atkelti projektai, Kauno – Europos kultūros sostinės (KEKS) programa, kuriai kolektyvas parengė minėtą L.Auerbach kūrinį, afrikiečio Philipo Millerio specialiai sukurtą „Kauno kantatą“, Antano Jasenkos naują opusą. Praėję metai į Kauno choro biografiją įrašė nepamirštamus koncertus su Londono karališkuoju filharmonijos orkestru, vadovaujamu Vasilio Petrenkos, ir su operos diva Rene Fleming bei Kauno miesto simfoniniu orkestru. O vienos geidžiamiausių dabarties kompozitorių L.Auerbach „Šviesos nešėjai“ išplukdys kauniečius ir į platesnius vandenis – kūrinį ketinama atlikti gastrolėse, numatyti jo įrašai. „Gerokai praplėtėme choro repertuarą, nors artistai gal ir nepratę prie tokio nepertraukiamai didelio tempo, koks mus lydėjo visus praėjusius metus.


    Asta Andrikonytė „Lietuvos rytas“ 2023-01-10 
     
    Plačiau Skaityti viską Dalintis
  • LNOBT Stačia-979f4b3c2586bf3f631bfac67d301066.jpg

    LAISVĖS GYNĖJŲ DIENOS MINĖJIMAS

    2023.01.08

    Jau tapo tradicija Lietuvos nacionaloniame operos ir baleto teatre minėti Laisvės gynėjų dieną, tai progai skiriant iškiliausius sakralinės muzikos kūrinius. Sausio 13 d. 18.30 val. kviečiame į J. Brahmso Vokiškąjį Requiem.
    Johanneso Brahmso 1865–1868 m. sukurtas Vokiškasis Requiem yra geriausias šio kompozitoriaus parašytas chorinis veikalas, ir, ko gero, plačiausiai žinomas žanro pavyzdys, sukurtas už liturginių lotyniškų gedulingų mišių tradicijų ribų. Kompozitorius sąmoningai pasirinko žodžius iš M. Liuterio Biblijos, susijusius su sielvartaujančiųjų paguoda ir taikiu mirusiųjų sielų iškeliavimu: trys išplėstinės kūrinio dalys pilnos sudėties orkestrui baigiamos amžinojo džiaugsmo akcentais, ramiu sielų poilsiu Dievo rankose ar pergale prieš mirtį. Šio kūrinio struktūra primena arką, paremtą žodžiais selig sind – tebūnie palaiminti tie, kurie gedi, ir tie, kurių gedi.
    Atlikėjai:
    Viktorija Miškūnaitė (sopranas)
    Steponas Zonys (baritonas)
    LNOBT simfoninis orkestras
    LNOBT choras
    Kauno valstybinis choras
    Dirigentas Ričardas Šumila 
     
    Plačiau Skaityti viską Dalintis

<< <  Puslapis 2 iš 3  > >>